Didysis barjerinis rifas – apibrėžimas, faktai ir klimato grėsmės
Didysis barjerinis rifas yra didžiausias pasaulyje koralinis rifas. Jis driekiasi palei Kvynslando pakrantę Australijoje ir sudarytas iš beveik 2 900 atskirų koralinių rifų bei daugiau kaip 600 salų. Rifų masyvo bendras plotas siekia apie 327 800 km², o ilgis – apie 2 600 km. UNESCO jį įtraukė į svarbių pasaulio paveldo objektų sąrašą. Didysis barjerinis rifas yra didžiausia gyvosios gamtos sukurta struktūra ir dėl savo dydžio bei kontrasto su vandenynu dažnai minima kaip objektas, kurį galima pamatyti iš kosmoso, nors matomumas priklauso nuo oro ir šviesos sąlygų. Rifas turi didelę kultūrinę ir ekonominę reikšmę vietos bendruomenėms, įskaitant Aborigenų ir Torres Strait salų tautų tradicinius savininkus.
Faktai ir reikšmė
- Biodiversitetas: rifas yra namai dešimtims tūkstančių jūros rūšių – nuo koralų ir žuvų iki banginių, jūrinės kilmės vėžlių ir vandens paukščių.
- Ekosistemos paslaugos: jis teikia maistą, užimtumą (turizmas, žuvininkystė) ir saugo pakrantes nuo bangų erozijos.
- Pasaulinė svarba: dėl unikalios gyvybės ir mokslinės reikšmės rifas yra tarptautinio paveldo objektas.
Biodiversitetas ir ekologija
Didysis barjerinis rifas palaiko sudėtingas ekologines bendruomenes: kietieji ir minkštieji koralai kuria struktūras, kuriose gyvena daugybė žuvų ir bestuburių; jūrinės žolės, mangrovės ir rifų tarpinės zonos atlieka svarbų vaidmenį maisto grandinėse. Rifas taip pat yra svarbi migracijos ir veisimosi vieta daugybei rūšių, įskaitant retos rūšys kaip jūriniai vėžliai ir keletas ryklio rūšių.
Pagrindinės grėsmės
Rifui kyla kelios tarpusavyje susijusios grėsmės, veikiančios trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Svarbiausios iš jų:
- Koralų išblukimas: dėl visuotinio atšilimo kylančios jūros temperatūros pakliūna koralai į stresą ir išblunka. Tai šiuo metu yra didžiausia grėsmė – 2016 m. dėl jūros šiltėjimo aplink Didįjį barjerinį rifą įvyko didžiausias kada nors užfiksuotas koralų išmirimas. Per devynis mėnesius žuvo du trečdaliai 700 km (435 mylių) ilgio koralų ruožo.
- Vandenų įsūrėjimas (oceaninė acidifikacija): atmosferinės anglies dioksido koncentracijos didėjimas keičia jūros vandenų cheminę sudėtį ir trukdo koralams ir kitiems kalkėjantiems organizmams formuoti savo skeletus.
- Agresyvūs svečiai: rūšys kaip vainikiniai ežiai (crown‑of‑thorns starfish) gali sunaikinti didelius rifų plotus per protrūkius, ypač kai maistingųjų medžiagų perteklius vandens ruože suteikia sąlygas jų jauniklių išgyvenimui.
- Žemės ūkio nutekėjimas ir tarša: intensyvus žemės ūkis ir netinkamas pakrančių valdymas didina dirvožemio eroziją bei trąšų patekimą į jūrą, kas blogina vandens kokybę ir skatina dumblių augimą, konkuruojantį su koralais.
- Audros ir ciklonai: stiprūs tropiniai ciklonai gali mechaniškai sunaikinti rifų struktūras.
- Žmonių poveikis: intensyvus turizmas, netvarus žvejybos valdymas ir pakrančių statybos taip pat silpnina rifų atsparumą.
Apsauga, valdymas ir perspektyvos
Rifas yra saugomas per Didžiojo barjerinio rifo jūrų parką, kuriame taikomos zonavimo taisyklės, draudimai tam tikroms žvejybos rūšims ir kitos valdymo priemonės. Australijos ir Kvynslando vyriausybės parengė Reef 2050 Long-Term Sustainability Plan – ilgalaikį planą, skirtą vandens kokybės gerinimui, biologinės įvairovės išsaugojimui ir bendruomenių įtraukimui.
