Jemenas: geografinė apžvalga, istorija, konfliktai ir faktai

Jemenas: išsami geografinė apžvalga, turtinga istorija, konfliktų kronika ir svarbūs faktai apie kultūrą, praeitį bei šiandienos humanitarinę krizę.

Jemeno Respublika arba Jemenas yra valstybė Artimuosiuose Rytuose. Tai senasis Šiaurės Jemenas ir Pietų Jemenas, esantys Arabijos pusiasalio pietuose. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Saudo Arabija ir Omanu. Pietuose yra Guardafui kanalas ir Adeno įlanka, o vakaruose - Raudonoji jūra. Jemenui priklauso Sokotros sala (217 mylių) į pietus nuo Rytų Afrikos krantų. Iš Jemeno kilęs asmuo ar daiktas vadinamas jemeniečiu. Jemeno sostinė yra Sana.

Jemenas yra visų Artimųjų Rytų arabų kilmės šalis. Senovėje Jemenas buvo svarbus prekybos ir valdžios centras. Jemene buvo daug galingų karalysčių, tarp jų ir Sabėjos. Jemenas buvo svarbus ir prekyboje prieskoniais. Senovės romėnai jį vadino Arabia Felix ("Laimingoji Arabija" lotyniškai). Jie vadino ją Laimingąja Arabija, nes vietovė buvo labai graži ir galinga.

700-aisiais metais jemeniečiai buvo vieni pirmųjų, prisijungusių prie naujos religijos - islamo. Nuo tada jemeniečiai buvo ištikimi musulmonai, dalyvavę visuose islamo užkariavimuose. Vyrai, kurių protėviai buvo kilę iš Jemeno, šimtmečius valdė Al-Andalusą (musulmoniškąją Ispaniją). XX a. pradžioje Osmanų imperija perėmė Šiaurės Jemeno, o Britų imperija - Pietų Jemeno kontrolę. Abi dalys susijungė 1990 m., o vėliau vyko pilietiniai karai. Paskutinis iš jų prasidėjo 2015 m. Buvo nužudyta keletas žymių žmonių, įskaitant buvusį prezidentą Ali Abdullah Salehą, tūkstančiai žmonių mirė iš bado.

Šiandien Jemene gyvena daugiau kaip 20 mln. žmonių. Dauguma jų kalba arabiškai.

Geografija ir gamta

Jemenas užima pietvakarinę Arabijos pusiasalio dalį. Šalis yra geografiškai įvairi: pakrantės lygumos palei Raudonąją jūrą ir Adeno įlanką, kalnuotos aukštumos vakaruose ir centrinėje dalyje, taip pat karšti ir sausi slėniai bei dykumos. Sokotros sala yra žinoma dėl savo unikalios biologinės įvairovės — daugelis tenykščių augalų ir gyvūnų yra endeminiai.

Klimatas daugiausia sausas ir pusiau sausas. Pakrančių ruožuose vyrauja karštis ir drėgnesni orai, aukštumose vasaros būna vėsesnės, o žiemomis gali būti ir šalnų. Dėl nedidelio kritulių kiekio ir netolygios žemės ūkio infrastruktūros vandens trūkumas yra svarbi problema.

Trumpa istorija

Jemeno teritorijoje nuo seno kūrėsi stiprios karalystės, tokios kaip Saba, Ma'in ir Himyar, kurios kontroliavo prieskonių ir kadagio (smilkalų) prekybą. Romėnai apibūdindavo regioną kaip Arabia Felix, pabrėždami jo religinę bei ekonominę reikšmę.

VII a. Jemenas priėmė islamą. Per šimtmečius susiformavo įvairios politinės ir religijos tradicijos — pavyzdžiui, Zaidijų šiitų bendruomenė Šiaurės Jemene turėjo stiprią politinę įtaką iki XX a. vidurio. XIX–XX a. vystėsi Osmanų ir Britų įtaka: Osmanų imperija turėjo įtakos Šiaurės Jemeno dalims, o britai ilgą laiką kontroliavo uosto miestą Adeną ir aplinkines teritorijas Pietuose.

Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo nacionalistiniai judėjimai. XX a. viduryje Šiaurės ir Pietų Jemenas ėjo skirtingais keliais — Šiaurė tapo Respublika po 1962 m. revoliucijos, o Pietus ilgą laiką buvo marksistinė valstybė (Jemeno Demokratinė Liaudies Respublika). 1990 m. abi valstybės susijungė į vieningą Jemeno Respubliką. Nuo 1990-ųjų šalis patyrė vidaus konfliktus, įskaitant 1994 m. karines susirėmimus ir vėlesnius sukilimus.

