Arabijos pusiasalis: geografinė apžvalga, šalys ir vandenys
Arabijos pusiasalis: išsami geografinė apžvalga – šalys, vandenys, strateginė padėtis ir nafta. Sužinokite apie regiono politinę ir ekonominę reikšmę.
Arabijos pusiasalis arba pietų Arabija - pusiasalis pietvakarių Azijoje, Afrikos ir Azijos sandūroje. Jis yra į rytus nuo Etiopijos ir šiaurės Somalio, į pietus nuo Izraelio, ginčytinų Palestinos teritorijų ir Jordanijos, į pietvakarus nuo Irano.
Šis pusiasalis užima didelę teritoriją Arabijos žemėlapio pietinėje ir centrinėje dalyse ir yra geografiškai įvairus: nuo pakrančių žemumų iki aukštų kalnų ruožų bei didžiausių pasaulio smėlynų. Plotas siekia kelis milijonus kvadratinių kilometrų, o gyventojų tankumas labai svyruoja — nuo retai apgyvendintų dezertinių zonų iki didelių miestų pakrantėse.
Arabiją supa šie vandenys: pietvakariuose - Raudonoji jūra ir Akabos įlanka, pietryčiuose - Arabijos jūra, šiaurės rytuose - Omano įlanka ir Persijos įlanka.
Be minėtų jūrų, pusiasalį išskiria keli svarbūs sąsiauriai ir laivybos keliai: Hormuzo sąsiaurė (tarp Omano ir Irano) ir Bab el‑Mandeb sąsiaurė (tarp Raudonosios jūros ir Adeno įlankos). Šie keliai yra strateginiai tarptautinei prekybai ir energijos tiekimui.
Arabija apima šias šalis:
- Saudo Arabija
- Jemenas
- Omanas
- Kuveitas
- Jungtiniai Arabų Emyratai
- Kataras
- Bahreinas
Kiekviena iš šių šalių turi savitą profilį: Saudo Arabija yra didžiausia teritorija ir absorbuoja daugiausiai pusiasalio gyventojų; Jungtiniai Arabų Emyratai ir Kataras pasižymi dideliu urbanizacijos lygiu bei aukštu BVP vienam gyventojui; Jemenas turi kalnuotas aukštumas pietuose ir ilgą humanitarinę krizę; Omanas turi kalnus ir jūrinę tradiciją; Kuveitas, Bahreinas ir Kataras – svarbūs naftos ir dujų gamintojai su didelėmis uostų ir finansų paslaugų infrastruktūromis.
Geografija ir reljefas
Pusiasalis dominuoja dykumos — didžiausia yra garsioji Rub‘ al‑Khali (Tuščiasis kvartalas), užimanti platų pietvakarių plotą. Šiaurėje ir vakaruose sutinkami uolėti plato ir žemumos, o pietrytiniuose regionuose (ypač Omane ir Jemene) yra aukštų kalnų ruožai, pavyzdžiui, Al Hajar ir Jemeno aukštumos.
Klimatas ir gamta
Klimate vyrauja karštos, sausos klimato sąlygos — itin mažai kritulių, didelės dienos nakties temperatūrų svyracijos dykumose ir drėgnesni pakrančių rajonai prie Arabijos jūros, kur kartais pasireiškia musonai. Vietinė flora ir fauna pritaikyta drėgmei taupyti: kuokštinės žolės, akacijos, o pakrantėse – mangrovės ir koraliniai rifai. Pusiasalyje taip pat yra oazių ir povandeninių vandeningų sluoksnių, kurie leidžia išvystyti žemės ūkį tam tikrose vietovėse.
Istorija ir kultūra
Arabijos pusiasalis yra islamiškos civilizacijos lopšys — čia VII a. gimė islamas (Hejado regionas, kuriame yra Mekka ir Medina). Per istoriją pusiasalis buvo svarbi prekybos tarp Azijos, Afrikos ir Europos dalis. Kalbos pagrindinė yra arabų, o dauguma gyventojų yra musulmonai (tiek sunitai, tiek šiitai priklausomai nuo regiono). Tradicijos, tokios kaip karavanų prekyba, jūrininkystė ir kvepalų gamyba, daug kur išlikusios kultūros pavelde.
