Amazonės upė — pasaulio didžiausias upių baseinas ir srautas

Atraskite Amazonės upę — pasaulio didžiausią upių baseiną ir galingiausią srautą: milžiniškas vandens kiekis, tropinių miškų ekosistemos ir įspūdingi plotai.

Amazonės upė (portugališkai ir ispaniškai dar vadinama Rio Amazonas) yra didžiausia upė pasaulyje pagal vandens kiekį. Ji teka Pietų Amerikos tropiniais miškais, daugiausia Brazilijoje. Jos ištakos yra Peru Andų kalnuose, vakariniame Pietų Amerikos pakraštyje, o į rytus įteka į Atlanto vandenyną netoli ekvatoriaus.

Amazonės upe teka daugiau vandens nei kitomis aštuoniomis didžiausiomis pasaulio upėmis kartu sudėjus, o jos baseinas yra didžiausias pasaulyje. Jai tenka apie penktadalis viso pasaulio upių srauto. Drėgnuoju metų laiku Amazonės plotis kai kur viršija 120 mylių (190 km). Dėl savo dydžio ji kartais vadinama jūra, tačiau tai nėra ilgiausia pasaulyje upių sistema. Ilgiausia pasaulio upė yra Nilas, o Amazonė yra antra pagal ilgį.

Geografija ir ištakos

Amazonės upė teka per kelias šalis: Peru, Kolumbiją ir Braziliją, o jos baseinas apima didelę Bolivijos, Ekvadoro, Venesuelos ir Gujanų dalį. Ilgis tiksliai priklauso nuo to, kuri magistralinė ištaka laikoma pradžia — skaičiuojant nuo giliausių Andų ištakų, ilgis dažnai nurodomas apie 6 400–6 800 km. Pagrindinės ištakos laikomos Peru Andų upeliai: Ucayali, Marañón ir Apurímac, ir mokslininkų tarpe yra diskusijų, kuri iš jų yra tikroji Amazonės pradžia.

Hidrologija ir baseino savybės

• Baseino plotas: apie 6,9–7,0 mln. km² — didžiausias žemyninis baseinas pasaulyje.
• Vidutinis debitras prie žiočių: ~209 000 m³/s (skaičiai svyruoja priklausomai nuo matavimo taško ir sezono), todėl Amazonė pritekia daugiausiai gėlo vandens į vandenyną.
• Sezoniškumas: upė smarkiai kinta metų laikais — lietinguoju periodu vandens lygis pakyla ir apsemiami milžiniški potvynių plotai (várzea), o sausu periodu lygis krinta.
• Delta ir žiotys: prie Atlanto yra plati žiotų zona su didelėmis potvynių pievomis ir sala Marajó — viena didžiausių upių salų pasaulyje.

Pagrindiniai intakai

Tarp reikšmingiausių intakų yra Madeira, Negro, Japurá (Caquetá), Purus, Juruá, Xingu, Tapajós ir Tocantins (pastarasis kartais laikomas atskiru žemyniniu tinklu). Kai kurie intakai, pavyzdžiui, Rio Negro, pažymi ryškų vandenų spalvos skirtumą — vadinamąjį „susitikimą“ (Meeting of Waters) tarp tamsių juodųjų vandenų ir rusvų smėlingų Solimões srovių.

Biologinė įvairovė

Amazonės baseinas yra vienas biologinės įvairovės židinių pasaulyje. Jame gyvena tūkstančiai augalų ir gyvūnų rūšių, daugelis jų endeminės. Amazonė taip pat yra žymiai turtinga žuvų faunoje — apytiksliai daugiau kaip 2 500 rūšių žuvų (kai kurie tyrimai nurodo dar didesnį skaičių). Tipinės rūšys: rožiniai delfinai (Inia geoffrensis), piranijos, anakondos, kajmanai, daugybė paukščių, vabzdžių ir roplių.

Potvynių miškai (várzea ir igapó) turi unikalią ekosistemą, kurioje daug augalų ir gyvūnų prisitaikę gyventi tiek sausuoju, tiek užtvindyto periodu.