Konfliktas nuo 2014–2015 m. ir humanitarinė krizė

Nuo 2014–2015 m. Jemenas patyrė smarkų politinį ir karinį konfliktą, kai Houthi judėjimas užėmė sostinę ir didelę šalies dalį, o įsikišo regioninės koalicijos pajėgos. Konfliktas sukėlė plataus masto humanitarinę krizę: žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius siekia dešimtis tūkstančių, milijonai žmonių priversti palikti namus, žlunga sveikatos ir švietimo paslaugos, o trūkumas maisto bei sveikatos priežiūros kelia bado ir ligų pavojų.

Tarptautinės organizacijos, Tautosios ir nevyriausybinės institucijos periodiškai teikia humanitarinę pagalbą, tačiau saugumo situacija, blokados ir infrastruktūros žala apsunkina pagalbos pristatymą.

Gyventojai, kalba ir kultūra

Jemeno gyventojai yra daugiausia arabai. Pagrindinė kalba yra arabų, tačiau yra vietinių dialektų ir mažesnių kalbinių grupių. Dauguma gyventojų yra musulmonai — tiek sunitai (ypač pietiniuose ir pakrančių regionuose), tiek zaidijai (ypač šiauriniuose kalnuose).

Kultūroje svarbus vaidmuo tenka gentinėms ir bendruomeninėms struktūroms, tradicijoms ir musulmoniškoms praktikoms. Istoriškai Jemenas garsėjo kavos prekyba (Moka), prieskoniais ir amatininkyste — nė vienas šių elementų neblėsta iki šiol, nepaisant karo poveikio.

Ekonomika ir infrastruktūra

Prieš karą Jemeno ekonomika rėmėsi naftos gavyba, žemės ūkiu, žuvininkyste, prekyba ir remigrantų pinigų grąžinimu. Dėl konflikto žymiai sumažėjo naftos gavyba, uostų veikla sutrikdyta, o tarptautinės investicijos ir turizmas sumažėjo. Dėl to nusilpo valstybės pajamos, išaugo skurdas ir nedarbas.

Tarptautinė reikšmė

Jemeno geografinė padėtis prie Bab el-Mandeb sąsiaurio (jungiančio Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu) daro jį strategine šalimi tarptautinei laivyba. Dėl konflikto regione stiprėja regioninis politinis ir saugumo susidomėjimas.

Greiti faktai

• Vietovės tipai: kalnai, pakrantės lygumos, dykumos, sala Sokotra.
• Sostinė: Sana.
• Gyventojai: paskutiniais vertinimais dešimtimis milijonų (ankstesnėse ataskaitose minima „daugiau kaip 20 mln.“; vėlesni vertinimai dažnai nurodo apie 30 milijonų).
• Kalba: arabų (vietiniai dialektai).
• Religija: dauguma musulmonai (suniti ir zaidijai).
• Ekonomika: nafta, žemės ūkis, prekyba, remitentai — viską stipriai paveikė karas.

Perspektyvos ir iššūkiai

Ilgalaikė taika ir ekonominis atsigavimas priklauso nuo politinio susitarimo, humanitarinės pagalbos prieinamumo, infrastruktūros atstatymo ir žemės ūkio bei vandens išteklių valdymo. Tarptautinė bendruomenė, regioniniai veikėjai ir vietos lyderiai turi svarbų vaidmenį sprendžiant Jemeno krizę ir padedant atkurti civiliams gyventojams saugias gyvenimo sąlygas.

Geografija

Jemenas yra Vakarų Azijoje. Jis yra pietinėje Arabijos pusiasalio dalyje. Jemenui priklauso kelios Raudonosios jūros salos, įskaitant Hanišo, Kamarano ir Perimo salas, taip pat Sokotra Arabijos jūroje. Daugelis salų yra vulkaninės kilmės. Pavyzdžiui, Džabal al-Tairo saloje 2007 m. buvo išsiveržęs ugnikalnis, o prieš tai - 1883 m. Aukščiausias Jemeno taškas yra Džabal an Nabi Šuajbas.

Jemeno žemėlapis

Geografija

Jemenas yra Vakarų Azijoje. Jis yra pietinėje Arabijos pusiasalio dalyje. Jemenui priklauso kelios Raudonosios jūros salos, įskaitant Hanišo, Kamarano ir Perimo salas, taip pat Sokotra Arabijos jūroje. Daugelis salų yra vulkaninės kilmės. Pavyzdžiui, Džabal al-Tairo saloje 2007 m. buvo išsiveržęs ugnikalnis, o prieš tai - 1883 m. Aukščiausias Jemeno taškas yra Džabal an Nabi Šuajbas.

Jemeno žemėlapis

Klausimai ir atsakymai

K: Koks yra oficialus Jemeno pavadinimas?

K: Kur yra Jemenas?

K: Kokia sala priklauso Jemenui?

K: Kaip kitaip vadinami žmonės ar daiktai iš Jemeno?

K: Kaip senovės romėnai vadino Arabiją?

Paieška pagal raidę