Ekonomika ir ištekliai
Pagrindinis ekonominis variklis — nafta ir gamtinės dujos. Šiaurinės ir centrinės teritorijos bei pakrantės turi didžiules hidrokarbonų atsargas, kurios formavo regiono ekonomiką ir tarptautinę reikšmę. Kitos svarbios veiklos sritys – laivyba, prekyba, finansinės paslaugos (ypač Persijos įlankos miestuose) ir turizmas (piligrimystė į Mekką, kurortai). Pastaraisiais dešimtmečiais kai kurios šalys (pvz., JAE) diversifikuoja ekonomiką — investuoja į technologijas, aviaciją, finansus ir pramogų sektorių.
Strateginė reikšmė
Dėl savo geografinės padėties pusiasalis kontroliuoja svarbius energetikos išteklius ir tarptautinius jūrų kelius. Hormuzo sąsiaurė yra ypač svarbi naftos eksporto maršrutams iš Persijos įlankos valstybių, o Bab el‑Mandeb jungia Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir toliau – su Indijos vandenynu. Todėl regionas turi didelę geopolitinę reikšmę pasaulinei energetikai ir saugumui.
Aplinkos iššūkiai
Arabijos pusiasalis susiduria su sausrų grėsmėmis, vandens trūkumu, dykumėjimu ir oro tarša nuo energetikos sektoriaus. Klimato kaita gali didinti temperatūrų rekordus ir pakrančių potvynių riziką. Dėl to daugelyje šalių vykdomos investicijos į vandens desalinaciją, energijos diversifikavimą (įskaitant atsinaujinančią energetiką) ir aplinkos apsaugos priemones.
Apibendrinant, Arabijos pusiasalis yra geografiškai ir kultūriškai įvairesnis, nei dažnai vaizduojama — tai teritorija, kur susiduria senos tradicijos ir modernios ekonomikos, gamtiniai iššūkiai ir didelė strateginė reikšmė pasaulio mastu.
Arabijos pusiasalis
Klausimai ir atsakymai
K: Kur yra Arabijos pusiasalis?
A: Arabijos pusiasalis yra pietvakarių Azijoje, Afrikos ir Azijos sandūroje. Jis yra į rytus nuo Etiopijos ir šiaurės Somalio, į pietus nuo Izraelio, Palestinos teritorijų ir Jordanijos, į pietvakarius nuo Irano.
K: Kokie vandens telkiniai supa Arabijos pusiasalį?
A: Pietvakariuose jį supa Raudonoji jūra ir Akabos įlanka, pietryčiuose - Arabijos jūra, šiaurės rytuose - Omano įlanka ir Persijos įlanka.
K: Kokios šalys sudaro didžiąją pusiasalio dalį?
A: Didžiąją pusiasalio dalį sudaro šios šalys: Kuveitas, Omanas, Kataras, Saudo Arabija, kuri užima didžiąją pusiasalio dalį, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Jemenas.
K: Kur šiame regione gyvena daugiausia žmonių?
A: Dauguma šio regiono gyventojų gyvena Saudo Arabijoje arba Jemene.
K: Kokių gamtos išteklių čia galima rasti?
A: Šiaurės Arabijoje yra naftos gręžinių, kurie yra svarbiausi čia randami gamtos ištekliai.
K: Kaip klimato kaita paveikė šį regioną?
A: Dėl klimato kaitos šioje teritorijoje sumažėjo vandens išteklių ir įvyko kitų aplinkos pokyčių.
K: Ar šiame regione yra kokių nors kalnų grandinių?
A: Taip, pietvakarinėje šio regiono dalyje yra kalnų grandinių, kurios dėl savo aukščio gali sulaukti daugiau lietaus nei kitos dalys.
Ieškoti