Endemizmas — apibrėžimas, rūšys (paleo- ir neoendemizmas) ir pavyzdžiai

Sužinokite, kas yra endemizmas, paleo- ir neoendemizmas, jų skirtumai, atsiradimo mechanizmai ir įdomūs pavyzdžiai (Madagaskaras, Havajai, Galapagai).

Endemizmas – tai biologijos ir ekologijos terminas, reiškiantis, kad augalas ar gyvūnas natūraliai gyvena tik tam tikroje, aiškiai apibrėžtoje vietoje: pavyzdžiui, vienoje saloje, konkrečioje buveinės tipe, šalyje ar kitame geografinėje zonoje. Paprastas pavyzdys – daugelis lemūrų rūšių, kurios yra Madagaskaro salos endemitai.

Endemizmo rūšys

Dažniausiai skiriamos dvi pagrindinės endemizmo rūšys:

• Paleoendemizmas – rūšis anksčiau gyveno plačiau, o dėl klimato pokyčių, geologinių procesų ar kitų veiksnių jos arealas susitraukė ir dabar ji išliko tik ribotoje teritorijoje. Tokios rūšys dažnai vadinamos „gyvaisiais fosilijomis“; pavyzdžiui, Ginkgo biloba yra dažnai minimas paleoendemiškas pavyzdys.
• Neoendemizmas – naujai atsiradusios rūšys, kurios susiformavo naujai atskirtoje teritorijoje, pavyzdžiui, dėl adaptacijos naujoms sąlygoms, hibridizacijos arba genetinių pokyčių, tokių kaip poliploidija. Tipiški neoendemizmo pavyzdžiai – salose išvystytos grupės, pvz., Havajų salų varnėnai ar Galapagų salų Darvino varnėnai.

Kaip atsiranda endemitai?

Endemizmo atsiradimą lemia keletas mechanizmų ir sąlygų:

• Izoliacija: geografinė (salos, kalnų grandinės) arba ekologinė izoliacija riboja genų mainų galimybes.
• Šaltinio įsikūrimas (founder effect): mažos populiacijos, atsiradusios iš kelių individų, gali greitai evoliucionuoti nelygines allele proporcijas.
• Vikariacija (vicariance): stambių geologinių ar klimato pokyčių fragmentacija gali atskirti populiacijas.
• Adaptacinė spinduliuotė: užimtose naujose ekologinėse nišose rūšys greitai diferencijuojasi (pvz., Havajų arba Galapagų endeminės grupės).
• Genetiniai procesai: mutacijos, hibridizacija ir ypač poliploidija augaluose prisideda prie naujų rūšių susidarymo.

Kur dažniausiai randami endemitai (pavyzdžiai)

Endemizmas ypač būdingas izoliuotoms saloms ir specifinėms ekosistemoms: atokios salų grupės, tokios kaip Havajų salos, Galapagų salos ir Sokotra, turi daug endeminių rūšių. Taip pat endemizmas būdingas kitoms izoliuotoms vietoms, pavyzdžiui, Etiopijos aukštikalnėms ar dideliems, senoviniams vandens telkiniams kaip Baikalo ežeras.

Kiti pasauliniai pavyzdžiai: Madagaskaras pasižymi aukštu endemitų lygiu tarp žinduolių, roplių ir augalų; Pietų Afrikos Cape Floristic Region turi labai daug endeminių žolių ir krūmų; Galapagų ir Havajų salos yra žinomos dėl evoliucinių radiacijų su daugybe endemitų.

Endemizmo grėsmės ir apsauga

Endemitai dažnai yra pažeidžiami:

• Mažas arealas reiškia, kad vienas lokalus poveikis (pvz., gaisras, potvynis) gali sunaikinti didelę dalį populiacijos.
• Žmogaus veikla: buveinių naikinimas, intensyvus žemės naudojimas ir urbanizacija mažina tinkamas buveines.
• Įvežtinės rūšys ir parazitai: kaip iliustracija pateikiami Bermudai, kur apgyvendinimo ir laivybos istorija lėmė endeminių rūšių nykimą. Tekste minima, kad juose augo milijonai bermudinių peteliškėnų ir bermudinių kedrų (iš tikrųjų kadagių), tačiau dėl žmogaus poveikio ir įvežtų organizmų šios rūšys tapo labai retos. Kedrai kentėjo dėl ilgametės laivų statybos ir vėliau dėl parazitų.
• Klimato kaita: pasislinkus klimato juostoms, endemai gali neturėti kur migruoti.

Apsaugos priemonės apima buveinių išsaugojimą, invazinių rūšių kontrolę, išsaugojimą in situ ir ex situ (botanikos sodai, genų bankai), o taip pat tarptautinį bendradarbiavimą ir vietinių bendruomenių įtraukimą. Dėl plačios endemizmo reikšmės biologinei įvairovei daugelis endeminių regionų yra pripažįstami kaip prioritetinės apsaugos zonos (biodiversity hotspots).

Endemitas, vietinis ir įvežtinis

Endeminiai organizmai nėra tapatūs vietiniams organizmams – vietinė rūšis (native) yra natūraliai paplitusi tam tikroje vietoje, bet ji gali būti ir kitose vietovėse. Endemitas (endeminis rūšis) yra vietinė tik vienoje konkrečioje teritorijoje. Tuo tarpu introdukuotos rūšys (dar vadinamos natūralizuotomis arba egzotinėmis rūšimis) yra organizmai, kurie žmogaus pagalba pateko į naują teritoriją ir ten įsitvirtino, nors natūraliai joje anksčiau nebuvo.

Praktinis reikšmingumas

• Endemizmas yra svarbus biologinės įvairovės ir evoliucijos tyrimams – jis padeda suprasti specijavimo procesus, istorinius arealų pokyčius ir ekologinę diferenciaciją.
• Endeminių rūšių apsauga yra daugeliu atvejų prioritetas, nes jų praradimas reiškia globalinį rūšies išnykimą.

Apibendrinant: endemizmas nurodo rūšis, apribotas konkrečios vietos, o jo formavimąsi lemia izoliacija, evoliuciniai procesai ir ekologinės sąlygos. Su endemizmu susiję išsaugojimo iššūkiai daro jį svarbiu gamtosaugos ir biogeografijos objektu.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra endemizmas?

K: Kokios yra dvi endemizmo rūšys?

Klausimas: Kuo endemizmas skiriasi nuo kosmopolitinio paplitimo?

K: Kur paprastai vystosi endeminiai tipai?

K: Kodėl endeminiai organizmai yra labiau pažeidžiami nei kiti?

K: Kuo skiriasi endeminis organizmas nuo vietinio organizmo?

K: Ką reiškia, kad kažkas yra introdukuota arba egzotinė rūšis?

Paieška pagal raidę