Afrotropinis regionas yra viena iš aštuonių Žemės ekozonų. Anksčiau ši zona buvo vadinama Etiopijos zona.
Ši zona apima Afriką į pietus nuo Sacharos, pietinę ir rytinę Arabijos pusiasalio dalį, Madagaskaro salą, pietų Iraną, pietvakarių Pakistaną ir vakarinės Indijos vandenyno dalies salas. Beveik visos šios žemės buvo senovinio pietinio superkontinento Gondvanos, pradėjusio skilti prieš 150 mln. metų, dalis.
Aprėptis ir geologinė istorija: Afrotropinis regionas apima labai įvairią teritoriją — nuo tropinių atogrąžų lietaus miškų Centrinėje Afrikoje iki sausringų savanų ir pusdykumų pietuose bei unikalių salų ekosistemų Madagaskare ir Indijos vandenyno salyne. Dauguma šio regiono teritorijų turi bendrą evoliucinę istoriją, nes jos ilgą laiką buvo susijusios Gondvanos superkontinento dalyse. Tai paaiškina kai kurių augalų ir gyvūnų giminystės ryšius su Pietų Amerikos, Australijos ir Indijos rūšimis.
Klimatas ir buveinės: Klimatas svyruoja nuo drėgnų tropinių ir subtropinių miškų, per mišrias miškų–savanų zonas (miombo, mires ir kiti) iki atviro dykumų ir pusdykumų kraštovaizdžio. Pietinė Afrika turi unikalių buveinių, pavyzdžiui, Pietų Afrikos fynbos (sausringos žemyninės gėlėtos buveinės), o Afrikos kalnų aukštumos (pvz., Etiopijos kalnai) turi atskirus aukštikalnių (afroalpinio) bendrijų kompleksus.
Flora ir fauna: Afrotropinis regionas pasižymi dideliu biologiniu įvairoviškumu. Jame gyvena daug gerai žinomų žinduolių, tokių kaip drambliai, žirafos, begemotai ir įvairios antilopių rūšys, taip pat platus paukščių, roplių ir vabzdžių spektras. Madagaskare vystėsi atskira gyvūnija — lemūrai, daugelis endeminių roplių ir augalų, kurių nėra niekur kitur pasaulyje. Tropiniai lietaus miškai Kongo baseine yra vieni didžiausių ir biologinės įvairovės turtingiausių žemėje.
Endemizmas ir biologinė reikšmė: Regionas pasižymi aukštu endeminių rūšių lygiu, ypač salose (Madagaskaras, Komorai ir kt.) ir izoliuotuose kalnų masyvuose. Dėl ilgalaikio geografinio atskyrimo ir įvairių klimato nišų atsirado daug rūšių, kurių paplitimas ribotas ir kurios yra svarbios evoliucijos tyrimams bei biologinei įvairovei.
Ekologinės zonos ir svarbūs ekozominiai elementai: Afrotropinis regionas apima keletą pagrindinių ekosistemų: tropiniai lietaus miškai, mišrūs ir sausringi miškai, savanos, pievos, dykumos (pvz., Namibo ir Kalahario zonoje) bei salų ekosistemos. Šios buveinės palaiko skirtingas gyvūnų ir augalų bendrijas ir prisideda prie regiono ekologinės kompleksiškumo.
Grėsmės ir apsauga: Regionas susiduria su reikšmingomis grėsmėmis: miškų kirtimu ir degradacija žemės ūkio, kasybos bei gyventojų plėtros dėlionėje, nelegaliais medžioklės ir brakonieriavimo atvejais (ypač dėl laukinių gyvūnų mėsos ir elnių ragų), invazinėmis rūšimis, klimato kaita bei urbanizacija. Daug įsipareigojimų ir saugomų teritorijų yra skirtos išsaugoti svarbias buveines — nacionaliniai parkai, rezervatai ir tarptautinės pastangos, tačiau iššūkiai išlieka.
Ryšiai su kitomis ekozonomis: Afrotropinis regionas ribojasi su Palearktika šiaurėje (per Sacharą ir Viduržemio jūros zonomis) ir turi sąlyčio taškų su Orientu (pietryčių Arabija ir pietvakarių Pakistanas). Šių ribų pereinamose zonose vyrauja mišrios faunos ir floristinės bendrijos.
Praktinis reikšmingumas: Afrotropinis regionas teikia svarbias ekosistemines paslaugas — biologinės įvairovės išteklius, medžiagas, genetinį paveldą, vandens reguliavimą ir klimato stabilizavimą. Išsaugojimas yra svarbus ne tik vietinei gyvūnai ir augmenijai, bet ir žmonių gerovei bei tarptautiniams biologinės įvairovės tikslams.
