.jpg)
Misisipės upė - upė Jungtinėse Amerikos Valstijose, viena ilgiausių ir geografiškai svarbiausių upių pasaulyje. Jos ištakos yra Itaskos ežeras Minesotoje, netoli sienos su Kanada. Upė teka į pietus per šalies vidurį ir įteka į Meksikos įlanką per Luizianos valstiją, pietinę Luizianos dalį už Naujojo Orleano. Didžiausias jos miestas yra Memfis, Tenesio valstijoje, tačiau prie upės stovi ir kiti svarbūs miestai, pvz., Mineapolis, Sent Polas, Sent Luisas, Baton Ružas ir kt.
Bendrieji duomenys
Mississippi upės ilgis yra maždaug 3 700–3 800 km (apie 2 340 mylių), priklausomai nuo matavimo metodo. Kartu su jos pagrindiniais intakais (ypač Misūrio upė) susidaro didžiulė baseino sistema – Mississippi–Missouri upių tinklas, kuris drenuoja apie 40–41 % Jungtinių Valstijų teritorijos (apie 3,2 mln. km²).
Kurso eiga ir per kuriuos regionus ji teka
Misisipė teka pietų kryptimi. Ji praeina pro arba ribojasi su daugeliu valstijų, tarp kurių yra Minesota, Viskonsinas, Ajova, Ilinojus, Misūris, Kentukis, Tenesis, Arkanzasas ir Misisipės valstijos. Jos ištakos — mažas, tačiau svarbus Itaskos ežeras Minesotoje, o žiotys yra Luizianoje, kur upė formuoja platų deltos ir estuarijos kompleksą, įtekėdama į Meksikos įlanką.
Svarbiausi intakai
- Misūrio upė — ilgiausias intakas (ir kartu viena iš ilgiausių upių Šiaurės Amerikoje), prisideda didžiuliu vandens kiekiu ir terioriumu.
- Ohaio upė — svarbus vandens kiekio pridėtojas; ji prisijungia prie Misisipės žemiau Sent Luiso.
- Kiti reikšmingi intakai: Arkansas, Red, Illinois ir kt.
Ekologija ir tarša
Misisipės baseinas aprūpina maistu ir buveine daugybei laukinės gamtos rūšių, bet upė susiduria su rimtomis aplinkosaugos problemomis. Žemės ūkio trąšos, nuotekos ir kitos cheminių medžiagų atliekančios medžiagos iš plačios baseino teritorijos patenka į upę ir jos intakus. Dalis šių teršalų upę perneša į Meksikos įlanką, kur pagal sezoną susidaro didelė hipoksinė (mažai deguonies turinti) zona — vadinamoji „mirtina zona“.
Tai hipoksinė zona gali užimti daug tūkstančių kvadratinių kilometrų (dažnai apie 15 000–20 000 km², priklausomai nuo metų), todėl jūrinė ekosistema smarkiai kenčia: žuvys ir kiti organizmai praranda buveines arba palieka plotus, kur deguonies trūksta. Sprendimai apima geresnę trąšų naudojimo praktiką, buferinių juostų įrengimą šalia upių, nuotekų valymo gerinimą ir kitus žemės ūkio bei vandens valdymo pokyčius.
Hidraulika, valdymas ir potvyniai
Įrengtos užtvankos, slenkstiniai laivų keltuvai, užtvankos ir pylimai padeda užtikrinti navigaciją, elektros energiją bei potvynių kontrolę. Daugelyje upės ruožų veikia užraktų ir užtvankų sistema (ypač aukštupyje). Tačiau pylimai ir kanalizacija taip pat keičia natūralias sedimentų pernašos ir deltų formavimosi sąlygas, prisideda prie šlapynių nykimo Luizianos deltoje ir didina potvynių riziką tam tikrose vietose.
Ekonominė ir kultūrinė reikšmė
Misisipė turi didelę ekonominę reikšmę: ji yra svarbi vidaus laivybos arterija, per kurią gabenta žemės ūkio produkcija, pramoniniai kroviniai ir energetikos ištekliai. Daugelis miestų palei upę vystėsi kaip prekybos, transporto ir pramonės centrai.
Be to, upė stipriai įsirašė į kultūrą ir istoriją: ji buvo svarbi vietinių amerikiečių bendruomenėms, Europos tyrinėtojams ir vėliau — JAV vystymuisi. Misisipė dažnai minima literatūroje (pvz., Marko Tveno kūriniuose), muzikoje ir mene kaip simbolis, jungiantis įvairius šalies regionus.
Aplinkos apsauga ir ateities iššūkiai
Siekiant išsaugoti upės biologinę įvairovę ir kartu užtikrinti saugią laivybą bei apsaugą nuo potvynių, būtinos koordinuotos priemonės tarp valstijų ir federalinių institucijų. Tai apima tvarų žemės ūkio praktikos diegimą, nuotekų valymo infrastruktūros gerinimą, deltų atstatymo ir pelkių atkūrimo projektus bei prisitaikymą prie klimato kaitos sukeliamų poveikių (pvz., kylančių vandens lygių ir intensyvesnių liūčių).
Trumpai tariant, Misisipė — tai ne tik svarbi upė geografiškai ir ekonomiškai, bet ir sudėtingas ekosistemos bei žmogaus veiklos tarpusavio santykių pavyzdys, kuriam reikalingas ilgalaikis ir integruotas valdymas.