Kongo upė (dar vadinama Zairo upe) yra didžiausia Afrikos upė. Jos bendras ilgis - 4700 km (2922 mylios), todėl ji yra antra pagal ilgį Afrikoje (po Nilo). Upė ir jos intakai teka per antrą pagal dydį atogrąžų miškų plotą pasaulyje, nusileidžiantį tik Amazonės atogrąžų miškams Pietų Amerikoje.

Ši upė taip pat yra antroji pagal srautą pasaulyje po Amazonės ir antroji pagal dydį tarp visų upių, taip pat po Amazonės. Jos vandenskyros baseinas yra šiek tiek didesnis už Misisipės upės baseiną. Kadangi didelė upės baseino dalis yra į šiaurę ir į pietus nuo ekvatoriaus, jos tėkmė yra pastovi, nes bent vienoje upėje visada būna lietingasis sezonas. Kongo pavadinimas kilo nuo senosios Kongo karalystės, kuri buvo prie upės žiočių. Jos vardu pavadintos Kongo Demokratinė Respublika ir Kongo Respublika - abi prie upės krantų įsikūrusios šalys. Nuo 1971 m. iki 1997 m. Kongo Demokratinė Respublika buvo vadinama Zairu, o jos vyriausybė upę vadino Zairo upe.

Kongo ištakos yra Rytų Afrikos Rifto kalnuose ir kalnuose, taip pat Tanganikos ežere ir Mveru ežere, kurie maitina Lualabos upę. Ši žemiau Bojomos krioklio įteka į Kongą. Kongo ištakomis paprastai laikoma Čambesio upė Zambijoje, nes pasaulyje priimta naudoti ilgiausią intaką, kaip Nilo upės atveju.

Nuo Kisanganio žemiau krioklio Kongas teka daugiausia į vakarus, paskui pamažu vingiuoja į pietvakarius, praeina pro Mbandaką, susijungia su Ubangi upe ir įteka į Malebo baseiną (Stenlio baseiną). Kinšasa (buvęs Leopoldvilis) ir Brazavilis yra priešingose upės pusėse ties Baseinu, kur upė susiaurėja ir krinta per kelis kataraktus giliuose kanjonuose (bendrai vadinamus Livingstono kriokliais), teka pro Matadį ir Bomą ir įteka į jūrą ties nedideliu Muandos miestu.

Papildoma informacija

Kongo upė yra viena reikšmingiausių pasaulio upių ne tik dydžiu, bet ir ekologine bei ekonomine reikšme. Jos baseino plotas yra apie 3,7 mln. km², o vidutinis ištekančio vandens debitas siekia maždaug 41 000 m³/s, todėl pagal debitą ji yra antra tik po Amazonės. Dėl didelio baseino ir vietinių klimato sąlygų srautas yra santykinai pastovus visus metus.

Intakai ir geografinės ypatybės

  • Pagrindiniai intakai: Lualaba (laikoma aukščiausiuoju intaku), Ubangi, Kasai, Sangha, Aruwimi, Lomami, Ruki ir kt.
  • Kriokliai ir kataraktai: Boyoma (Bojoma) kriokliai prie Kisanganio (ankstesnis pavadinimas – Stanley Falls) viršutinėje dalyje; Livingstono (Livingstone) kriokliai arba Livingstone Falls – žemiau Pool Malebo, netoli Kinšasos–Brazzaville rajono; taip pat Inga kriokliai (žemiau Matadi) su dideliu hidroenergetiniu potencialu.
  • Pool Malebo (Stenlio baseinas): didelis išsiplėtimas ties Kinšasa ir Brazavilis, kur upė susiaurėja ir vėl įsibėgėja žemyn į Atlanto vandenyną.

Užstatymai, navigacija ir ekonomika

Kongo upė ilgomis atkarpomis yra svarbi vidaus laivybai – ji jungia giliai į žemyną nutolusias vietoves ir leidžia gabenti prekes bei žmones ten, kur keliai yra prasti arba jų visai nėra. Tačiau upėje yra daug kliūčių: krioklių ruožai ir kataraktai skaido ilgą plaukiamąją trasą, todėl reikalingi apylankos maršrutai arba krovinių perkrovimas sausuma. Inga užtvankų komplekso vieta suteikia didžiulį potencialą hidroenergetikai – čia veikia Inga I ir Inga II užtvankos, o planuojamas didžiulis projektas „Grand Inga“ galėtų tapti viena didžiausių hidroelektrinių pasaulyje.

Gyvūnija, augalija ir climat

Kongo baseinas dengtas tankiais atogrąžų miškais, kurie yra labai biologinės įvairovės centras. Upė ir jos pelkėtos salos yra svarbios maistinių tinklų ir migruojančių rūšių buveinės: čia gyvena rykliai (vietinės rūšys), daugybė žuvų (daug endeminių rūšių), begalinė paukščių, primatų ir kitų žinduolių įvairovė. Miškai prie upės saugo didelius anglies kiekius ir yra svarbūs klimato reguliavimui.

Istorija ir kultūra

Kongo baseine gyvena daug tautų ir etninių grupių, kurių gyvenimo būdas glaudžiai susijęs su upe. Istoriškai Kongo upė buvo svarbi prekybos ir kontaktų arterija – senąją Kongo karalystę pavadino pagal upę. XIX a. Europos tyrinėtojai, tokie kaip David Livingstone ir Henry Morton Stanley, tyrinėjo upės vagoje esančias sritis; vėliau teritorija pateko į kolonijinę valdymo priklausomybę, ypač kruviną Belgijos karalius Leopoldo II valdymo laikotarpį. XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje Kongo upė liko svarbi regioninei ekonomikai ir politikai.

Svarbūs miestai prie Kongo upės

  • Kinšasa – Kongo Demokratinės Respublikos sostinė, esančia ant upės kilpoje šalia Pool Malebo.
  • Brazavilis – Kongo Respublikos sostinė, esanti tiesinga į Kinšasą kitoje upės pusėje.
  • Kisanganis – svarbus miestas viršutinėje upės dalyje, netoli Boyoma krioklių.
  • Mbandaka, Matadi, Boma – kiti reikšmingi uostamiestai ir administraciniai centrai.
  • Muanda (Moanda) – prieplaukos miestelis prie upės žiočių prie Atlanto.

Iššūkiai ir ateityje

Regionui kelia iššūkių aplinkosaugos problemos (miškų kirtimas, tarša), klimato kaita, taip pat socialiniai ir politiniai konfliktai, kurie trukdo tvariems vystymosi projektams. Hidroenergijos plėtra gali suteikti reikšmingų ekonominių galimybių, tačiau būtina suderinti tai su aplinkos apsauga ir vietinių bendruomenių teisėmis.

Kongo upė – tai gyvybės arterija visai centrinės Afrikos daliai: didelė, sudėtinga ir itin svarbi tiek gamtai, tiek žmonėms.