Misūrio upės baseinas — apibrėžimas, ilgis ir drenažas (3700 km)

Misūrio upės baseinas — 3700 km ilgio slėnis, drenuojantis šeštadalį JAV. Sužinokite baseino apibrėžimą, ilgį ir drenažo ypatybes.

Misūrio upės slėnis apibrėžia Misūrio upės ruožą nuo jos ištakų, kur Montanoje susilieja Madisono, Džefersono ir Galatino upės, iki santakos su Misisipės upe Misūrio valstijoje. Slėnis yra apie 2 300 mylių (≈3 700 km) ilgio ir drenuoja apie šeštadalį Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijos — tai vienas didžiausių ir svarbiausių upių sistemų regiono mastu. Tai ilgiausias Šiaurės Amerikos upių slėnis. Misūrio upės baseino slėnis apima upės dugną ir užliejamas teritorijas, taip pat šalia tekančias pelkes, šlapynes ir lygumas, kurios svarbios vandens srautui, biologinei įvairovei ir žemės ūkiui.

Pagrindiniai duomenys

• Ilgis: apie 2 300 mylių (≈3 700 km) nuo ištakų iki santakos su Misisipės upe.
• Baseino plotas: maždaug 1 370 000 km² (apie 529 000 kv. mylių), t. y. apie vieną šeštadalį JAV plotų.
• Vandens režimas: sezoninis svyravimas — didžiausi srautai pavasarį ir ankstyvą vasarą dėl sniego tirpsmo ir liūčių.

Pagrindiniai intakai ir užtvankos

Misūrio baseiną sudaro daug reikšmingų intakų. Tarp jų išsiskiria:

• Yellowstone River — vienas didžiausių intakų, nešančių daug nuosėdų;
• Platte River — svarbus regioninis intakas, prisidedantis prie plačių užliejamų lygumų;
• Kansas River, Milk River, Niobrara ir kiti mažesni upeliai ir upės.

Be to, pagrindinė Misūrio upė yra reguliuojama keliomis didelėmis užtvankomis ir dirbtiniais tvenkiniais, pavyzdžiui, Fort Peck, Garrison, Oahe, Big Bend, Fort Randall ir Gavins Point užtvankos. Šios užtvankos skirtos potvynių kontrolei, hidroenergijai, vandens tiekimui ir laivybai, tačiau jos taip pat pakeitė natūralų vandens režimą ir sedimentų srautus.

Ekologija ir žmogaus veikla

Misūrio upės baseinas palaiko įvairias buveines — nuo kalninių pievų ištakose iki lygumų, slėnių ir upių deltų žemupyje. Užliejamos teritorijos yra svarbios paukščių migracijos maršrutams, žuvų nerštavietėms ir kitiems vandens organizmams. Tačiau žmogaus veikla — žemės ūkis, statiniai leidiniai, upės vagos tiesinimas ir užtvankų statyba — turėjo reikšmingą poveikį:

• drastiškas buveinių praradimas ir fragmentacija;
• sedimentų srauto sumažėjimas užtvankų žemupyje;
• vietinių rūšių, pvz., retųjų ir nykstančių žuvų (pavyzdžiui, pallid sturgeon), nykimas;
• vandens kokybės svyravimai dėl trąšų ir chemikalų nutekėjimo iš žemės ūkio teritorijų.

Istorija ir reikšmė

Misūrio upė ir jos slėnis turi didžiulę istorinių, kultūrinių ir ekonominių reikšmių: tai buvo svarbi vietovių gyvenimui dar prieš europiečių atvykimą, vėliau — pavyzdžiui, Lewiso ir Clarko ekspedicija (1804–1806) tyrinėjo šią upę, ji tapo pagrindiniu keliu vakarinės teritorijų plėtros metu. Nuo XIX a. upė buvo intensyviai naudojama laivybai, o vėliau — modernizuojama dėl inžinerinių poreikių (potvynių kontrolė, hidroelektrinės).

Apsauga ir valdymas

Dėl ekologinių ir ekonominių konfliktų daug valstybių, federalinių agentūrų ir nevyriausybinių organizacijų dirba prie Misūrio baseino valdymo ir atkūrimo projektų. Tai apima potvynių valdymo planus, natūralių užliejamų lygumų atkūrimą, žuvų populiacijų apsaugos priemones ir tarptautinį bei tarpvalstybinį bendradarbiavimą gerinant vandens kokybę ir tvarų vandens išteklių naudojimą.

Apibendrinant — Misūrio upės slėnis yra platus, sudėtingas ir gyvybiškai svarbus regionas, kuris drenuoja didžią dalį centrinių JAV, formuoja reikšmingas gamtines ir kultūrines teritorijas bei iššūkius kelia tiek gamtai, tiek žmonių veiklai.

Paieška pagal raidę