Amazonės upė (portugališkai ir ispaniškai dar vadinama Rio Amazonas) yra didžiausia upė pasaulyje pagal vandens kiekį. Ji teka Pietų Amerikos tropiniais miškais, daugiausia Brazilijoje. Jos ištakos yra Peru Andų kalnuose, vakariniame Pietų Amerikos pakraštyje, o į rytus įteka į Atlanto vandenyną netoli ekvatoriaus.

Amazonės upe teka daugiau vandens nei kitomis aštuoniomis didžiausiomis pasaulio upėmis kartu sudėjus, o jos baseinas yra didžiausias pasaulyje. Jai tenka apie penktadalis viso pasaulio upių srauto. Drėgnuoju metų laiku Amazonės plotis kai kur viršija 120 mylių (190 km). Dėl savo dydžio ji kartais vadinama jūra, tačiau tai nėra ilgiausia pasaulyje upių sistema. Ilgiausia pasaulio upė yra Nilas, o Amazonė yra antra pagal ilgį.

Geografija ir ištakos

Amazonės upė teka per kelias šalis: Peru, Kolumbiją ir Braziliją, o jos baseinas apima didelę Bolivijos, Ekvadoro, Venesuelos ir Gujanų dalį. Ilgis tiksliai priklauso nuo to, kuri magistralinė ištaka laikoma pradžia — skaičiuojant nuo giliausių Andų ištakų, ilgis dažnai nurodomas apie 6 400–6 800 km. Pagrindinės ištakos laikomos Peru Andų upeliai: Ucayali, Marañón ir Apurímac, ir mokslininkų tarpe yra diskusijų, kuri iš jų yra tikroji Amazonės pradžia.

Hidrologija ir baseino savybės

  • Baseino plotas: apie 6,9–7,0 mln. km² — didžiausias žemyninis baseinas pasaulyje.
  • Vidutinis debitras prie žiočių: ~209 000 m³/s (skaičiai svyruoja priklausomai nuo matavimo taško ir sezono), todėl Amazonė pritekia daugiausiai gėlo vandens į vandenyną.
  • Sezoniškumas: upė smarkiai kinta metų laikais — lietinguoju periodu vandens lygis pakyla ir apsemiami milžiniški potvynių plotai (várzea), o sausu periodu lygis krinta.
  • Delta ir žiotys: prie Atlanto yra plati žiotų zona su didelėmis potvynių pievomis ir sala Marajó — viena didžiausių upių salų pasaulyje.

Pagrindiniai intakai

Tarp reikšmingiausių intakų yra Madeira, Negro, Japurá (Caquetá), Purus, Juruá, Xingu, Tapajós ir Tocantins (pastarasis kartais laikomas atskiru žemyniniu tinklu). Kai kurie intakai, pavyzdžiui, Rio Negro, pažymi ryškų vandenų spalvos skirtumą — vadinamąjį „susitikimą“ (Meeting of Waters) tarp tamsių juodųjų vandenų ir rusvų smėlingų Solimões srovių.

Biologinė įvairovė

Amazonės baseinas yra vienas biologinės įvairovės židinių pasaulyje. Jame gyvena tūkstančiai augalų ir gyvūnų rūšių, daugelis jų endeminės. Amazonė taip pat yra žymiai turtinga žuvų faunoje — apytiksliai daugiau kaip 2 500 rūšių žuvų (kai kurie tyrimai nurodo dar didesnį skaičių). Tipinės rūšys: rožiniai delfinai (Inia geoffrensis), piranijos, anakondos, kajmanai, daugybė paukščių, vabzdžių ir roplių.

Potvynių miškai (várzea ir igapó) turi unikalią ekosistemą, kurioje daug augalų ir gyvūnų prisitaikę gyventi tiek sausuoju, tiek užtvindyto periodu.

Žmonės, miestai ir kultūra

Amazonės baseine gyvena šimtai vietinių (indigenous) tautų, kurių tradicinis gyvenimo būdas glaudžiai susijęs su upės ekosistema — žvejyba, medžioklė, rinkimas. Didesni miestai prie upės žiočių ar intakų: Manaus (Brazilija), Belém (Brazilija) ir Iquitos (Peru). Manaus yra svarbus uostas ir pramoninis centras, garsėjantis kaip laikas, kai 19 a. buvo kaučiuko (gumos) bumai.

Istorija ir tyrinėjimai

Pirmieji Europos, kurie pilnai praplaukė upės ruožą, buvo ispanų ekspedicija, vadovaujama Francisco de Orellana (1541–1542), kuris praplaukė Amazonę nuo Andų iki Atlanto ir paliko legendas apie vietinių genčių kovas bei savo kelionės sunkumus.

Amazonė ir jos intakai yra svarbūs vandens keliai vietos gyventojams bei prekybai. Dėl didelių potvynių ir seklių ruožų navigacija priklauso nuo sezoniškumo — tam tikromis vietomis ir metų laikais laivybai tinkami tik tam tikro tipo laivai. Turizmas šioje zonoje apima kruizus, ekoturizmą, džiunglių stovyklas ir tyrinėjimus, tačiau turistų srautai daugeliu atvejų yra lokaliuose maršrutuose.

Aplinkos problemos ir apsauga

Amazonės baseiną veikia didelės grėsmės:

  • miškų kirtimai ir žemės naudojimo keitimas žemės ūkiui;
  • hidroelektrinių (pvz., Belo Monte Xingu upėje) poveikis natūraliai srautų režimui ir ekosistemoms;
  • aukso kasimo ir kitų kasybos veiklų sukelta tarša (gyvsidabrio nuotėkis);
  • klimato kaita, galinti pakeisti drėgmės režimus ir sumažinti kritulių kiekį kai kuriose baseino dalyse;
  • neteisėta žvejyba ir gyvūnų brakonieriavimas.

Yra daug saugomų teritorijų, nacionalinių parkų ir tarptautinių iniciatyvų, skirtų išsaugoti Amazonės biologinę įvairovę ir tradicines vietinių bendruomenių teises. Taip pat plečiasi moksliniai tyrimai ir stebėjimai, siekiant geriau suprasti upės dinamiką ir rasti tvarias plėtros alternatyvas.

Svarba pasauliui

Amazonė daro reikšmingą įtaką regioniniam ir pasauliniam klimatui — ji kaupia didelius anglies kiekius ir per garavimą bei atmosferinius procesus veikia lietaus sistemas žemyne. Dėl tokios reikšmės jos sveikata yra svarbi ne tik Pietų Amerikai, bet ir visam pasauliui.

Amazonės upė išlieka unikali gamtos jėga — milžiniška vandens magistralė su neįtikėtina biologine įvairove, gyvybiškai svarbiems vietiniams žmonėms ir tuo pačiu metu pažeidžiama dėl žmonių veiklos ir klimato kaitos.