Pasaulio gamtos fondas (WWF): misija, veikla ir pasaulinė gamtosauga
Pasaulio gamtos fondas (WWF) yra tarptautinė aplinkosaugos organizacija. Ji buvo įkurta kaip Pasaulinis laukinės gamtos fondas (World Wildlife Fund), kuris tebėra oficialus pavadinimas Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Dauguma jos biurų yra Šveicarijoje. Jų talismanas arba logotipas - didžioji panda. Tai didžiausia pasaulyje nepriklausoma laukinės gamtos valdymo organizacija. Ji turi daugiau kaip 5 mln. rėmėjų visame pasaulyje, dirba daugiau kaip 90 šalių. WWF remia 15 000 gamtosaugos ir aplinkosaugos projektų visame pasaulyje. Tai yra labdaros organizacija. Apie 90 proc. jos lėšų surenkama iš privačių asmenų ir įmonių aukų.
Grupė teigia, kad jos misija - "sustabdyti ir pakeisti mūsų natūralios aplinkos niokojimą". Daugiausia dėmesio ji skiria trijų biomų, kuriuose yra didžioji pasaulio biologinės įvairovės dalis, išsaugojimui: miškų, gėlo vandens ekosistemų, vandenynų ir pakrančių. Be kitų klausimų, ji taip pat rūpinasi nykstančiomis rūšimis, tarša ir klimato kaita. Kasmet organizacija visame pasaulyje vykdo daugiau kaip 1 200 lauko projektų.
Trumpa istorija ir struktūra
WWF įkurta 1961 m. kaip tarptautinė iniciatyva, subūrusi mokslininkus, gamtosaugininkus ir visuomenės veikėjus. Organizacija išaugo į tinklą, kuriame veikia tiek nacionalinės biurai, tiek tarptautinis sekretoriatas. Pagrindinė būstinė yra Šveicarijoje, o tinklą sudaro dešimtys nacionalinių ir regioninių padalinių, veikiančių daugiau kaip 90 šalių.
Pagrindiniai prioritetai ir veiklos sritys
WWF veikla apima kelias pagrindines sritis:
- Biologinės įvairovės išsaugojimas: saugomos nykstančios rūšys ir jų buveinės, stebima rūšių populiacijų būklė, kuriamas ir įgyvendinamas rūšių išsaugojimo planas.
- Miškų apsauga: darbai, skirti stabdyti neteisėtą kirtimą, skatinti tvarų miškų valdymą ir atkurti degradavusias teritorijas.
- Gėlo vandens ekosistemos: apsauga ir atkūrimas, sąveika su vietos bendruomenėmis dėl tvaraus vandens naudojimo ir žuvininkystės praktikų.
- Vandenynai ir pakrantės: apsauga nuo pergaudymo, jūrų draustinių kūrimas, tvaraus žuvininkystės ir akvakultūros skatinimas.
- Klimato kaita ir energetika: mažinamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos iniciatyvos, skatinami atsinaujinantys energijos šaltiniai ir tvarios žemės ūkio praktikos.
- Politinė ir verslo partnerystė: WWF dirba su vyriausybėmis, tarptautinėmis organizacijomis ir verslu, kad įtvirtintų saugios gamtos principus teisėje, tiekimo grandinėse ir investicijų sprendimuose.
Mokslo ir stebėsenos vaidmuo
WWF remiasi mokslu ir duomenimis: organizacija rengia tarptautinius pranešimus (pvz., Living Planet Report), sudaro gyvybingų ekoregionų ir buveinių sąrašus, vertina rūšių populiacijų pokyčius ir stebi aplinkosauginius rodiklius. Tai padeda nukreipti išteklius ten, kur jie būtini labiausiai, ir vertinti ilgalaikę pažangą.
Pasaulinės iniciatyvos ir kampanijos
WWF vykdo tarptautines kampanijas ir renginius, skirtus visuomenės sąmoningumui didinti ir konkretiems sprendimams skatinti. Viena iš žinomiausių iniciatyvų yra Earth Hour — valanda, kai žmonės ir įmonės visame pasaulyje išjungia apšvietimą, siekdami atkreipti dėmesį į klimato kaitą. Organizacija taip pat kovoja su neteisėta prekiautojų laukine gyvūnija veikla, skatina tvarias žalinimo ir žemės naudojimo praktikas bei remia didelių saugomų teritorijų kūrimą.
Finansavimas ir skaidrumas
Kaip minėta, apie 90 proc. WWF lėšų gaunama iš privačių asmenų ir verslo aukų. Organizacija taip pat siekia skaidrumo — publikuoja metines ataskaitas, finansines ataskaitas ir informaciją apie projektų rezultatus. Daugelyje šalių WWF veikia kaip registruota labdaros organizacija, laikydamasi vietinių teisės aktų ir audito reikalavimų.
Kaip galite prisidėti
Jei domina parama gamtai, galima prisidėti keliais būdais:
- aukoti WWF arba konkretiems jos projektams;
- įsijungti į savanorišką veiklą ar vietines iniciatyvas;
- dalintis informacija ir dalyvauti kampanijose, pvz., Earth Hour;
- rinktis tvarius vartojimo sprendimus ir palaikyti verslą, atsakingą už gamtos išteklių naudojimą.
Ko tikėtis ateityje
Vis didėjant biologinės įvairovės krizėms ir klimato pokyčiams, organizacijos kaip WWF vaidmuo išlieka svarbus. Ateities iššūkiai reikalauja integruoto požiūrio — derinti mokslo žinias, vietos bendruomenių interesus, verslo inovacijas ir tarptautinę politiką, kad būtų pasiekti ilgalaikiai gamtos išsaugojimo tikslai.
2013 m. Žemės valanda Veronos arenos amfiteatre, Piazza Bra, Verona, Italija, prieš (viršuje) ir išjungus gatvės apšvietimą.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Pasaulinis gamtos fondas (WWF)?
A: Pasaulinis gamtos fondas (WWF) yra tarptautinė aplinkosaugos organizacija. Ji buvo įkurta kaip Pasaulinis laukinės gamtos fondas (World Wildlife Fund), kuris Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose tebėra oficialus pavadinimas. Dauguma jo biurų yra Šveicarijoje.
K: Koks yra WWF talismanas?
A: WWF talismanas arba logotipas yra didžioji panda.
K: Kiek WWF turi rėmėjų visame pasaulyje?
A: WWF turi daugiau kaip 5 milijonus rėmėjų visame pasaulyje, dirbančių daugiau kaip 90 šalių.
K: Kokio tipo organizacija yra WWF?
A.: WWF yra labdaros organizacija. Apie 90 proc. jos lėšų gaunama iš privačių asmenų ir įmonių aukų.
K.: Kokia yra WWF misija?
A.: Grupė teigia, kad jos misija yra "sustabdyti ir pakeisti mūsų natūralios aplinkos niokojimą".
K: Kokius biomus WWF stengiasi išsaugoti?
A.: Daugiausia dėmesio organizacija skiria trijų biomų, kuriuose yra didžioji pasaulio biologinės įvairovės dalis, išsaugojimui: miškų, gėlo vandens ekosistemų ir vandenynų bei pakrančių.
K: Kokias kitas problemas sprendžia WWF?
A: Be kitų klausimų, jis taip pat rūpinasi nykstančiomis rūšimis, tarša ir klimato kaita.