Koordinatės: 8°37′ ŠIAURĖS PLATUMOS 62°15′ VAKARŲ ILGUMOS / 8.617° ŠIAURĖS PLATUMOS 62.250° VAKARŲ ILGUMOS / 8.617; -62.250

Orinoko yra pagrindinė upė Pietų Amerikos šiaurėje. Tai viena ilgiausių upių Pietų Amerikoje — 2140 km (1330 mylių). Jos baseinas, kartais vadinamas Orinokvija, užima 880 000 kv. km (340 000 kv. mylių); 76,3 % jo ploto yra Venesueloje, likusi dalis — Kolumbijoje. Orinoko ir jo intakai yra pagrindinė rytinės ir vidinės Venesuelos bei Kolumbijos llanų transporto sistema.

Vandens režimas, kilmė ir intakai

Orinoko ištakos randamos Gvajanos plokščiakalnyje (Guiana Shield) Pietų Venesuelos apylinkėse. Upė teka didžiąja dalimi Vakarų–Rytų kryptimi ir įteka į Atlanto vandenyną per platų Orinoko deltą, esančią Delta Amacuro valstijoje. Jo vandens režimą stipriai veikia tropiniai krituliai: lietaus sezono metu (dažniausiai gegužės–spalio mėn.) lygumos ir llanai užtvindomi, o sausuoju sezonu vandens lygis gerokai nukrenta.

Pagrindiniai Orinoko intakai:

  • Meta ir Apure — svarbūs Kolumbijos ir Venesuelos vakariniai intakai, prisidedantys prie llanų užtvindymo;
  • Vichada, Guaviare — kiti didesni vakarų intakai;
  • Caroní — Pietų Venesueloje tekantis intakas, ypač svarbus dėl hidroelektrinių (pvz., Guri užtvanka) ir anglies/metalurgijos industrijai;
  • Caura ir kiti pietų intakai, tekantys iš Gvajanos plokščiakalnio.

Unikalūs hidrologiniai ryšiai

Orinoko baseino unikalumas — natūralus kanalinis ryšys su Amazonės sistema per Casiquiare kanalo (Casiquiare) atšaką. Casiquiare yra retas gamtos reiškinys: tai natūralus upelis, kuris atveda dalį Orinoko vandens į Rio Negro (Amazonės baseinas), taip sujungdamas dvi didžiules upių sistemas.

Biodiversitetas ir saugoma gyvūnija

Orinoko baseinas turi didelę biologinę įvairovę ir įvairias buveines — nuo Gvajanos miškų ir tepuių iki llanų pievų ir mangrovinių deltų. Baseinas yra svarbus daugeliui rūšių, įskaitant žuvis, paukščius, žinduolius ir roplius. Tai:

  • Vienintelė laukinė Orinoko krokodilo (Crocodylus intermedius) buveinė — vienas iš rečiausių roplių pasaulyje; laisvėje jų gyvena mažiau nei 250 individų, todėl rūšis yra labai pažeidžiama;
  • Amazonės upių delfinai (botos) — pasitaiko Orinoko baseine;
  • Angilos ir daugybė komercinių bei endeminių žuvų rūšių, anaconda ir kiti dideli ropliai;
  • Orinoko miškai ir pelkės yra svarbios paukščių migracijos ir inkubacijos vietos.

Orinoko delta ir vietos gyventojai

Orinoko delta — platus, išsišakojęs deltos regionas, kur daug upių vagų, lagūnų ir mangrovynų. Delta yra gyvenama tradicinių vietinių tautų, ypač Warao, kurių gyvenimo būdas glaudžiai susijęs su upės resursais (žvejyba, valtimi pagrįsta komunikacija, avikultura).

Žmonių veikla ir ekonomika

Orinoko baseinas turi didelę ekonominę reikšmę:

  • Transportas — upė ir jos intakai yra svarbios krovininio ir keleivinio vandens transporto arterijos llanuose;
  • Hidroelektrinė energetika — Caroní intaką užtvenkus pastatytos didelės hidroelektrinės (pvz., Guri), kurios aprūpina daugumą Venesuelos elektros energijos;
  • Išteklių gavyba — Orinoko baseinas ir aplinkinės sritys turi didelius naftos išteklius (Orinoko naftos juosta), taip pat vykdoma kasyba ir medienos gavyba, kas kelia aplinkosaugos iššūkius;
  • Žvejyba ir vietinė žemdirbystė — pagrindinis pragyvenimo šaltinis daugeliui vietos bendruomenių.

Aplinkosaugos iššūkiai

Orinoko baseinas susiduria su keliomis grėsmėmis: intensyvi naftos gavyba, kasyba (įskaitant nelegalią aukso kasybą), deforestacija, tarša ir pernelyg intensyvi žvejyba. Taip pat klimato kaitos poveikis ir hidroelektrinių statyba keičia natūralų vandens režimą bei ekosistemų dinamiką. Dėl to vykdomos apsaugos ir atkūrimo programos, įskaitant Orinoko krokodilo išsaugojimą.

Orinoko upė — ne tik geografinis objektas, bet ir gyvybiškai svarbi ekosistema bei kultūrinė sritis, kuri yra itin svarbi tiek Venesuelai, tiek Kolumbijai dėl savo biologinės įvairovės, ekonominių išteklių ir tradicinių bendruomenių.