Žmonės, miestai ir kultūra

Amazonės baseine gyvena šimtai vietinių (indigenous) tautų, kurių tradicinis gyvenimo būdas glaudžiai susijęs su upės ekosistema — žvejyba, medžioklė, rinkimas. Didesni miestai prie upės žiočių ar intakų: Manaus (Brazilija), Belém (Brazilija) ir Iquitos (Peru). Manaus yra svarbus uostas ir pramoninis centras, garsėjantis kaip laikas, kai 19 a. buvo kaučiuko (gumos) bumai.

Istorija ir tyrinėjimai

Pirmieji Europos, kurie pilnai praplaukė upės ruožą, buvo ispanų ekspedicija, vadovaujama Francisco de Orellana (1541–1542), kuris praplaukė Amazonę nuo Andų iki Atlanto ir paliko legendas apie vietinių genčių kovas bei savo kelionės sunkumus.

Navigacija ir turizmas

Amazonė ir jos intakai yra svarbūs vandens keliai vietos gyventojams bei prekybai. Dėl didelių potvynių ir seklių ruožų navigacija priklauso nuo sezoniškumo — tam tikromis vietomis ir metų laikais laivybai tinkami tik tam tikro tipo laivai. Turizmas šioje zonoje apima kruizus, ekoturizmą, džiunglių stovyklas ir tyrinėjimus, tačiau turistų srautai daugeliu atvejų yra lokaliuose maršrutuose.

Aplinkos problemos ir apsauga

Amazonės baseiną veikia didelės grėsmės:

• miškų kirtimai ir žemės naudojimo keitimas žemės ūkiui;
• hidroelektrinių (pvz., Belo Monte Xingu upėje) poveikis natūraliai srautų režimui ir ekosistemoms;
• aukso kasimo ir kitų kasybos veiklų sukelta tarša (gyvsidabrio nuotėkis);
• klimato kaita, galinti pakeisti drėgmės režimus ir sumažinti kritulių kiekį kai kuriose baseino dalyse;
• neteisėta žvejyba ir gyvūnų brakonieriavimas.

Yra daug saugomų teritorijų, nacionalinių parkų ir tarptautinių iniciatyvų, skirtų išsaugoti Amazonės biologinę įvairovę ir tradicines vietinių bendruomenių teises. Taip pat plečiasi moksliniai tyrimai ir stebėjimai, siekiant geriau suprasti upės dinamiką ir rasti tvarias plėtros alternatyvas.

Svarba pasauliui

Amazonė daro reikšmingą įtaką regioniniam ir pasauliniam klimatui — ji kaupia didelius anglies kiekius ir per garavimą bei atmosferinius procesus veikia lietaus sistemas žemyne. Dėl tokios reikšmės jos sveikata yra svarbi ne tik Pietų Amerikai, bet ir visam pasauliui.

Amazonės upė išlieka unikali gamtos jėga — milžiniška vandens magistralė su neįtikėtina biologine įvairove, gyvybiškai svarbiems vietiniams žmonėms ir tuo pačiu metu pažeidžiama dėl žmonių veiklos ir klimato kaitos.

Dydis ir kelias

Tai viena ilgiausių pasaulio upių. Atlikti įvairūs tyrimai, kuriais bandyta nustatyti tikslų jos ilgį. Kadangi tyrimuose pateikiami skirtingi skaičiai, sunku nurodyti tikslų ilgį. Ilgis taip pat kinta lietinguoju metų laiku. Keliuose Brazilijoje, Ispanijoje ir Čilėje atliktuose tyrimuose teigiama, kad tai ilgiausia pasaulio upė, ilgesnė už Nilą. Nilo ilgis yra 6571 km (4083 mylios). Amazonės ilgis gali būti 6 937 km (4 310 mylių). Ispanijos dienraštis "El País" nurodo, kad jos ilgis yra 6 850 km (4 260 mylių). 2007 m. Peru ir Brazilijos mokslininkai apskaičiavo, kad Amazonės ilgis yra 6 800 km (4 200 mylių).

