Orinoko upė — Pietų Amerikos upė (2 140 km), baseinas 880 000 km²

Orinoko upė — Pietų Amerikos milžinė (2140 km), 880 000 km² baseinas Venesueloje ir Kolumbijoje; unikali biologinė įvairovė: Orinoko krokodilas, upių delfinai ir llanų transportas.

Autorius: Leandro Alegsa

04-02-2026 22:27

Koordinatės: 8°37′ ŠIAURĖS PLATUMOS 62°15′ VAKARŲ ILGUMOS / 8.617° ŠIAURĖS PLATUMOS 62.250° VAKARŲ ILGUMOS / 8.617; -62.250

Orinoko yra pagrindinė upė Pietų Amerikos šiaurėje. Tai viena ilgiausių upių Pietų Amerikoje — 2140 km (1330 mylių). Jos baseinas, kartais vadinamas Orinokvija, užima 880 000 kv. km (340 000 kv. mylių); 76,3 % jo ploto yra Venesueloje, likusi dalis — Kolumbijoje. Orinoko ir jo intakai yra pagrindinė rytinės ir vidinės Venesuelos bei Kolumbijos llanų transporto sistema.

Vandens režimas, kilmė ir intakai

Orinoko ištakos randamos Gvajanos plokščiakalnyje (Guiana Shield) Pietų Venesuelos apylinkėse. Upė teka didžiąja dalimi Vakarų–Rytų kryptimi ir įteka į Atlanto vandenyną per platų Orinoko deltą, esančią Delta Amacuro valstijoje. Jo vandens režimą stipriai veikia tropiniai krituliai: lietaus sezono metu (dažniausiai gegužės–spalio mėn.) lygumos ir llanai užtvindomi, o sausuoju sezonu vandens lygis gerokai nukrenta.

Pagrindiniai Orinoko intakai:

Meta ir Apure — svarbūs Kolumbijos ir Venesuelos vakariniai intakai, prisidedantys prie llanų užtvindymo;
Vichada, Guaviare — kiti didesni vakarų intakai;
Caroní — Pietų Venesueloje tekantis intakas, ypač svarbus dėl hidroelektrinių (pvz., Guri užtvanka) ir anglies/metalurgijos industrijai;
Caura ir kiti pietų intakai, tekantys iš Gvajanos plokščiakalnio.

Unikalūs hidrologiniai ryšiai

Orinoko baseino unikalumas — natūralus kanalinis ryšys su Amazonės sistema per Casiquiare kanalo (Casiquiare) atšaką. Casiquiare yra retas gamtos reiškinys: tai natūralus upelis, kuris atveda dalį Orinoko vandens į Rio Negro (Amazonės baseinas), taip sujungdamas dvi didžiules upių sistemas.

Biodiversitetas ir saugoma gyvūnija

Orinoko baseinas turi didelę biologinę įvairovę ir įvairias buveines — nuo Gvajanos miškų ir tepuių iki llanų pievų ir mangrovinių deltų. Baseinas yra svarbus daugeliui rūšių, įskaitant žuvis, paukščius, žinduolius ir roplius. Tai:

Vienintelė laukinė Orinoko krokodilo (Crocodylus intermedius) buveinė — vienas iš rečiausių roplių pasaulyje; laisvėje jų gyvena mažiau nei 250 individų, todėl rūšis yra labai pažeidžiama;
Amazonės upių delfinai (botos) — pasitaiko Orinoko baseine;
Angilos ir daugybė komercinių bei endeminių žuvų rūšių, anaconda ir kiti dideli ropliai;
Orinoko miškai ir pelkės yra svarbios paukščių migracijos ir inkubacijos vietos.

Orinoko delta ir vietos gyventojai

Orinoko delta — platus, išsišakojęs deltos regionas, kur daug upių vagų, lagūnų ir mangrovynų. Delta yra gyvenama tradicinių vietinių tautų, ypač Warao, kurių gyvenimo būdas glaudžiai susijęs su upės resursais (žvejyba, valtimi pagrįsta komunikacija, avikultura).