Taip pat vykdomos aktyvios atkūrimo priemonės:
- koralų sodinimas ir prieglaudos (nurseries), kuriose auginami koralų fragmentai, vėliau grąžinami į rifą;
- moksliniai tyrimai – sekama rifų sveikata, vystomos atsparesnės koralų linijos ir tyrinėjami palankiausi atsigavimo metodai;
- iniciatyvos mažinti žemės ūkio taršą, gerinti nuotekų valymą ir mažinti kitas vietines grėsmes;
- švietimas ir bendradarbiavimas su tradiciniais rifų valdytojais bei suinteresuotomis bendruomenėmis.
Vis dėlto, ilgalaikė rifų ateitis labai priklauso nuo pasaulinių pastangų kovoti su klimato kaita – be reikšmingo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo, lokalios priemonės gali tik laikinai sulėtinti degradaciją.
Kaip galima padėti
- remti klimato politiką ir sprendimus, mažinančius anglies dioksido išmetimus;
- rinktis tvarų turizmą ir laikytis parko taisyklių lankantis rifuose;
- pritarti vietinėms vandens kokybės gerinimo iniciatyvoms ir mažinti trąšų bei chemikalų naudojimą žemės ūkyje;
- stiprinti informuotumą apie rifų svarbą ir palaikyti mokslinius tyrimus bei atkūrimo programas.
Didysis barjerinis rifas yra ne tik biologinė įvairovės uola, bet ir visuomenių bei ekonomikų dalis. Jo išsaugojimas reikalauja tarptautinio ir vietinio bendradarbiavimo, mokslo bei politikos veiksmų, orientuotų į klimato kaitos suvaldymą ir ilgalaikį ekosistemų atsparumo stiprinimą.
Didžiojo barjerinio rifo dalies palydovinė nuotrauka
Geologija
Rifų tyrimų centre rasta pusės milijono metų senumo koralų liekanų. Koralai šiame regione augo net 25 mln. metų. Koralai ne visada formavo koralinius rifus.
Sunku nustatyti Didžiojo barjerinio rifo amžių. Taip yra dėl to, kad rifas gali augti ir trauktis kintant jūros lygiui. Koralinio rifo skersmuo, t. y. plotis, gali padidėti nuo 1 iki 2 cm per metus. Jie taip pat gali padidėti nuo 1 iki 15 cm per metus. Koralai negali augti, jei vanduo yra per giliai (150 metrų ar daugiau), nes jiems reikia saulės šviesos. Jie negali augti už vandens ribų (aukščiau jūros lygio).
Didžiojo barjerinio rifo jūrų parko direkcija ir Australijos jūrų mokslų institutas teigia, kad dabartinis gyvasis rifas pradėjo augti maždaug prieš 20 000 metų. Jis pradėjo augti ant senesnio rifo. Dėl to rifo pradžia - pernykštė. Didžiojo barjerinio rifo dugną sudaranti žemė buvo pakrantės lyguma. Šioje lygumoje buvo keletas didelių kalvų. Kai kurios iš šių kalvų buvo senesnių rifų dalys.
Nuo 20 000 metų iki 6000 metų jūros lygis pradėjo kilti. Jam kylant koralai galėjo augti aukščiau pakrantės lygumos kalvose. Prieš 13 000 metų jūros lygis buvo 60 metrų žemesnis nei dabar. Koralai pradėjo augti aplink pakrantės lygumos kalvas. Jie tapo žemyno salomis. Pakilus jūros lygiui, didžiąją dalį šių žemyninių salų užliejo vanduo. Tuomet koralai galėjo augti virš kalvų. Taip susiformavo dabartinės salos ir rifai. Per pastaruosius 6000 metų jūros lygis Didžiajame barjeriniame rife nedaug pakilo. CRC rifo tyrimų centras nustatė, kad dabartiniam gyvam rifui yra nuo 6 000 iki 8 000 metų.
Kimberlio rajone rasta labai seno barjerinio rifo liekanų. Tai šiaurinė Vakarų Australijos dalis.
