Etiopija - tai šalis Afrikos Kyšulyje. Ji turi vieną ilgiausių ir žinomiausių istorijų Afrikoje ir pasaulyje. Etiopija buvo viena iš nedaugelio Afrikos šalių, išvengusių kovos dėl Afrikos. Ji išvengė kolonizacijos iki 1935 m., kai į ją įsiveržė italai ir užėmė šalį. Anksčiau Etiopija buvo vadinama Abisinija. Žodis "Etiopija" kilęs iš graikiško žodžio Αἰθιοπία, reiškiančio saulės šviesos išdegintą veidą. Tai labiausiai apgyvendinta sausumos neturinti šalis pasaulyje, praradusi Raudonosios jūros uostus, kai 1993 m. Eritrėja gavo nepriklausomybę.

Istorija

Etiopijos istorija siekia tūkstantmečius. Senovės Aksumo civilizė (apie I a. pr. Kr. – VII a. po Kr.) buvo viena iš pirmųjų stiprių karalysčių Afrikoje, garsėjusi prekyba, obeliskais ir raštu (Ge'ez). Pagal legendas čia siejamas ir Saliamono bei Sabos karalystės pasakojimai. Viduramžiais Etiopija išlaikė krikščionišką tradiciją, kuri tapo svarbia šalies tapatybės dalimi.

XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Etiopija modernizavosi po Menelik II ir 1896 m. pergalės prie Adva prieš Italiją, kuri įgijo simbolinę reikšmę Afrikos atsparumui kolonijai. Tačiau 1935–1941 m. įvyko trumpalaikė Italijos okupacija. Po Antrojo pasaulinio karo sugrįžo nepriklausoma monarchija, ilgainiui 1974 m. pašalinusi Haile Selassie valdžią ir atėjus Derg režimui, o 1991 m. valdžią perėmė EPRDF koalicija. 1993 m. susikūrusi Eritrėja atskyrė pietinę dalį ir padarė Etiopiją sausumos neturinčia valstybe. Pastaraisiais dešimtmečiais šalis išgyveno politines permainas ir regioninius konfliktus.

Geografija ir gamta

Plotas: apie 1,1 mln. km². Sostinė: Addis Ababa (reiškia "nauja gėlė").

Etiopija pasižymi dideliu geografiniu įvairumu: aukštikalnės (Etiopijos koronas arba Highlands), Didžioji skilimo vaga (Great Rift Valley), Danakilio žemuma (viena žemiausių ir karščiausių vietų Žemėje), Sidabro upė (Blue Nile), Tana ežeras – Nilo atmainos ištakos. Aukštikalnių aukštis suteikia vėsesnį klimatą, todėl Addis Ababa yra apie 2 300–2 600 m virš jūros lygio, o aukščiausias kalnas Ras Dashen siekia maždaug 4 550 m.

Kultūra, kalba ir religija

Etiopija turi turtingą kultūrinį paveldą ir daugiakalbę visuomenę. Oficialių valstybinės kalbos yra keletas: amharų kalba dažnai naudojama administracijoje, tačiau didžiausias gimtųjų kalbų pagal skaičių yra oromų. Tigrinya, somali ir kitos kalbos taip pat plačiai vartojamos. Senovinė Ge'ez rašto sistema tebenaudojama liturgijoje.

Religinė panorama yra įvairi: svarbią vietą užima Etiopijos ortodoksų Bažnyčia, taip pat reikšmingas musulmonų ir protestantų bendruomenių skaičius. Istoriškai egzistavo ir Beta Israel – etiopų žydų bendruomenė.

Kultūriniai bruožai: tradicinė muzika ir instrumentai (krar, masenqo, kebero), plataus vartojimo maistas injera (plokščia, rauginta teff miltų duona), itin svarbus kavos ritualas – Etiopija laikoma arabikos kavos tėvyne.

Ekonomika ir infrastruktūra

Etiopijos ekonomika daugiausia remiasi žemės ūkiu (kava, miežiai, kukurūzai, gyvulininkystė). Kava – vienas svarbiausių eksporto produktų. Pastaraisiais dešimtmečiais šalis fiksavo spartų ekonomikos augimą, investavo į infrastruktūrą (geležinkeliai, kelių tinklas, energetika), tačiau išlieka iššūkių: skurdas, užimtumas, klimato kaita ir kartais politiniai konfliktai riboja pažangą.

Ethiopian Airlines – galinga regioninė aviakompanija. Addis Ababa Bole tarptautinis oro uostas yra pagrindinis tarptautinis mazgas Rytų Afrikoje. Valiuta – Etiopijos biras (ETB).

Pasaulinio paveldo objektai ir turistinės įžymybės

  • Akso (Aksumo) obeliskai ir archeologinės vietovės
  • Lalibelos uolomis iškalbtos bažnyčios
  • Simien kalnų nacionalinis parkas
  • Hararo senamiestis (Harar Jugol) – kultūrinė ir istorine reikšmės vieta
  • Danakilio depresija (Dallol) – unikalios geoterminės formacijos
  • Lake Tana ir Blue Nile kriokliai

Įdomūs faktai

  • Etiopijos kalendorius skiriasi nuo Grigaliaus: jis turi 13 mėnesių (12 po 30 dienų ir vieną trumpą 13-ąjį) ir dažnai yra 7–8 metais „atsilikęs“ nuo įprasto.
  • Etiopijoje naudojama unikali 12 valandų laikrodžio sistema, kur laikrodis „1“ prasideda su aušra.
  • Etiopija laikoma kavos gimtine: legenda byloja, kad kavos malonumus atrado vietinis piemens Kaldi.
  • Po Eritrėjos atsiskyrimo 1993 m. Etiopija neteko savo prieigos prie jūros ir tapo didžiausia pasaulio sausumos neturinčia valstybe pagal gyventojų skaičių.
  • Etiopijos virtuvė daugiausia remiasi teff miltais (injera), aštresniais padažais (wot) ir dalijimosi bei ritualų kultūra (pvz., kavos ceremonija).

Iššūkiai ir perspektyvos

Etiopija susiduria su sudėtingais iššūkiais: regioninėmis įtampomis, politinėmis permainomis, klimato kaitos sukeltais sausrais ir maisto saugumo problemomis. Tačiau investicijos į energetiką (hidroenergija, vėjo jėgainės), infrastruktūrą ir jauną darbo jėgą suteikia potencialą ilgalaikei plėtrai. Turizmas, agrikultūra ir pramonės diversifikacija gali tapti augimo varikliais, jei pavyks užtikrinti stabilumą ir tvarų vystymąsi.

Etiopija lieka viena iš kultūriškai turtingiausių ir istoriniu požiūriu reikšmingiausių šalių Afrikoje, turinti unikalų paveldą, kalbų įvairovę ir gamtinių stebuklų sankaupą.