Afrotropinis regionas — Afrikos pietų Sacharos biogeografinė ekozona
Afrotropinis regionas: unikali Afrikos pietų Sacharos biogeografinė ekozona — Madagaskaras, turtinga biodiverstė, endeminė flora ir fauna bei Gondvanos palikimas.
Afrotropinis regionas yra viena iš aštuonių Žemės ekozonų. Anksčiau ši zona buvo vadinama Etiopijos zona.
Ši zona apima Afriką į pietus nuo Sacharos, pietinę ir rytinę Arabijos pusiasalio dalį, Madagaskaro salą, pietų Iraną, pietvakarių Pakistaną ir vakarinės Indijos vandenyno dalies salas. Beveik visos šios žemės buvo senovinio pietinio superkontinento Gondvanos, pradėjusio skilti prieš 150 mln. metų, dalis.
Aprėptis ir geologinė istorija: Afrotropinis regionas apima labai įvairią teritoriją — nuo tropinių atogrąžų lietaus miškų Centrinėje Afrikoje iki sausringų savanų ir pusdykumų pietuose bei unikalių salų ekosistemų Madagaskare ir Indijos vandenyno salyne. Dauguma šio regiono teritorijų turi bendrą evoliucinę istoriją, nes jos ilgą laiką buvo susijusios Gondvanos superkontinento dalyse. Tai paaiškina kai kurių augalų ir gyvūnų giminystės ryšius su Pietų Amerikos, Australijos ir Indijos rūšimis.
Klimatas ir buveinės: Klimatas svyruoja nuo drėgnų tropinių ir subtropinių miškų, per mišrias miškų–savanų zonas (miombo, mires ir kiti) iki atviro dykumų ir pusdykumų kraštovaizdžio. Pietinė Afrika turi unikalių buveinių, pavyzdžiui, Pietų Afrikos fynbos (sausringos žemyninės gėlėtos buveinės), o Afrikos kalnų aukštumos (pvz., Etiopijos kalnai) turi atskirus aukštikalnių (afroalpinio) bendrijų kompleksus.
Flora ir fauna: Afrotropinis regionas pasižymi dideliu biologiniu įvairoviškumu. Jame gyvena daug gerai žinomų žinduolių, tokių kaip drambliai, žirafos, begemotai ir įvairios antilopių rūšys, taip pat platus paukščių, roplių ir vabzdžių spektras. Madagaskare vystėsi atskira gyvūnija — lemūrai, daugelis endeminių roplių ir augalų, kurių nėra niekur kitur pasaulyje. Tropiniai lietaus miškai Kongo baseine yra vieni didžiausių ir biologinės įvairovės turtingiausių žemėje.
Endemizmas ir biologinė reikšmė: Regionas pasižymi aukštu endeminių rūšių lygiu, ypač salose (Madagaskaras, Komorai ir kt.) ir izoliuotuose kalnų masyvuose. Dėl ilgalaikio geografinio atskyrimo ir įvairių klimato nišų atsirado daug rūšių, kurių paplitimas ribotas ir kurios yra svarbios evoliucijos tyrimams bei biologinei įvairovei.
Ekologinės zonos ir svarbūs ekozominiai elementai: Afrotropinis regionas apima keletą pagrindinių ekosistemų: tropiniai lietaus miškai, mišrūs ir sausringi miškai, savanos, pievos, dykumos (pvz., Namibo ir Kalahario zonoje) bei salų ekosistemos. Šios buveinės palaiko skirtingas gyvūnų ir augalų bendrijas ir prisideda prie regiono ekologinės kompleksiškumo.
Grėsmės ir apsauga: Regionas susiduria su reikšmingomis grėsmėmis: miškų kirtimu ir degradacija žemės ūkio, kasybos bei gyventojų plėtros dėlionėje, nelegaliais medžioklės ir brakonieriavimo atvejais (ypač dėl laukinių gyvūnų mėsos ir elnių ragų), invazinėmis rūšimis, klimato kaita bei urbanizacija. Daug įsipareigojimų ir saugomų teritorijų yra skirtos išsaugoti svarbias buveines — nacionaliniai parkai, rezervatai ir tarptautinės pastangos, tačiau iššūkiai išlieka.
Ryšiai su kitomis ekozonomis: Afrotropinis regionas ribojasi su Palearktika šiaurėje (per Sacharą ir Viduržemio jūros zonomis) ir turi sąlyčio taškų su Orientu (pietryčių Arabija ir pietvakarių Pakistanas). Šių ribų pereinamose zonose vyrauja mišrios faunos ir floristinės bendrijos.
Praktinis reikšmingumas: Afrotropinis regionas teikia svarbias ekosistemines paslaugas — biologinės įvairovės išteklius, medžiagas, genetinį paveldą, vandens reguliavimą ir klimato stabilizavimą. Išsaugojimas yra svarbus ne tik vietinei gyvūnai ir augmenijai, bet ir žmonių gerovei bei tarptautiniams biologinės įvairovės tikslams.