Žmonių veikla ir ekonomika

Orinoko baseinas turi didelę ekonominę reikšmę:

Transportas — upė ir jos intakai yra svarbios krovininio ir keleivinio vandens transporto arterijos llanuose;
Hidroelektrinė energetika — Caroní intaką užtvenkus pastatytos didelės hidroelektrinės (pvz., Guri), kurios aprūpina daugumą Venesuelos elektros energijos;
Išteklių gavyba — Orinoko baseinas ir aplinkinės sritys turi didelius naftos išteklius (Orinoko naftos juosta), taip pat vykdoma kasyba ir medienos gavyba, kas kelia aplinkosaugos iššūkius;
Žvejyba ir vietinė žemdirbystė — pagrindinis pragyvenimo šaltinis daugeliui vietos bendruomenių.

Aplinkosaugos iššūkiai

Orinoko baseinas susiduria su keliomis grėsmėmis: intensyvi naftos gavyba, kasyba (įskaitant nelegalią aukso kasybą), deforestacija, tarša ir pernelyg intensyvi žvejyba. Taip pat klimato kaitos poveikis ir hidroelektrinių statyba keičia natūralų vandens režimą bei ekosistemų dinamiką. Dėl to vykdomos apsaugos ir atkūrimo programos, įskaitant Orinoko krokodilo išsaugojimą.

Orinoko upė — ne tik geografinis objektas, bet ir gyvybiškai svarbi ekosistema bei kultūrinė sritis, kuri yra itin svarbi tiek Venesuelai, tiek Kolumbijai dėl savo biologinės įvairovės, ekonominių išteklių ir tradicinių bendruomenių.

Kaip matyti iš šio žemėlapio, žemėlapyje pažymėta "melioracijos zona" iš tikrųjų yra Gviana.

Istorija

Orinoko žiočių vietą 1498 m. rugpjūčio 1 d. užfiksavo Kristupas Kolumbas. Tačiau jos ištakas ne vietiniai gyventojai pirmą kartą tyrinėjo 1951 m., t. y. po 453 metų. Ją tyrinėjo Prancūzijos ir Venesuelos komanda.

XVI a. buvo ištirta delta ir rytinių llanų intakai, tokie kaip Apure ir Meta. Juos tyrinėjo vokiečių ekspedicijos, vadovaujamos Ambrozijaus Ehingerio ir jo įpėdinių. 1800 m. baseiną tyrinėjo Aleksandras fon Humboltas. Jis pranešė apie upinius delfinus ir daug rašė apie rastus augalus ir gyvūnus.

Geografija

Orinoko upės tėkmė sudaro platų lanką, supantį Gvianosskydą. Upės ištakos yra Cerro Delgado-Chalbaud, Parimos kalnuose. Tai Venesuelos ir Brazilijos pasienyje, 1047 m aukštyje (02°19′05″ šiaurės platumos 63°21′42″ vakarų ilgumos / 2.31806° šiaurės platumos / 63.36167° vakarų ilgumos / 2.31806; -63.36167). Upę galima suskirstyti į keturis ruožus:

Orinoko aukštupys - 242 km (150 mylių) ilgio, nuo jo ištakų iki Raudales de Guaharibos krioklių. Ši atkarpa teka kalnuotu kraštovaizdžiu šiaurės vakarų kryptimi.
Orinoko vidurupio ilgis - 750 km (470 mylių). Pirmoji šio ruožo dalis yra bendros vakarų krypties. Teka žemyn iki santakos su Atabapo ir Guaviare upėmis ties San Fernando de Atabapo. Toliau upė teka į šiaurę palei Venesuelos ir Kolumbijos sieną. Abiejose upės pusėse yra Gvianos skydo kalnai. Atkarpa baigiasi ties Atures slenksčiais, netoli santakos su Meta ties Puerto Karėnu.
Žemutinis Orinoko - 959 km ilgio, su plačia aliuvine lyguma. Teka šiaurės rytų kryptimi nuo Atureso slenksčių iki Piacoa priešais Barrankasą.
Amakuro delta - 200 km (120 mylių) ilgio. Ji sudaro didelę deltą, įtekančią į Parijos įlanką ir Atlanto vandenyną.

