Etiopija (Abisinija): istorija, geografija, kultūra ir faktai
Etiopija (Abisinija) – atraskite senovės istoriją, unikalią geografiją, turtingą kultūrą ir įdomius faktus apie Afrikos širdies valstybę.
Etiopija - tai šalis Afrikos Kyšulyje. Ji turi vieną ilgiausių ir žinomiausių istorijų Afrikoje ir pasaulyje. Etiopija buvo viena iš nedaugelio Afrikos šalių, išvengusių kovos dėl Afrikos. Ji išvengė kolonizacijos iki 1935 m., kai į ją įsiveržė italai ir užėmė šalį. Anksčiau Etiopija buvo vadinama Abisinija. Žodis "Etiopija" kilęs iš graikiško žodžio Αἰθιοπία, reiškiančio saulės šviesos išdegintą veidą. Tai labiausiai apgyvendinta sausumos neturinti šalis pasaulyje, praradusi Raudonosios jūros uostus, kai 1993 m. Eritrėja gavo nepriklausomybę.
Istorija
Etiopijos istorija siekia tūkstantmečius. Senovės Aksumo civilizė (apie I a. pr. Kr. – VII a. po Kr.) buvo viena iš pirmųjų stiprių karalysčių Afrikoje, garsėjusi prekyba, obeliskais ir raštu (Ge'ez). Pagal legendas čia siejamas ir Saliamono bei Sabos karalystės pasakojimai. Viduramžiais Etiopija išlaikė krikščionišką tradiciją, kuri tapo svarbia šalies tapatybės dalimi.
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Etiopija modernizavosi po Menelik II ir 1896 m. pergalės prie Adva prieš Italiją, kuri įgijo simbolinę reikšmę Afrikos atsparumui kolonijai. Tačiau 1935–1941 m. įvyko trumpalaikė Italijos okupacija. Po Antrojo pasaulinio karo sugrįžo nepriklausoma monarchija, ilgainiui 1974 m. pašalinusi Haile Selassie valdžią ir atėjus Derg režimui, o 1991 m. valdžią perėmė EPRDF koalicija. 1993 m. susikūrusi Eritrėja atskyrė pietinę dalį ir padarė Etiopiją sausumos neturinčia valstybe. Pastaraisiais dešimtmečiais šalis išgyveno politines permainas ir regioninius konfliktus.
Geografija ir gamta
Plotas: apie 1,1 mln. km². Sostinė: Addis Ababa (reiškia "nauja gėlė").
Etiopija pasižymi dideliu geografiniu įvairumu: aukštikalnės (Etiopijos koronas arba Highlands), Didžioji skilimo vaga (Great Rift Valley), Danakilio žemuma (viena žemiausių ir karščiausių vietų Žemėje), Sidabro upė (Blue Nile), Tana ežeras – Nilo atmainos ištakos. Aukštikalnių aukštis suteikia vėsesnį klimatą, todėl Addis Ababa yra apie 2 300–2 600 m virš jūros lygio, o aukščiausias kalnas Ras Dashen siekia maždaug 4 550 m.
Kultūra, kalba ir religija
Etiopija turi turtingą kultūrinį paveldą ir daugiakalbę visuomenę. Oficialių valstybinės kalbos yra keletas: amharų kalba dažnai naudojama administracijoje, tačiau didžiausias gimtųjų kalbų pagal skaičių yra oromų. Tigrinya, somali ir kitos kalbos taip pat plačiai vartojamos. Senovinė Ge'ez rašto sistema tebenaudojama liturgijoje.
Religinė panorama yra įvairi: svarbią vietą užima Etiopijos ortodoksų Bažnyčia, taip pat reikšmingas musulmonų ir protestantų bendruomenių skaičius. Istoriškai egzistavo ir Beta Israel – etiopų žydų bendruomenė.
Kultūriniai bruožai: tradicinė muzika ir instrumentai (krar, masenqo, kebero), plataus vartojimo maistas injera (plokščia, rauginta teff miltų duona), itin svarbus kavos ritualas – Etiopija laikoma arabikos kavos tėvyne.
Ekonomika ir infrastruktūra
Etiopijos ekonomika daugiausia remiasi žemės ūkiu (kava, miežiai, kukurūzai, gyvulininkystė). Kava – vienas svarbiausių eksporto produktų. Pastaraisiais dešimtmečiais šalis fiksavo spartų ekonomikos augimą, investavo į infrastruktūrą (geležinkeliai, kelių tinklas, energetika), tačiau išlieka iššūkių: skurdas, užimtumas, klimato kaita ir kartais politiniai konfliktai riboja pažangą.
