Unguriažuvės
Tikrieji unguriai yra teleostinės žuvys. Jų kūnai ilgi ir siauri, panašūs į gyvatės. Suaugę unguriai gali būti trumpesni kaip 10 cm arba ilgesni kaip 3 m. Tai priklauso nuo jų rūšies. Dideli unguriai gali sverti iki 65 kg.
Unguriai turi mažiau pelekų nei kitos žuvys. Jie neturi visų pilvo ir krūtinės pelekų. Nugaros ir analiniai pelekai ilgi ir paprastai sujungti su uodegos peleku. Pelekai neturi dyglių.
Pečių kaulai yra atskirti nuo kaukolės. Žvynų kraštai lygūs arba jų nėra.
Unguriai išsirita iš kiaušinių. Ungurių jaunikliai (lervos) yra plokšti ir skaidrūs (skaidrūs). Jie vadinami leptocefalais (graikiškai "plona galva"). Ungurių jaunikliai vadinami unguriukais. Ilgą laiką žmonės nežinojo, iš kur kilę unguriai, nes ungurių jaunikliai labai skiriasi nuo suaugusiųjų. Jie manė, kad mažyliai yra kitos rūšies.
Dauguma ungurių mėgsta gyventi sekliausiose vandenyno vietose. Jie gyvena vandenyno dugne, kartais skylėse. Anguillidae šeimos unguriai atplaukia gyventi į gėluosius vandenis. Nemichthyidae šeimos unguriai plaukioja maždaug 500 m gylyje po vandenyno paviršiumi. Synaphobranchidae šeimos unguriai gyvena net 4000 m gylyje po jūros paviršiumi.
Vienintelis teisėtas ungurių gaudymo būdas Anglijoje - žvejyba rankiniais tinklais. Parretto ir Severno upėse tai daroma jau tūkstančius metų.
Dauguma ungurių yra plėšrūnai. Jie medžioja savo grobį.
Klasifikacija
Tikrieji unguriai priklauso Anguilliformes (lot. Anguilliformes - ungurys) būriui (grupei).
Šį būrį sudaro 4 poskyriai (mažesnės grupės): Anguilloidei, Nemichthyoidei, Congroidei ir Synaphobranchoidei.
Poskyriai skirstomi į 19 šeimų. Šeimos skirstomos į 110 genčių. Po to gentys skirstomos į rūšis.
Iš viso yra 400 ungurių rūšių.
Naudoja
Japonų maistui naudojami gėlavandeniai unguriai (unagi) ir jūriniai unguriai (Conger ungurys, anago). Unguriai naudojami Kantono (Honkongas) ir Šanchajaus maiste.
Kai kurie žmonės valgo europinius ungurius ir kitus ungurius, gyvenančius viso pasaulio ežeruose. Tradicinis Londono patiekalas yra "drebučiuoti unguriai". Ispanų patiekalą angulas sudaro gruzdinti unguriai.
Iš ungurių odos gaminamos kai kurios piniginės ir rankinės.
Jūrinis ungurys
Poskyriai ir šeimos
Taksonomija pagal Neslon, Grande ir Wilson 2016.
- Protanguilloidei porūšis
- Protanguillidae šeima
- Synaphobranchoidei porūšis
- Synaphobranchidae (pjūklažuvinių ungurių) šeima [įskaitant Dysommidae, Nettodaridae ir Simenchelyidae]
- Muraenoidei porūšis
- Heterenchelyidae (dumblinių ungurių) šeima
- Myrocongridae šeima (ploni unguriai)
- Muraenidae šeima (mureniniai unguriai)
- Chlopsoidei porūšis
- Chlopsidae šeima (netikrosios morenos)
- Congroidei porūšis
- Congridae šeima [įskaitant Macrocephenchelyidae; Colocongridae]
- Derichthyidae (ilgasnukiai unguriai) šeima [įskaitant Nessorhamphidae]
- Muraenesocidae (lydekinių spurgų) šeima
- Nettastomatidae šeima (ančiasnapiai unguriai)
- Ophichthidae (gyvatinių ungurių) šeima
- Moringuoidei porūšis
- Moringuidae šeima (spageti unguriai)
- Saccopharyngoidei porūšis
- Eurypharyngidae šeima (pelikaniniai unguriai, skėčių gaubtagalviai)
- Saccopharyngidae šeima
- Monognathidae šeima (vieno žandikaulio gauruotieji)
- Cyematidae šeima (beuodegiai unguriai)
- Anguilloidei porūšis
- Anguillidae šeima (gėlavandeniai unguriai)
- Nemichthyidae šeima (bekojiniai unguriai)
- Serrivomeridae (pjūkleliniai unguriai) šeima
· 
Anguilla anguilla, Anguillidae
· 
Kaupichthys nuchalis, Chlopsidae
· 
Coloconger raniceps, a Colocongeridae
· 
Conger, a Congridae
· 
Moringua edwardsi, Moringuidae
· 
Muraenesox cinereus, Muraenesocidae
· 
Echidna nebulosa, Muraenidae
· .jpg)
A Nemichthyidae
· 
Venefica tentaculata, a Nettastomatidae
· .jpg)
Myrichthys ocellatus, Ophichthidae
· 
Serrivomer sp. , a Serrivomeridae
· .jpg)
A Synaphobranchidae
Kai kuriose klasifikacijose Cyematidae šeima, kurioje gyvena šapaliniai unguriai, priskiriama Anguilliformes, tačiau FishBase sistemoje ši šeima priskiriama Saccopharyngiformes būriui.
Pietų Amerikos elektrinis ungurys nėra tikras ungurys, o Pietų Amerikos peiližuvė, labiau gimininga karpiams ir šamai.
Filogenezė
Filogenezė pagal Johnson et al. 2012.
| Anguilliformes |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Jūrinis ungurys
Gorgasia barnesi, daržinio ungurio rūšis
Klausimai ir atsakymai
K: Kokio dydžio yra suaugę unguriai?
A: Priklausomai nuo rūšies, suaugę unguriai gali būti ne mažesni kaip 10 cm ir ne ilgesni kaip 3 m.
K: Ar unguriai turi dyglius pelekuose?
A: Ne, ungurių pelekai neturi dyglių.
K: Kaip apibūdinami ungurių jaunikliai (lervos)?
A: Ungurių jaunikliai (lervos) apibūdinami kaip plokšti ir skaidrūs (skaidrūs). Jie taip pat vadinami leptocefalais (graikiškai "plona galva").
K: Kur dažniausiai gyvena unguriai?
A: Dauguma ungurių mėgsta gyventi sekliausiose vandenyno vietose, dažniausiai dugne. Kai kurios rūšys atplaukia gyventi į gėluosius vandenis, kitos plaukioja apie 500 m gylyje, o kai kurios gyvena net iki 4000 m gylyje.
Klausimas: Kiek laiko Anglijoje unguriams gaudyti naudojami rankiniai tinklai?
A: Rankiniais tinklais (gaudymas tinklais) jau tūkstančius metų žvejojama Parret ir Severno upėse Anglijoje.
K: Ar dauguma ungurių yra plėšrūnai?
A: Taip, dauguma ungurių yra plėšrūnai ir medžioja savo grobį.