Prie žiočių Orinoko sudaro plačią deltą, kuri išsišakoja į šimtus upių ir vandentakių. Jos teka per 41 000 km²16 000 kv. mylių) pelkėtų miškų. Plačiausia delta yra apie 22 500 km (²8 700 kv. mylių) ploto ir 370 km (230 mylių) pločio. Lietinguoju metų laiku Orinoko gali išsiplėsti iki 22 km pločio ir 100 m gylio.

Prie deltos krantų yra Trinidadas ir Tobagas, kurį nuo žemyno skiria Kolumbo kanalas.

Pagrindinės Orinoko baseino upės

Dauguma svarbių Venesuelos upių yra Orinoko intakai. Didžiausios iš jų yra Karonija, kuri į ją įteka ties Puerto Ordazu. Iš tikrųjų ši upė su Amazonės upe susijungia Kasikjero kanalu. Tai Orinoko intakas, įtekantis į Rio Negro, o paskui į Amazonę. Ši jungtis sudaro natūralų kanalą tarp Orinoko ir Amazonės.

Apure: iš Venesuelos per rytus į Orinoko upę.
Arauka: nuo Kolumbijos iki Venesuelos į rytus iki Orinoko.
Atabapo: nuo Venesuelos Gvianos aukštumų į šiaurę iki Orinoko.
Caroní: nuo Venesuelos Gvianos aukštumų į šiaurę iki Orinoko.
Kaura: nuo rytų Venesuelos (Gvianos aukštumos) į šiaurę iki Orinoko.
Guaviare: nuo Kolumbijos į rytus iki Orinoko.
Inírida: iš Kolumbijos į pietryčius į Guavairę.
Meta: nuo Kolumbijos, sienos su Venesuela į rytus iki Orinoko upės.
Ventuari: nuo rytų Venesuelos (Gvianos aukštumos) į pietvakarius iki Orinoko.
Vichada: nuo Kolumbijos į rytus iki Orinoko.

Ekonomika

Valtimis galima plaukti didžiąja dalimi upės. Vandenynų laivai gali plaukti iki Ciudad Bolívar, 435 km (270 mylių) aukštyn upe. Upės garlaiviai gabena krovinius iki Puerto Ajakučo.

Orinoko deltoje yra turtingas geležies rūdos telkinys. Jis rastas 1926 m. į pietus nuo San Felikso miesto ant kalno, pavadinto El Florero. Kasyba čia pradėta po Antrojo pasaulinio karo. Pradžioje, XX a. šeštojo dešimtmečio pradžioje, kasdien buvo iškasama apie 10 000 tonų grunto su rūda.

Orinoko juostoje taip pat yra bitumingojo smėlio, kuris ateityje gali tapti naftos gavybos šaltiniu.

Tiltas per Orinoko prie Siudad Bolivaro, Venesuela

Klausimai ir atsakymai

K: Kur yra Orinoko upė?

A: Orinoko upė yra Pietų Amerikos šiaurėje.

K: Kokio ilgio yra Orinoko upė?

A: Orinoko upės ilgis yra 2140 km.

K: Kokį plotą užima Orinoko baseinas?

A: Orinoko baseinas, kartais vadinamas Orinokija, užima 880 000 kvadratinių kilometrų (340 000 kvadratinių mylių).

K: Kokia dalis šio baseino yra Venesueloje ir Kolumbijoje?

A: 76,3 % jo ploto yra Venesueloje, o 23,7 % - Kolumbijoje.

K: Kuo Orinoko baseinas svarbus ekologiniu požiūriu?

A: Orinoko baseinas yra svarbus ekologiniu požiūriu, nes jame gyvena tokios retos rūšys kaip Orinoko krokodilas ir Amazonės upės delfinai.

K: Kiek, manoma, yra laukinių Orinoko krokodilų?

A: Manoma, kad laukinių orinoko krokodilų yra mažiau nei 250.

K: Kokio tipo transporto sistema ši upė aprūpina rytinę ir vidinę Venesuelos dalį bei Kolumbijos Llanos regioną?

A:Orinco ir jo intakai yra pagrindinė rytinės ir vidinės Venesuelos bei Kolumbijos llanos regiono transporto sistema.

Ieškoti