Ekozonos
Ekozonos arba biogeografinės sritys yra didžiausias biogeografinis Žemės paviršiaus padalijimas.
Šie skirstymai pagrįsti istoriniu ir evoliuciniu augalų ir gyvūnų paplitimu. Ekozonos - tai dideli Žemės paviršiaus plotai, kuriuose per ilgą laiką augalai ir gyvūnai vystėsi santykinai izoliuotai ir yra atskirti vieni nuo kitų geologinėmis ypatybėmis, pavyzdžiui, vandenynais, plačiomis dykumomis ar aukštais kalnų masyvais, kurie sudarė kliūtis augalų ir gyvūnų migracijai. Ekozonos atitinka botanikos floristines karalystes arba žinduolių zoologijos zoogeografinius regionus.
Ekozonas apibūdina jose esančių augalų ir gyvūnų evoliucijos istorija. Jos skiriasi nuo biomų, dar vadinamų pagrindiniais buveinių tipais, kurie skirsto žemės paviršių pagal gyvybės formas arba augalų ir gyvūnų prisitaikymą prie klimato, dirvožemio ir kitų sąlygų. Biomams būdinga panaši kulminacinė augalija, nepriklausomai nuo konkrečių augalų ir gyvūnų evoliucinės linijos. Kiekviena ekozona gali apimti kelis skirtingus biomus. Pavyzdžiui, atogrąžų miškas Centrinėje Amerikoje savo augalijos tipu gali būti panašus į mišką Naujojoje Gvinėjoje, tačiau šiuose miškuose gyvena augalai ir gyvūnai, kurių evoliucijos istorija labai skiriasi.
Augalų ir gyvūnų pasiskirstymo pasaulio ekozonose modelius suformavo plokščių tektonikos procesas, kuris per geologinę istoriją perskirstė pasaulio sausumos masyvus.
Čia vartojama sąvoka "ekozona" yra gana nauja, o kitos institucijos ta pačia reikšme vartoja ir kitas sąvokas, pavyzdžiui, karalystė, karalystė ir regionas. J. Schultzas terminą "ekozonos" vartoja kalbėdamas apie savo biomų klasifikacijos sistemą.
Biogeografinės sritys
1975 m. Miklosas Udvardy pasiūlė 203 biogeografinių provincijų sistemą, kurios buvo sugrupuotos į aštuonias biogeografines sritis (Afrotropinę, Antarktidinę, Australijos, Indomalajų, Nearktinę, Neotropinę, Okeanijos ir Palearktikos). Udvardžio tikslas buvo sukurti integruotą ekologinę žemės klasifikavimo sistemą, kurią būtų galima naudoti gamtosaugos tikslais.
WWF ekologinės zonos
WWF ekozonos daugiausia pagrįstos Pielou (1979) ir Udvardy (1975) biogeografinėmis sritimis. Pasaulio gamtos fondo (WWF) suburta biologų grupė, apibrėždama daugiau kaip 800 pasaulio sausumos ekoregionų, sukūrė aštuonių biogeografinių sričių (ekozonų) sistemą.
- Nearktinė 22,9 mln. km² (įskaitant didžiąją dalį Šiaurės Amerikos)
- Palearktika 54,1 mln. km² (įskaitant didžiąją dalį Eurazijos ir Šiaurės Afrikos)
- Afrotropinė 22,1 mln. km² (įskaitant Afriką į pietus nuo Sacharos)
- Indomalaja 7,5 mln. km² (įskaitant Pietų Azijos subkontinentą ir Pietryčių Aziją)
- Australazija 7,7 mln. km² (įskaitant Australiją, Naująją Gvinėją ir kaimynines salas). Šiaurinė šios zonos riba vadinama Voliso linija.
- Neotropiniai 19,0 mln. km² (įskaitant Pietų Ameriką ir Karibus)
- Okeanija 1,0 mln. km² (įskaitant Polineziją, Fidžį ir Mikroneziją)
- Antarktida 0,3 mln. km² (įskaitant Antarktidą).
WWF schema iš esmės panaši į Udvardy sistemą, o pagrindinis skirtumas yra tas, kad Australazijos ekozonos ribos nustatomos palyginti su Antarktidos, Vandenyno ir Indomalajų ekozonomis. WWF sistemoje Australazijos ekozona apima Australiją, Tasmaniją, Valakijos salas, Naująją Gvinėją, Rytų Melanezijos salas, Naująją Kaledoniją ir Naująją Zelandiją. Udvardy Australijos karalystė apima tik Australiją ir Tasmaniją; Valakiją jis priskiria Indomalajų karalystei, Naująją Gvinėją, Naująją Kaledoniją ir Rytų Melaneziją - Okeanijos karalystei, o Naująją Zelandiją - Antarktidos karalystei.
Šešių iš aštuonių pasaulio ekologinių zonų žemėlapis Nearktinė Palearktika Afrotropinė Indomalija Australazija Neotropinė Okeanija ir Antarktida Ekologinės zonos neparodytos
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra ekozonos?
A: Ekozonos, dar vadinamos biogeografinėmis sritimis, yra didžiausias Žemės paviršiaus padalijimas pagal istorinį ir evoliucinį augalų ir gyvūnų pasiskirstymą.
K: Kuo ekozonos skiriasi nuo biomų?
A: Ekozonos skiriasi nuo biomų, kurie yra Žemės paviršiaus padalijimai pagal gyvybės formas arba prisitaikymą prie klimato, dirvožemio ir kitų sąlygų. Biomams būdinga panaši kulminacinė augalija, nepriklausomai nuo konkrečių augalų ir gyvūnų evoliucinės linijos.
K: Kokie veiksniai daro įtaką ekozonų struktūrai?
A: Augalų ir gyvūnų paplitimo pasaulyje ekozonose modelius suformavo plokščių tektonika, kuri geologinės istorijos eigoje perskirstė sausumos mases.
K: Kaip J. Schultzas vartoja terminą "ekozonos"?
A.: J. Schultzas vartoja terminą "ekozonos", norėdamas įvardyti savo biomų klasifikavimo sistemą.
K: Kokie barjerai gali atskirti vieną ekozoną nuo kitos?
A.: Ekozonas vieną nuo kitos gali atskirti geologinės savybės, pavyzdžiui, vandenynai, plačios dykumos ar aukštos kalnų grandinės, kurios sudarė kliūtis augalų ir gyvūnų migracijai.
K: Ar visi augalai ir gyvūnai, esantys vienoje ekozonoje, yra evoliuciškai susiję?
Atsakymas: Ne, nors kiekvienoje ekozonoje gali būti keletas skirtingų biomų su panašiais augmenijos tipais, juose gali gyventi labai skirtingos evoliucijos istorijos augalai ir gyvūnai.
K: Ar yra kitų terminų, kuriais vadinamos biogeografinės sritys?
A: Taip, kitos institucijos vartoja kitus terminus, įskaitant karalystę, karalystę ir regioną, kurių reikšmė tokia pati kaip ekozonos ar biogeografinės srities.