1969 m. atliktame tyrime teigiama, kad Amazonės ilgis yra 6 448 km. Jis buvo išmatuotas nuo Apurimako upės dalies. Iki XX a. septintojo dešimtmečio buvo manoma, kad Amazonės ištakos yra Maranjono upė. 2001 m. ekspedicija nustatė, kad Nevado Mismi iš tikrųjų yra Amazonės ištakos. Kitame Limos geografų draugijos dokumente Amazonės ilgis nurodomas daugiau kaip 7 000 km.

Amazonės ištakos yra Andų kalnuose Pietų Amerikos vakaruose. Iš ten ji teka į rytus ir įteka į Atlanto vandenyną. Didžioji šios didžiulės upės dalis ir daugybė jos intakų yra Brazilijoje. Amazonėje yra daug vietų, kur žmogus, esantis vienoje upės pusėje, nemato kitos pusės. Brazilai Amazonę vadina "upės jūra". Amazonė yra laivybai tinkama nuo vandenyno iki Peru. Vandenyno laivai Amazonės upe gali plaukti per visą Braziliją ir didžiąją dalį Pietų Amerikos iki Iquitos miesto Peru.

Vienas iš Amazonės upės bruožų yra Brazo Kasikiare - vandens jungtis su Orinoko upe Venesueloje, kuri jungia abu baseinus.

Amazonės baseinas su svarbiausiomis upėmis. Atkreipkite dėmesį, kad Tokantinas taip pat priklauso šiam baseinui, nors nėra Amazonės intakas.

Estuarija

Amazonės žiotys yra maždaug 330 km (205 mylių) pločio. Upės žiočių plotis paprastai matuojamas nuo Cabo do Norte iki Punto Patijoca. Paprastai įskaičiuojama ir Para upės ištaka. Ji yra 60 km (37 mylių) pločio ir sudaro Tokantinso žiotis. Į estuariją taip pat įeina Amazonės žiotyse esanti Marajó sala. Tai reiškia, kad Amazonė ties žiotimis yra platesnė už visą Temzės upės ilgį Anglijoje.

Palei pakrantę, netoli Cabo do Norte, yra daug salų, iš dalies apsemtų vandens. Taip pat yra smėlio krantų. Atlanto vandenyno potvyniai ir atoslūgiai sukelia bangas, kurios siekia Amazonės upę. Ši banga palei pakrantę tęsiasi apie 420 km (261 mylią). Šios potvynių ir atoslūgių sukeltos bangos reiškinys vadinamas potvynio ir atoslūgio banga. Vietos gyventojai jį vadina poroka. Poroca atsiranda ten, kur vanduo yra mažiau nei 7 m (23 pėdų) gylio. Ji prasideda garsiu triukšmu ir juda į priekį 15-25 km/h greičiu. Dėl pororos Amazonėje nėra deltos. Vandenynas greitai išneša didelį Amazonės atneštą dumblo kiekį. Dėl to delta negali išaugti už kranto linijos. Be to, Amazonė pasižymi labai dideliu potvyniu, kuris gali siekti iki 6 metrų (20 pėdų). Ši vieta tapo populiari banglenčių sportui upėmis.

Amazonės upės žiočių palydovinė nuotrauka į pietus

Klausimai ir atsakymai

K: Kaip vadinasi ilgiausia pasaulyje upė?

K: Iš kur kyla Amazonės upė?

K: Kiek vandens Amazonė plukdo, palyginti su kitomis upėmis?

K: Ar tiesa, kad tam tikrais laikotarpiais jos plotis gali viršyti 120 mylių (190 km)?

K: Į kokią kalbą verčiama Rio Amazonė?

K: Ar tai reiškia, kad tai yra jūra, ar upių sistema?

K: Kuria kryptimi teka ši upė?

Paieška pagal raidę