Rytinė ilgakojė echidna (Zaglossus bartoni), dar žinoma kaip Bartono ilgakojė echidna, yra viena iš trijų Zaglossus genties rūšių. Visos jos aptinkamos Naujojoje Gvinėjoje. Daugiausia Z. bartoni randama Papua Naujojoje Gvinėjoje, dažniausiai 2000–3000 m aukštyje virš jūros lygio.

Aprašymas

Zaglossus bartoni yra didžiausias žinomas monotremas: suaugę individai sveria apie 5–10 kg, o kūno ilgis siekia 60–100 cm. Kūnas dengtas tankiu juodu arba tamsiai rudu kailiu, tarp kurio išsidėsto standžios adatos (dygliai). Uodegos praktiškai nėra. Ryškiausias atskirimo požymis – pirštų ir nagų skaičius: priekinių kojų pirštai dažniausiai turi penkis nagus, užpakalinių – keturis; šis požymis padeda atskirti Z. bartoni nuo kitų ilgakojų echidnų. Turi ilgesnį, siaurą snapą (rostrum) su jautriomis jutimo galūnėmis ir lipniu liežuviu – tai padeda ieškoti žemėje gyvenančių bestuburių. Dantų nėra; maistą sutraiško kietos keratinizuotos dantų plokštelės snapo viduje.

Elgsena ir mityba

Rytinė ilgakojė echidna yra lėtai judanti, daugiausia naktinė arba mišri (aktyvi auštant ir temstant). Ji dažniausiai ieško maisto kasyne ar šaknis purenant iš žemės, pagrindinė mityba sudaro sliekai ir didesni žemės bestuburiai; rečiau ėda čiulpiamąsias vabzdžių lervas ar kitus mažus nariuotakojus. Naudodama ilgą lipnų liežuvį ir jautrų snapą, echidna ištraukia grobį iš dirvos ar po samanomis.

Dauginimasis

Kaip ir kiti monotrematai, Z. bartoni deda kiaušinį. Patelė po poravimosi padeda kiaušinį į trumpalaikę odinę kišenę (panašią į maišelį), kur jis inkubuojamas kelias dienas iki išsirita puggles (jaunikliai). Puggle maitinamas motinos pienu, kuris išskiriamas per odos išskyras, kadangi monotremų pieno nesūdina spenelių. Dėl mažo reprodukcijos greičio (dažniausiai vienas kiaušinis per metinius ciklus) rūšis yra itin pažeidžiama populiacijos mažėjimo atvejais.

Paplitimas ir buveinė

Zaglossus bartoni gyvena aukštumų miškuose, krūmynuose ir kalnuotose pelkėtose vietovėse 2000–3000 m aukštyje, kur dirva gausi sliekų ir kitų bestuburių. Buveinės yra dažnai fragmentuotos dėl natūralių kalninių grandinių išsidėstymo – populiacijos paplitusios atskiruose masyvuose ir slėniuose.

Porūšiai

Pripažįstami keturi porūšiai:

  • Z. bartoni bartoni
  • Z. bartoni clunius
  • Z. bartoni smeenki
  • Z. bartoni diamondi

Kiekvieno porūšio populiacija yra geografiškai izoliuota; porūšiai dažniausiai skiriasi kūno dydžiu, plaukų ir dyglių santykiu bei smulkiais morfologiniais bruožais. Dėl šios izoliacijos genetiškai atskiros populiacijos gali būti jautrios lokalizuotoms grėsmėms.

Apsauga ir grėsmės

Nors tikslios saugomumo klasifikacijos detalės gali skirtis, Z. bartoni turi daug grėsmių: buveinių susiaurėjimą dėl miškų kirtimų ir žemės ūkio plėtros, nesaugų vietinį medžioklės spaudimą (mėsai ir tradiciniams tikslais), be to, klimato kaita gali perkoduoti aukštumų buveinių pasiekiamumą. Dėl mažo reprodukcijos tempo ir fragmentuoto paplitimo rūšis yra ypač pažeidžiama.

Apsaugos priemonės apima buveinių išsaugojimą, medžioklės reguliavimą, mokslinius tyrimus apie populiacijų dydžius ir genetinę įvairovę bei švietimą vietos bendruomenėms. Tiriamos ir galimybės saugoti rūšį saugomose teritorijose ar specialiuose atkūrimo projektuose.

Kiti faktai

  • Rytinė ilgakojė echidna gali gintis susisukdama į dygliuotą kamuolį arba įsikirsdama dyglais į žemę, kad būtų sunkiau ištraukti ją grobiui ar plėšrūnui.
  • Gyvenimo trukmės duomenys laukinėje gamtoje yra riboti; panašios monotremų rūšys gali gyventi ilgiau nei dešimtmečius, tačiau tikslios Z. bartoni vidutinės gyvenimo trukmės reikia nustatyti papildomais tyrimais.
  • Dėl paslaptingo ir atokio paplitimo bei mažo pastebimumo, daug informacijos apie šią rūšį vis dar renkama lauke – tai reiškia, kad mokslininkai nuolat atnaujina žinias apie jos ekologiją ir statusą.

Rytinė ilgakojė echidna yra unikalaus evoliucinio paveldo atstovė ir svarbi Naujosios Gvinėjos aukštumų ekosistemų dalis. Jos apsauga reikalauja tiek vietinių iniciatyvų, tiek tarptautinio dėmesio ir mokslinių tyrimų.