Dugongas (Dugong dugon) — jūrų karvė: aprašymas, buveinė, elgsena

Dugongas (Dugong dugon) yra didelis žinduolis, visą gyvenimą praleidžiantis jūroje. Tai vienintelė dabartinė šeimos Dugongidae atstovė ir viena iš keturių gyvų Sirenia (jūrų karvių) rūšių.

Išvaizda ir kūno sandara

Dugongai turi stambų, pailgą kūną, kurio ilgis gali siekti iki 3 m, o svoris – iki 400 kg. Kūnas apdengtas retomis plaukų sruogomis, o oda būna nuo pilkos iki rudos spalvos. Vietomis ant odos gali būti žaizdų ar nubrozdinimų nuo laivų propelerių ar patinų kovų.

Jie turi plokščią, žemyn nukreiptą snukį, pritaikytą jarų žolės graužimui, mažas akis, neįprastas mažas ausų angas ir porą plaukuotų pelekų (krūtininių letenų). Vietoje statusnio nugaros peleko – horizontalus uodegos diskas su pūkeliais, panašus į banginių uodegą. Patinams dažnai išdygsta iltys (dantys), kurie gali protrūkti per viršutinę lūpą.

Buveinė ir paplitimas

Dugongai gyvena šiltuose, sekliose vandenyse, kur auga daug jūros žolės. Jų arealas apima šiaurinę Australijos pakrantę bei zonas Indijos vandenyne ir Ramiajame vandenyne – tai įeina į regionus kaip Raudonoji jūra, Arabijos įlanka, Pietryčių Azija, Indijos vandenyno pakrantės ir kai kurios Ramiojo vandenyno salos.

Dugongai vengia vėsios vandens – jei temperatūra nukrenta žemiau maždaug 17 °C, jie migruoja ieškoti šiltesnių vietovių. Jie gali būti pririšti prie tam tikrų seklumų, kur auga jūros žolė, tačiau kai kurie individai migruoja dideliais atstumais, ieškodami maisto ar partnerių.

Mityba

Dugongai yra herbivorai, dažnai vadinami „jūrų karvėmis“ dėl gausaus jūros žolės vartojimo. Jie švelniai išrausia dugną, nupjauna žolę specialia plokščia burna ir virškina didelius kiekius augalinės medžiagos. Valgo įvairias jūros žolių rūšis, o jų buvimo vieta glaudžiai susijusi su žolių plotais.

Elgsena ir judėjimas

Dugongai paprastai juda lėtai ir gyvena vieni arba mažomis grupėmis; kartais susirenka didesnės bandos prie ypač turtingų maistu vietų. Jie yra migruojantys, bet judėjimas dažnai būna lėtas ir susijęs su sezoniniais maisto išteklių pokyčiais. Tyrimai, pvz., Džeimso Kuko universitete, rodo, kad dauguma nukeliauja mažiau nei 15 km, tačiau kai kurie individai gali nuplaukti net iki 560 km.

Dugongai kyla į paviršių tik kvėpuoti; jie gali laikytis po vandeniu kelias minutes, bet dažniausiai neria trumpomis serijomis. Skirtingai nei ruoniai, dugongai niekada neišlipa į sausumą. Jie gali skleisti įvairius garsus – cypimą, šnypštimą ar kluksėjimą – bendravimui ir jauniklių suaugusių ryšiui palaikyti.

Daugėjimas ir vystymasis

Patelė paprastai nėštumo laikotarpio metu išnešioja vieną jauniklį maždaug 13 mėnesių. Jauniklis, vadinamas veršeliu, gimus lieka šalia motinos ir maitinamas jos pienu maždaug iki dvejų metų; tačiau ryšys gali tęstis ilgiau. Suaugusį dydį dugongai pasiekia nuo 9 iki 17 metų. Vidutinė gyvenimo trukmė gali siekti iki 70 metų, nors daugumai individų ilgaamžiškumas gali būti trumpesnis dėl žmogaus sukeltų pavojų.

Priešai ir grėsmės

Dėl didelio dydžio natūralūs dugongų priešai yra riboti: kartais juos užpuola rykliai, sūrieji krokodilai ir banginiai žudikai. Tačiau didžiausia grėsmė – žmogaus veikla:

• jūros žolės buveinių nykimas dėl pakrantės statybų, žemės ūkio nuotėkų, smėlio kasimo ir klimato kaitos;
• laivų susidūrimai ir propelerių sužalojimai;
• gijimas žuvų tinklais (bycatch) ir žūklė kai kuriose regionuose;
• tarša, įskaitant cheminius teršalus ir eutrofikaciją, žalingai veikiančią jūros žoles;
• ligos ir infekcijos, kurias gali skatinti prastėjančios buveinės.

Dėl šių priežasčių dugongas yra tarptautiniu mastu vertinamas kaip pažeidžiama rūšis (Vulnerable) ir daugelio regionų nacionalinių apsaugos programų objektas.

Apsaugos priemonės

Siekiant išsaugoti dugongų populiacijas, taikomi keli pagrindiniai veiksmai:

• jūros žolės buveinių apsauga ir atkūrimas;
• laivų greičio apribojimai ir navigacijos maršrutų keitimas jautriose zonose;
• žvejybinės įrangos tobulinimas, mažinantis entanglement riziką;
• laisvės gynimo stebėsena, žymėjimas ir biologiniai tyrimai, siekiant geriau suprasti judėjimo kelius;
• bendruomenių ir vietinių gyventojų įtraukimas į apsaugos programas bei tradicinių žvejybos praktikų derinimas su išsaugojimu.

Santykiai su žmonėmis

Dugongai turi kultūrinę reikšmę kai kuriose Indijos vandenyno ir Ramiojo vandenyno bendruomenėse; tradicinėse bendruomenėse jie kartais buvo medžiojami. Šiandien daugelyje šalių jų medžioklė ribojama arba uždrausta. Moksliniai tyrimai ir gamtosaugos iniciatyvos stengiasi suderinti vietos gyventojų poreikius su dugongų apsauga.

Dugongas yra įdomus ir svarbus jūrų ekosistemų komponentas: jo mityba padeda palaikyti jūros žolių pievų sveikatą ir kartu užtikrina geresnę biologinę įvairovę. Sėkmingai saugant jų buveines, saugomos ne tik pačios rūšys, bet ir daug kitų jūrų organizmų bei pajūrio bendruomenių gerovė.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra dugongas?

K: Kur gyvena dugongai?

K: Kokio dydžio gali užaugti dugongas?

K: Kaip vadinamas mažasis dugongas?

K: Per kiek laiko dugongas pasiekia suaugusio žmogaus dydį?

K: Kiek laiko gali gyventi dugongas?

K: Kokie gyvūnai puola mongus?

Paieška pagal raidę