Ethiopian Airlines – galinga regioninė aviakompanija. Addis Ababa Bole tarptautinis oro uostas yra pagrindinis tarptautinis mazgas Rytų Afrikoje. Valiuta – Etiopijos biras (ETB).
Pasaulinio paveldo objektai ir turistinės įžymybės
- Akso (Aksumo) obeliskai ir archeologinės vietovės
- Lalibelos uolomis iškalbtos bažnyčios
- Simien kalnų nacionalinis parkas
- Hararo senamiestis (Harar Jugol) – kultūrinė ir istorine reikšmės vieta
- Danakilio depresija (Dallol) – unikalios geoterminės formacijos
- Lake Tana ir Blue Nile kriokliai
Įdomūs faktai
- Etiopijos kalendorius skiriasi nuo Grigaliaus: jis turi 13 mėnesių (12 po 30 dienų ir vieną trumpą 13-ąjį) ir dažnai yra 7–8 metais „atsilikęs“ nuo įprasto.
- Etiopijoje naudojama unikali 12 valandų laikrodžio sistema, kur laikrodis „1“ prasideda su aušra.
- Etiopija laikoma kavos gimtine: legenda byloja, kad kavos malonumus atrado vietinis piemens Kaldi.
- Po Eritrėjos atsiskyrimo 1993 m. Etiopija neteko savo prieigos prie jūros ir tapo didžiausia pasaulio sausumos neturinčia valstybe pagal gyventojų skaičių.
- Etiopijos virtuvė daugiausia remiasi teff miltais (injera), aštresniais padažais (wot) ir dalijimosi bei ritualų kultūra (pvz., kavos ceremonija).
Iššūkiai ir perspektyvos
Etiopija susiduria su sudėtingais iššūkiais: regioninėmis įtampomis, politinėmis permainomis, klimato kaitos sukeltais sausrais ir maisto saugumo problemomis. Tačiau investicijos į energetiką (hidroenergija, vėjo jėgainės), infrastruktūrą ir jauną darbo jėgą suteikia potencialą ilgalaikei plėtrai. Turizmas, agrikultūra ir pramonės diversifikacija gali tapti augimo varikliais, jei pavyks užtikrinti stabilumą ir tvarų vystymąsi.
Etiopija lieka viena iš kultūriškai turtingiausių ir istoriniu požiūriu reikšmingiausių šalių Afrikoje, turinti unikalų paveldą, kalbų įvairovę ir gamtinių stebuklų sankaupą.
Istorija
Aksumo karalystė - pirmoji žinoma Etiopijoje iškilusi galinga karalystė - susikūrė pirmajame mūsų eros amžiuje. Persų religinis veikėjas Mani Aksumą kartu su Roma, Persija ir Kinija įvardijo kaip vieną iš keturių to meto didžiųjų galybių. Būtent IV a. pradžioje į dvarą buvo paimtas sirų-graikų atstumtasis Frumentijus, kuris ilgainiui pakeitė karalių Ezaną į krikščionybę ir krikščionybė tapo Etiopijos religija. Už tai jis gavo abba Selama titulą. Įvairiais laikotarpiais, įskaitant VI a., Aksumas valdė didžiąją dalį dabartinio Jemeno, esančio anapus Raudonosios jūros.
Tikrųjų aksumitų karalių valdovų linija baigėsi apie 950 m., kai juos nuvertė žydų karalienė Gudit; po jos maždaug 300 metų valdė Zagvės dinastija. Apie 1270 m. mūsų eros metus Etiopiją ėmė valdyti Salomonidų dinastija, kuri teigė esanti gimininga Aksumo karaliams (nors jų teiginys buvo nemokslinis, jie buvo net pietų Etiopijos gyventojai, pavyzdžiui, iš Ševos ir panašiai). Jie save vadino Neguse Negest ("Karalių karalius" arba imperatorius), savo pretenzijas grįsdami tiesiogine giminyste su karaliumi Saliamonu ir Sabos karaliene.
