Unguriažuvės (unguriai): apibrėžimas, morfologija, gyvenimo ciklas ir rūšys

Apibrėžimas ir dydis

Tikrieji unguriai yra teleostinės žuvys. Jų kūnai yra ilgi ir siauri, dažnai panašūs į gyvatės. Suaugę unguriai gali būti labai įvairaus dydžio: kai kurios rūšys būna trumpesnės nei 10 cm, tuo tarpu didesni individai gali siekti daugiau nei 3 m ilgio ir sverti iki 65 kg. Dydį lemia rūšis, gyvenimo sąlygos ir amžius.

Morfologija

Ungurių kūno forma yra prisitaikiusi slysti siaurose ertmėse ir plaukti ilgomis, vingiuotomis trajektorijomis. Jie turi mažiau pelekų nei kitos žuvys: jie neturi visų pilvo ir krūtinės pelekų. Nugaros ir analiniai pelekai yra ilgi ir dažnai sujungti su uodegos peleku, o pelekai dažniausiai neturi dyglių. Pečių kaulai yra atskirti nuo kaukolės, o žvynų kraštai būna lygūs arba žvynų visiškai nėra.

Gyvenimo ciklas ir dauginimasis

Unguriai yra kiaušinius dedančios žuvys. Iš kiaušinių išsirita plokštokos, skaidrios lervos, kurios vadinamos leptocefalais (graikiškai "plona galva"). Šios lervos labai skiriasi nuo suaugusiųjų ir ilgą laiką mokslininkams sukėlė neaiškumų — buvo manoma, kad leptocefalai priklauso kitai rūšiai. Tolesnis vystymasis ir metamorfizė veda prie tipiškesnės ungurio išvaizdos; jaunus individus dažnai vadina unguriukais.

Daugelio ungurių rūšių gyvenimo ciklas apima ilgus migracijos maršrutus: pavyzdžiui, kai kurios rūšys išneršia jūroje, o jaunikliai vėliau migruoja į gėlavandenius vandenis arba pakrantės teritorijas, kur auga ir bręsta. Kitų šeimų atstovai visą gyvenimą praleidžia jūrinėje aplinkoje ir gyvena skirtinguose gylio diapazonuose.

Buveinės ir gylio pasiskirstymas

Dauguma ungurių mėgsta gyventi sekliausiose vandenyno vietose, dažnai tūnodami prie vandenyno dugno arba slėptuvėse ir plyšiuose. Kai kurios šeimos migruoja į gėluosius vandenis. Pvz., Anguillidae šeimos unguriai atplaukia gyventi į upes ir ežerus. Kitų šeimų atstovai gyvena kur kas gilesniuose vandens sluoksniuose: Nemichthyidae šeimos unguriai randami apie 500 m gylyje po vandenyno paviršiumi, o Synaphobranchidae šeimos atstovai aptinkami net iki 4000 m gylyje.

Mityba ir elgsena

Dauguma ungurių yra plėšrūnai. Jie medžioja savo grobį ir maitinasi platų spektrą sudarančiu maistu: smulkiais žuvimis, krevetėmis, moliuskais, vėžiagyviais ir kitais mažesniais bestuburiais. Daugelis rūšių aktyvios naktį ir naudojasi uoslės jutimu bei dantimis grobiui suimti. Kai kurios rūšys taip pat yra oportunistinės, prarydamos ir plėšikomą organinę medžiagą nuo dugno.

Žvejyba ir žmonių reikšmė

Unguriai yra svarbūs tiek kaip maisto šaltinis, tiek kultūriškai. Kai kuriuose regionuose jų žvejyba turi ilgą tradiciją: pavyzdžiui, vienintelis teisėtas ungurių gaudymo būdas Anglijoje - žvejyba rankiniais tinklais. Parretto ir Severno upėse tai daroma jau tūkstančius metų. Ungurių mėsos vertė, ypač tam tikrų rūšių, paskatino intensyvią žvejybą ir prekybą, o kai kuriose vietose — akvakultūrą.

Rūšys ir taksonomija

Ungurių (tvarkingai žinomi kaip kelių šeimų siūlomos grupės) yra daug ir įvairių. Pagrindinės šeimos apima, tarp kitų, Anguillidae, Nemichthyidae ir Synaphobranchidae. Kiekviena iš jų turi savitą morfologiją, ekologiją ir gyvenimo strategi­jas: vieni migruoja į gėlavandenius, kiti lieka giluminiuose jūros sluoksniuose.

• Anguillidae: turbūt geriausiai pažįstama šeima, kuriai priklauso unguriai, migruojantys tarp jūros ir gėlavandenių.
• Nemichthyidae: giluminės jūrinės rūšys, randamos maždaug 500 m gylyje.
• Synaphobranchidae: labai gilios jūros atstovai, aptinkami iki 4000 m gylyje.

Apsauga ir iššūkiai

Dėl intensyvios žvejybos, buveinių naikinimo, užterštumo ir kliūčių migracijos keliuose (pvz., užtvankų upėse) kai kurios ungurių rūšys susiduria su didelėmis populiacijos problemomis. Todėl saugos priemonės, žvejybinės kvotos, migracijos kelių atstatymas (žuvų laiptai) ir tarptautinis bendradarbiavimas yra svarbūs norint išsaugoti mažėjančias populiacijas. Be to, moksliniai tyrimai apie ungurių migraciją, dauginimąsi ir lervų ekologiją padeda geriau suprasti jų biologiją ir rengti efektyvesnes apsaugos priemones.

Santrauka

Unguriai yra morfologiškai ir ekologiniu požiūriu įvairi žuvų grupė, turinti ilgą evoliucinę istoriją ir svarbią reikšmę ekosistemoms bei žmonių kultūroms. Jie pasižymi elastingu kūno profiliu, specifine lervų stadija (leptocefalai) ir dažnai sudėtingais migracijos ciklais. Apsauga ir tvarus valdymas yra būtini, kad ateities kartos turėtų galimybę pažinti ir naudotis šiais unikalais gyviais.

Naudoja

Japonų maistui naudojami gėlavandeniai unguriai (unagi) ir jūriniai unguriai (Conger ungurys, anago). Unguriai naudojami Kantono (Honkongas) ir Šanchajaus maiste.

Kai kurie žmonės valgo europinius ungurius ir kitus ungurius, gyvenančius viso pasaulio ežeruose. Tradicinis Londono patiekalas yra "drebučiuoti unguriai". Ispanų patiekalą angulas sudaro gruzdinti unguriai.

Iš ungurių odos gaminamos kai kurios piniginės ir rankinės.

Jūrinis ungurys

Klausimai ir atsakymai

K: Kokio dydžio yra suaugę unguriai?

K: Ar unguriai turi dyglius pelekuose?

K: Kaip apibūdinami ungurių jaunikliai (lervos)?

K: Kur dažniausiai gyvena unguriai?

Klausimas: Kiek laiko Anglijoje unguriams gaudyti naudojami rankiniai tinklai?

K: Ar dauguma ungurių yra plėšrūnai?

Paieška pagal raidę