Elasmozauras – 14 m jūrinis pleziozauras su 71 kaklo slanksteliu
Elasmozauras – 14 m ilgio jūrinis pleziozauras su net 71 kaklo slanksteliu: sužinokite apie jo gyvenimo būdą, medžioklės taktiką ir įdomiausias fosilijų detales.
Elasmozauras buvo 46 pėdų ilgio — maždaug 14 m — plaukiojantis roplys, gyvenęs Šiaurės Amerikos vidaus jūroje kreidos periodo metu. Tai buvo priklausantis ilgakakliams pleziozaurams ir vienas ryškiausių pleziozaurų atstovų dėl savo neįprastai ilgo kaklo.
Pirmą kartą jį 1868 m. atrado mokslininkas Edwardas Drinkeris Cope'as, kuris netyčia uždėjo galvą ant uodegos — garsus istorinis klaidingas rekonstrukcijos pavyzdys. Holotipas buvo iškastas iš Niobrara arenozo tipo sluoksnių Kansase, Vakarų vidaus jūros pakrantėse. Atrasta medžiaga parodė, kad jis turėjo 71 kaklo slankstelį — vieną iš didžiausių žinomų kaklo slankstelių skaičių tarp pleziozaurų.
Anatomija ir išvaizda
Elasmozauras turėjo labai ilgą kaklą, palyginti nedidelę galvą, plačią krūtinę ir keturias stiprias pelekines galūnes, panašias į irklius. Kūnas buvo kompaktiškas, o uodega trumpa — tai kartu su pelekų forma sudarė aptakią, vandeniu varomą kūno konfigūraciją. Dantys buvo smulkūs, kūgio formos, tinkami gaudyti mažesnes žuvis ir kitus smulkius jūros gyvūnus.
Kaklo funkcija ir judrumas
Kaklo ilgis (71 slankstelis) suteikė didelę pasiekiamumo zoną, bet ne itin didelį lankstumą tarp atskirų slankstelių. Tai reiškia, kad ilgas kaklas greičiausiai veikė kaip ilga, tik šiek tiek lanksti „rankena“ leidžianti pasiekti grobį be viso kūno judėjimo. D. M. S. Watson siūlė, kad tokie pleziozaurai plaukiojo arti paviršiaus ir dažnai maitinosi iškėlę galvą virš vandens bei sparčiai nardydami žemyn gaudydami smulkesnes žuvis. Tačiau vėlesni tyrimai, įskaitant hidrodinamikos modeliavimą, rodo, kad ilgas kaklas po vandeniu sukurtų didelį pasipriešinimą, todėl tikėtina, jog kaklas buvo laikomas horizontalia arba šiek tiek išlenkta forma, o didžiausias naudojimas galėjo būti stealth (užslėptas) prieėjimas prie grobio arba pasiekiamumo pranašumas tankesnėse žuvų grupėse.
Mityba ir ekologija
Remiantis dantų ir žandikaulių formomis, elasmozaurai maitinosi smulkia žuvimi, galbūt taip pat vartojo vėžiagyvius ir kalmarus. Didelis kaklo slankstelių skaičius ir smulkūs dantys rodo, kad jų grobis buvo nedidelis ir greitas, o ilgasis kaklas leido pasiekti grobį nepriversdamas viso kūno artėti prie smulkios žuvies šėrimosi zonų.
Gyvenimo būdas ir buveinė
Elasmozaurai gyveno atviroje jūroje, ypač Šiaurės Amerikos vidaus jūroje (Western Interior Seaway), kurios nuosėdose randami gerai išsilaikę fosilijų sluoksniai (pvz., Niobrara). Jų įprasta, aptaki „torpedos forma“ (kaip ir daugelio kitų povandeninių plėšrūnų) rodo pritaikymą efektyviam plaukimui, nors ilgas kaklas šiuo atveju buvo kompromisas tarp hidrodinamikos ir pasiekiamumo.
Evoliucinė reikšmė ir tyrimai
Elasmozauras priklauso Elasmosauridae šeimai — ilgakakliams pleziozaurams, kurie išsiskiria ypač dideliu kaklo slankstelių skaičiumi. Jis tapo ir mokslinės istorijos simboliu dėl Cope'o klaidos ir vėlesnių diskusijų (tarp kitų ir Marsh'o), kurios atkreipė dėmesį į fosilijų interpretacijos sudėtingumą. Šiuolaikiniai tyrimai derina klasikinę paleontologiją su kompiuteriniais modeliais ir fiziologiniais tyrimais, kad geriau suprastų, kaip tokie gyvūnai judėjo, kvėpavo ir maitinosi.
Apibendrinant, elasmozauras yra vienas įspūdingiausių kreidos periodo plėšrūnų: jo 14 m ilgio kūnas ir 71 kaklo slankstelis atskleidžia unikalų evoliucinį kelią — kompromisą tarp judrumo vandenyje ir gebėjimo pasiekti bei gaudyti smulkų grobį.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra elasmozauras?
A: Elasmosauras buvo 46 pėdų ilgio plaukiojantis roplys, gyvenęs Šiaurės Amerikos vidaus jūroje. Tai buvo pleziozauras.
K: Kas atrado Elasmosaurą?
A: Edvardas Drinkeris Kopas atrado Elasmosaurą 1868 m.
K: Kokią klaidą padarė Edvardas Drinkeris Kopas (Edward Drinker Cope), atrasdamas Elasmozaurą?
A: Edvardas Drinkeris Kopas, atrasdamas Elasmosaurą, netyčia uždėjo galvą ant uodegos.
K: Kiek kaklo slankstelių turėjo Elasmosauras?
A: Elasmozauras turėjo 71 kaklo slankstelį.
Klausimas: Kokį paviršinio plaukimo būdą D. M. S. Vatsonas pasiūlė Elasmosaurui?
A: D. M. S. Vatsonas (D. M. S. Watson) teigė, kad Elasmosaurus paviršinio plaukimo būdu dažniausiai maitindavosi iškėlęs galvą virš vandens ir lėkdavo žemyn, kad pagautų mažesnes žuvis, kurios maitinosi planktonu.
K: Kodėl sunku įžvelgti ilgo kaklo naudą po vandeniu Elasmozaurams?
A: Sunku įžvelgti ilgo kaklo naudą Elasmosaurui, nes visi po vandeniu gyvenantys vandens žinduoliai, kaip ir pliozaurai bei ichtiozaurai, turi aptakią torpedos formą.
Klausimas: Ką rodo Elasmozauro kaklo slankstelių skaičius?
A: Didelis elasmozauro kaklo slankstelių skaičius tikriausiai susijęs su nedideliu lankstumu tarp gretimų slankstelių.
Ieškoti