Valdant imperatoriui Lebnai Dengelui, 1520 m. Etiopija pirmą kartą užmezgė gerus ryšius su Europos šalimi - Portugalija. Kai imperiją užpuolė Somalio generolas ir imamas Ahmadas ibn Ibrihimas al-Ghazi, Portugalija atsiliepė į Lebnos Dengelio prašymą padėti ir atsiuntė 400 muškietininkų, kurie padėjo jo sūnui Gelawdewosui nugalėti al-Ghazi ir pertvarkyti jo valdymą. Tačiau jėzuitų misionieriai ilgainiui įžeidė vietinių etiopų ortodoksų tikėjimą, ir XVII a. viduryje imperatorius Fasilidosas atsikratė šių misionierių. Tuo pat metu oromo tauta ėmė abejoti Etiopijos krikščionių valdžia Abisinijos teritorijose ir norėjo išlaikyti savo religiją.
Visa tai lėmė Etiopijos izoliaciją XIX a. septintajame dešimtmetyje. Imperatoriai tapo figūromis, kurias kontroliavo tokie karo vadai kaip Ras Mikaelis Sehulas iš Tigrajaus. Tačiau amharų kalba yra Etiopijos valstybinė kalba. Etiopijos izoliacija baigėsi po britų misijos, kuri užmezgė draugystę tarp abiejų tautų, tačiau tik valdant Tewodrosui II Etiopija vėl pradėjo dalyvauti pasaulio reikaluose.
1896 m. Advos mūšyje Italiją triuškinamai nugalėjo imperatorius Menelikas, Amharos imperatorius iš Ševos provincijos. Šis mūšis išsklaidė požiūrį, kad europiečiai yra pranašesni ir jų negali nugalėti juodaodžių kariuomenė. Jis davė pradžią panafrikietiškam judėjimui ir suteikė vilties kitoms užkariautoms Afrikos šalims. Dėl šios pergalės Etiopija tapo vienintele Afrikos šalimi, sėkmingai atstūmusia Europos galybę Afrikos kovų metu. 1936 m. Italija dar kartą užpuolė Etiopiją ir sėkmingai ją okupavo iki 1941 m. Penkerius metus trukusi okupacija baigėsi, sostą susigrąžino imperatorius Haile Selassie.
1974 m. revoliucionieriai nuvertė ir nužudė imperatorių. Kilęs pilietinis karas truko iki 1991 m. Eritrėja tapo nepriklausoma ir vėliau kariavo Eritrėjos ir Etiopijos karą.
Regionai, zonos ir apygardos
Iki 1996 m. Etiopija buvo suskirstyta į 13 provincijų. Dabar Etiopija turi etniniu pagrindu suskirstytas regionines šalis, zonas, rajonus ir apylinkes.
Yra devyni regionai, šešiasdešimt aštuonios zonos ir du užsakomieji miestai. Etiopija taip pat suskirstyta į 550 woredų ir keletą specialių woredų.
Devyni regionai ir du užsakomieji miestai (pažymėti kursyvu):
|
|
Ekonomika
Kavos gamyba Etiopijoje turi senas tradicijas.
Kavos rūšiavimas Avasoje
Susiję puslapiai
- Etiopija olimpinėse žaidynėse
- Etiopijos nacionalinė futbolo rinktinė
- Etiopijos upių sąrašas
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip amharų kalba vadinamas Etiopijos pavadinimas?
A: Amharų kalba Etiopija vadinama ኢትዮጵያ.
K: Kaip anksčiau buvo vadinama Etiopija?
A: Anksčiau Etiopija buvo vadinama Abisinija.
K.: Kaip Etiopija išvengė kolonizacijos per kovą dėl Afrikos?
A: Etiopija išvengė kolonizacijos per kovą dėl Afrikos, nes išliko nepriklausoma iki 1935 m., kai į ją įsiveržė Benito Musolinio vadovaujami italai.
K: Iš kur kilęs žodis "Etiopija"?
A: Žodis "Etiopija" kilęs iš graikiško žodžio ֱἰטיןנב (IPA:/ˌaitʰioˈpia/), reiškiančio saulės šviesa nudegintą veidą.
Klausimas: Ar Etiopija neturi išėjimo į jūrą?
Atsakymas: Taip, Etiopija neturi išėjimo į jūrą ir yra daugiausiai gyventojų turinti išėjimo į jūrą neturinti šalis pasaulyje.
K: Kada Eritrėja gavo nepriklausomybę?
Atsakymas: Eritrėja nepriklausomybę gavo 1993 m.
K: Kas nutiko Etiopijai po to, kai Eritrėja tapo nepriklausoma?
A: Eritrėjai tapus nepriklausoma, Etiopija neteko savo Raudonosios jūros uostų.
Ieškoti