Papua Naujoji Gvinėja — salų valstybė Ramiajame vandenyne

Atraskite Papua Naująją Gvinėją: Port Moresbis, unikali kultūra, tropinės salos, biodiversitetas ir kelionės nuotykiai Ramiajame vandenyne.

Papua Naujoji Gvinėja yra salų valstybė Ramiajame vandenyne. Tai rytinė Naujosios Gvinėjos salos dalis ir kelios gretimos salos — tarp jų Bismarcko ir Salomono salų grupių salos bei autonominė Bougainvylio sritis. Papua Naujosios Gvinėjos sostinė yra Port Moresbis. Papua Naujosios Gvinėjos gyventojai daugiausia yra vietiniai salos gyventojai. Šalis garsėja dideliu etniniu ir kalbiniu įvairovių — čia kalbama šimtais vietinių kalbų.

Geografija ir padėtis

Papua Naujoji Gvinėja užima apie 462 000 km² ir yra viena iš didžiausių salų valstybių pasaulyje. Vakaruose ji ribojasi su Indonezija (tai Naujosios Gvinėjos vakarų dalis, esanti Indonezijos teritorijoje); į pietus nuo šalies plyti Australija, tačiau šios valstybės nėra sausumos kaimynės — jas skiria jūra (Torreso sąsiauris ir Koralinis jūra). Papua Naujoji Gvinėja apima tiek pakrantės lygumas, tiek aukštas kalnų grandines centrinėje salos dalyje, tropinius miškus ir plataus spektro koralinius rifus.

Gyventojai ir kalbos

• Gyventojų skaičius: apie 9 milijonai (apytiksliai, priklausomai nuo duomenų šaltinio).
• Kalbos: oficialios kalbos yra anglų, Tok Pisin ir Hiri Motu; be to, paplitusių yra kelios šimtai vietinių kalbų.
• Kultūra: daug bendruomenių išsaugo tradicinius gyvenimo būdus, meno formas, šokius ir ritualus; bendruomenių kultūra labai įvairi ir ryški.

Istorija

Ilgą laiką salos gyventojai gyveno genčių bendruomenėse. XIX a. dalis salos pateko į Vakarų kolonijų įtaką (Vokietija, Didžioji Britanija, Australija). Papua Naujoji Gvinėja tapo nepriklausoma valstybe 1975 m. Nuo XX a. pabaigos šalyje vyko kultūriniai, politiniai ir kartais ginkluoti konfliktai — viena žymiausių sąlygų buvo Bougainvylio konfliktas, po kurio Bougainvylis gavo plataus savivaldos statusą ir vyksta savarankiškumo klausimai.

Ekonomika

• Pagrindinės pajamų šakos: žemės ūkis (ryžiai, taro, kava, kopra, žuvininkystė), kasyba ir gamtos išteklių eksploatavimas (auksas, varis, nafta ir dujos), miškininkystė bei turizmas.
• Ekonomika priklauso nuo eksporto žaliavų, todėl ji jautri žaliavų kainų svyravimams ir infrastruktūros iššūkiams.

Gamtos įvairovė ir klimatas

Šalis yra biologinės įvairovės karštasis taškas: tankūs atogrąžų miškai, kalnų buveinės ir koraliniai rifai yra namai daugeliui endeminių augalų ir gyvūnų. Klimatas daugiausia tropinis — drėgnas ir karštas žemumose, o aukštuose kalnuose oro sąlygos vėsesnės. Musonų sezonai ir tropinių ciklonų grėsmė gali paveikti pakrančių vietoves.

Politika ir administracija

Valstybė yra parlamentinė demokratija su vyriausybe ir nacionaliniu parlamentu. Administraciniai padaliniai apima provincijas bei specialias autonomines sritis (pvz., Bougainvylį), kurios turi plačiau deleguotą valdžią.

Kelionės ir praktinė informacija

• Kelionės po šalį dažnai reikalauja geros logistikos: daug vietovių pasiekiamos tik lėktuvais arba laivais.
• Turistams svarbu gerai planuoti kelionę dėl klimato, sveikatos apsaugos (skiepai, profilaktika) ir vietinių saugumo sąlygų.

Papua Naujoji Gvinėja — turtinga gamta ir gyva kultūra apjungiantis regionas, kuris siūlo unikalių gamtos ir kultūrinių patyrimų, bet taip pat susiduria su infrastruktūros, sveikatos ir socialiniais iššūkiais.

Paieška pagal raidę