Afrotropinė ekozona
Pagrindiniai ekologiniai regionai
Kadangi Afrika yra labai didelis žemynas, besidriekiantis iš šiaurės į pietus ties ekvatoriumi, šioje zonoje vyrauja skirtingas klimatas ir buveinės.
Didžiojoje afrotropų dalyje vyrauja atogrąžų klimatas. Afrotropus nuo Palearktikos ekozonos, apimančios šiaurinę Afriką ir vidutinio klimato Euraziją, skiria plati dykumų juosta.
Sahelis ir Sudanas
Į pietus nuo Sacharos, nuo Atlanto vandenyno iki Etiopijos aukštumų, per žemyną į rytus ir vakarus driekiasi dvi tropinių ir subtropinių pievų, savanų ir krūmynų juostos.
Iškart į pietus nuo Sacharos plyti Sahelio juosta - pereinamoji pusiau sausringų trumpųjų pievų ir akacijų savanų zona.
Toliau į pietus Sudane, aukštesnių pievų ir savanų juostoje, kritulių kiekis didėja. Sudano savanose yra dvi didžiulės užliejamos pievos ir savanos: Suddo pelkė Sudane ir Nigerio vidaus delta Malyje.
Pietų Arabijos miškai
Pietų Arabijoje, daugiausia Jemene ir dalyje vakarų Omano bei pietvakarių Saudo Arabijos, yra nedaug nuolatinių miškų. Kitur miškai išsibarstę po kraštą ir yra labai maži kadagių arba akacijų miškai.
Miško zona
Žemumų atogrąžų drėgnųjų plačialapių miškų juosta tęsiasi per didžiąją dalį pusiaujo Afrikos.
Didžiausia atogrąžų miškų zona Afrikoje yra Kongo baseino miškai Centrinėje Afrikoje. Tropinių drėgnų plačialapių miškų juosta taip pat driekiasi palei Indijos vandenyno pakrantę nuo pietų Somalio iki Pietų Afrikos.
Rytų Afrika
Didysis riftinis slėnis suteikia Rytų Afrikai unikalų giluminių ežerų, aukštikalnių, ugnikalnių ir pievų derinį.
- Akacijų ir komiforų pievos
- Serengeti
- Viktorijos ežeras
- Ngorongoro
- Olduvai tarpeklis
Pietų Afrika
Miškai, savanos, pievos ir dykumos.
- Namibo dykuma
- Kalahario dykuma
Madagaskaras ir Indijos vandenyno salos
Madagaskaras ir kaimyninės salos sudaro išskirtinį ekozonos subregioną, kuriame gyvena daugybė endeminių taksonų, pavyzdžiui, lemūrai.
Madagaskaras ir Seišeliai nepriklauso Afrikai, todėl Madagaskare nerandama pažengusių Afrikos primatų (beždžionių, žmogbeždžionių). Taip yra todėl, kad Madagaskaras nuo Gondvanos skilimo nebuvo sujungtas su Afrika. Lemūrai užima daugmaž tas pačias ekologines nišas kaip ir beždžionės Afrikoje.
Kitos Indijos vandenyno salos, pavyzdžiui, Komorų ir Maskarenų salos, yra vulkaninės salos, susiformavusios visai neseniai. Madagaskare yra kelios svarbios biosferos: jo biologinė įvairovė ir unikalių rūšių skaičius yra didelis.
- Madagaskaro sausieji lapuočių miškai
- Madagaskaro dygliuotieji krūmynai
- Rytų Madagaskaro žemumų atogrąžų miškai
Madagaskaro kraštovaizdžio įvairovė: ryžių auginimas centrinėse aukštumose, dykumą primenančios Isalo nacionalinio parko lygumos, Baobabų alėja netoli Morondavos, rytinės pakrantės atogrąžų miškai ir pietų dygliuotieji miškai.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra afrotropas?
A: Afrotropinė zona yra viena iš aštuonių Žemės ekozonų, anksčiau vadinta Etiopijos zona.
K: Kur yra Afrotropinė zona?
A: Afrotropinė zona apima Afriką į pietus nuo Sacharos, pietinę ir rytinę Arabijos pusiasalio dalį, Madagaskaro salą, pietų Iraną, pietvakarių Pakistaną ir vakarinės Indijos vandenyno dalies salas.
K: Kada pradėjo skilti Gondvana?
Atsakymas: Gondvana pradėjo skilti prieš 150 mln. metų.
K: Ar Gondvana yra susijusi su Afrotropu?
A: Taip, beveik visa ši žemė buvo senovinio pietinio superkontinento Gondvanos dalis.
K: Kokios šalys priklauso šiai zonai?
A: Šiai zonai priklauso Afrika į pietus nuo Sacharos, pietinė ir rytinė Arabijos pusiasalio dalis, Madagaskaras, pietų Iranas, kraštutinis pietvakarių Pakistanas ir salos vakarinėje Indijos vandenyno dalyje.
K: Kiek Žemėje yra ekologinių zonų?
A: Žemėje yra aštuonios ekozonos.
Ieškoti