Didžiojo barjerinio rifo pasaulio paveldo teritorija suskirstyta į 70 skirtingų sričių. Jos vadinamos bioregionais. Kiekvienas bioregionas pasižymi ypatingais augalais ir gyvūnais. Yra 30 rifų bioregionų ir 40 ne rifų bioregionų. Šiaurinėje Didžiojo barjerinio rifo dalyje yra juostiniai rifai ir deltiniai rifai. Tokių rifų rūšių nėra likusioje Didžiojo barjerinio rifo sistemos dalyje.
Heron Island, koralinė įlanka pietinėje Didžiojo barjerinio rifo dalyje.
Ekologija
Didžiajame barjeriniame rife gyvena 1 500 rūšių žuvų, daug kitų gyvūnų, dumblių ir koralų. Tarp jų yra daug pažeidžiamų ar nykstančių rūšių. Kai kurios iš jų egzistuoja tik šioje rifų sistemoje.
Žinduoliai
Didžiajame barjeriniame rife pastebėta trisdešimt banginių, delfinų ir jūrų kiaulių rūšių. Tarp jų - nykštukinis mažasis banginis, Indopocifinis kuprotasis delfinas ir kuprotasis banginis. Čia gyvena didžioji dalis dugongų populiacijos.
Vėžliai ir dugongai
Į rifą veistis atplaukia šešių rūšių jūrų vėžliai. Tai žalieji jūrų vėžliai, odiniai vėžliai, siauragalviai vėžliai, baliniai vėžliai, plokščiagalviai vėžliai ir alyviniai vėžliai. Didžiajame barjeriniame rife gyvena dvi skirtingos žaliųjų jūrų vėžlių grupės. Viena grupė gyvena šiaurinėje rifo dalyje, kita - pietinėje. Penkiolika jūros žolės rūšių traukia dugongus ir vėžlius. Jos taip pat yra maistas ir prieglobstis žuvims. Labiausiai paplitusios jūros žolių rūšys yra Halophila ir Halodule.
Kiti jūros gyvūnai
Sūriavandeniai krokodilai gyvena mangrovėse ir druskinguose pelkynuose pakrantėje netoli rifo. Krokodilų lizdų rife nerasta. Sūriavandeniai krokodilai ant rifo keliauja didelius atstumus. Aplink rifą jų gyvena nedaug. Ant rifo gyvena apie 125 rūšių ryklių, rajų, rajų arba chimerų. Ant rifo gyvena apie 5 000 moliuskų rūšių. Tarp jų - milžiniški moliuskai, nudibranšiai ir kūgio formos sraigės. Aptiktos keturiasdešimt devynių rūšių žuvėdros ir devynių rūšių jūrų arkliai. Salose gyvena septynios varlių rūšys. Be to, dugne gyvena mureniniai unguriai, kurie minta žuvimis.
Paukščiai
215 paukščių rūšių atskrenda į rifus, suko lizdus arba lizdavietes salose. Iš jų 22 jūros paukščių rūšys ir 32 pakrančių paukščių rūšys. Tarp jų - jūriniai ereliai žuvininkai ir rožinės žuvėdros. Dauguma lizdaviečių yra Didžiojo barjerinio rifo šiaurinio ir pietinio regionų salose. Šiose vietose peri apie 1,7 mln. paukščių.
Augalai
Didžiojo barjerinio rifo salose yra 2195 žinomos augalų rūšys. Trys iš jų negyvena niekur kitur. Šiaurinėse salose auga 300-350 sumedėjusių augalų. Pietinėse salose auga 200 žolinių augalų. Daugiausia augalų rūšių - 1141 - yra Vitsundėjaus regione. Augalų rūšis dažniausiai platina žuvys
Jūrų gyvatės
Didžiajame barjeriniame rife gyvena septyniolikos rūšių jūrų gyvatės. Joms prireikia maždaug 4 metų, kad taptų pakankamai suaugusios ir galėtų daugintis. Paprastai jos gyvena jūros dugne. Jos gyvena šiltuose vandenyse iki 50 metrų gylyje. Jos dažnesnės pietinėje rifo dalyje.
Žuvys, ascidijos ir mihuolės
Šiame rife gyvena daugiau kaip 1 500 rūšių žuvų. Tarp jų - klounai, raudonieji ešeriai, raudonpilvės imperatorės, kelių rūšių karpiai ir koraliniai upėtakiai. Ant rifo gyvena mažiausiai 330 rūšių jūros skeveldrų (askidijų). Jų dydis svyruoja nuo 1 mm iki 10 cm skersmens. Rifo sistemoje gyvena 300-500 rūšių melsvabakterių. Tai maži vandens gyvūnai, panašūs į samanas arba šakas.
Koralai
Šiame rife gyvena keturi šimtai rūšių koralų - tiek kietųjų, tiek minkštųjų. Dauguma jų neršia, išleisdamos tūkstančius ikrų, per didžiulius renginius. Šį nerštą kontroliuoja kylanti jūros temperatūra. Tai vyksta pavasarį, vasarą ir kai kuriais rudens mėnesiais, pagal mėnulio ciklą ir dienos ir nakties paros ciklą. Vidinio Didžiojo barjerinio rifo rifų rifai neršia savaitę po mėnulio pilnaties spalio mėnesį. Išoriniai rifai neršia lapkričio ir gruodžio mėn. Didžiajame barjeriniame rife paplitę minkštieji koralai priklauso 36 skirtingiems tipams. Ant rifo gyvena penki šimtai jūrinių dumblių arba jūros dumblių rūšių. Jiems priklauso trylika Halimeda rūšių. Jie sudaro iki 100 metrų pločio kreidos (kalkių) kalnus. Jų paviršiuje yra mini ekosistemos, kurios lyginamos su atogrąžų miškų danga.
Žaliasis jūrų vėžlys Didžiajame barjeriniame rife
Makajaus rifo koralai
Klimato kaita
Naujoje ataskaitoje "Reef Outlook Report" teigiama, kad klimato kaita padarys didžiulę žalą rifams. Ataskaitą parengė Didžiojo barjerinio rifo jūrų parko administracija. Šiltesnis ir rūgštesnis vanduo aplink koralinį rifą sulėtins kalcifikaciją - taip koralai auga ir stiprėja. Koralai išbluks (praras spalvas), o daugeliui rife ir aplink jį gyvenančių rūšių kils pavojus. Australijos vyriausybė per pastaruosius dvejus metus jau išleido 325 milijonus Australijos dolerių rifo sveikatai gerinti.
Kiti pavojai
Ataskaitoje dėl rifo perspektyvų taip pat įspėjama apie kitus rifui gresiančius pavojus. Tarp jų - prastos kokybės vanduo, kuris į jūrą patenka iš žemyno. Šis vanduo užterštas ūkių insekticidais ir šiukšlėmis iš netoliese esančių miestų. Dėl didėjančio pakrantės užstatymo naikinamos natūralios jūrų ir pakrančių buveinės. Tam tikros žalos taip pat daro žvejyba.
Susiję puslapiai
- Australijos pasaulio paveldo objektų sąrašas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Didysis barjerinis rifas?
A: Didysis barjerinis rifas yra didžiausias pasaulyje koralinis rifas, esantis netoli Kvynslando pakrantės Australijoje.
K: Kiek koralinių rifų ir salų yra Didžiajame barjeriniame rife?
A: Didįjį barjerinį rifą sudaro beveik 2900 koralinių rifų ir daugiau kaip 600 salų.
K: Kokio dydžio yra Didysis barjerinis rifas?
A: Didžiojo barjerinio rifo plotas 327 800 km2, o ilgis - 2600 km.
K: Kodėl Didysis barjerinis rifas įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą?
A: UNESCO Didįjį barjerinį rifą įtraukė į Pasaulio paveldo sąrašą.
K: Kokia didžiausia grėsmė Didžiajam barjeriniam rifui kyla šiandien?
A. Didžiausią grėsmę Didžiajam barjeriniam rifui šiandien kelia koralų blukimas, kurį sukelia dėl visuotinio atšilimo pakilusi jūros vandens temperatūra.
K: Ar Didysis barjerinis rifas išmirė dėl klimato kaitos?
Atsakymas: Taip, 2016 m. įvyko didžiausias kada nors užfiksuotas koralų išmirimas dėl aplink Didįjį barjerinį rifą sušilusios jūros. Per devynis mėnesius žuvo du trečdaliai 700 km (435 mylių) ilgio koralų ruožo.
Klausimas: Ar Didysis barjerinis rifas matomas iš kosmoso?
A: Taip, Didysis barjerinis rifas matomas iš kosmoso.
