Aksumo karalystė (Axum) – senovės Etiopijos ir Eritrėjos imperija

Atraskite Aksumo karalystės istoriją — galingą senovės Etiopijos ir Eritrėjos imperiją: monumentalių stelų paveldas, krikščionybės įsivyravimas, prekyba ir Sandoros skrynios legenda.

Aksumo karalystė (ge'ez: መንግስቲ ኣኽሱም) — kartais vadinama ir Aksumo imperija — buvo galinga senovės valstybė, kurios centras buvo dabartinėje Eritrėjoje ir Tigrajaus regione šiaurės Etiopijoje. Aksumitus valdė imperatoriai, kurie save stilizuodavo kaip „karalių karalių“ ir reiškė savo valdžią regionuose, kuriuos tradiciškai siejo su vardais kaip Aksumas, Himjara, Raydanas, Saba, Salhenas, Cijamas, Bedža ir Kušas. Viso regiono istorijoje Aksumas išsivystė maždaug nuo mūsų eros pradžios ir pasiekė didžiausią įtaką nuo I–VI a. po Kr.; tradiciškai Aksumo valstybė datuojama maždaug iki VIII–IX a. (kai kurie tyrėjai nurodo ir platesnį laiką, priklausomai nuo kriterijų).

Istorija ir politinė padėtis

Valstybės centras buvo miestas Aksumas. Aksumas išaugo iš ankstyvesnių vietinių geležies amžiaus kultūrų ir tapo svarbiu politiniu centru IV a. pr. m. e. – IV a. po Kr. pereinamuoju laikotarpiu. Jau I amžiuje po Kr. Aksumas įgijo svarbų vaidmenį tarptautinėje prekyboje tarp Romos imperijos ir Senovės Indijos, o vėliau — ir su Viduriniuoju Rytu. Aksumų valdovai plečia įtaką Pietų Arabijoje, kur jiems pavyko įsiterpti ir laikinai įtvirtinti savo įtaką Himjaro (Himjarų) teritorijoje.

Valdymas, raštija ir kultūra

Aksumo politinę struktūrą sudarė centrinė monarchija su vietiniais elito sluoksniais. Imperatoriaus titulų sąrašuose dažnai minimos įvairios karalystės ir regionai — tai atspindėjo tiek faktinę karinę-politinę įtaką, tiek teisinį legitimizavimą. Aksumiečiai vartojo ge'ez kalbą ir raštą; jų monetų, įrašų ir antkapinių paminklų liekanos pateikia vertingą informaciją apie administraciją, dinastijas ir tarptautinius ryšius. Monetos dažnai įkalėtos graikiškais simboliais ir užrašais, o vėliau — ge'ez raštu.

Ekonomika ir prekyba

Aksumas gyveno iš prekybos, žemės ūkio ir kontrolės per svarbias jūrų bei sausumos prekybos magistrales. Valdovai kalė savąsias monetas, kas palengvino ilgalaikį komercinį susisiekimą ir suteikė valstybės prestižą pasauliniu mastu. Per uostus Raždą ir kitus jūrų mazgus Aksumas palaikė mainus su Indija, Persija ir Romos imperija. Dėl savo geografinės padėties Aksumas tapo tarpininku prekėms kaip smilkalai, prieskoniai, tekstilė ir metalai.

Religija

Aksumo religija ikikrikščionišku laikotarpiu apėmė įvairias vietines ir arabų-pietų arabiškas įtakas; tam tikri monumentai ir religiniai objektai (stelos, altoriai) liudija apie sudėtingą kultinį gyvenimą. Valdant Ezanai (fl. 320–360), Aksumas oficialiai priėmė krikščionybę, o ši transformacija turėjo ilgalaikį poveikį valstybės kultūrai ir tarptautiniams ryšiams. VII a. pirmieji musulmonai iš Mekos ieškojo Aksumo prieglobsčio nuo persekiojimo — ši įvykusiųjų perėjimas yra žinomas islamo istorijoje kaip Pirmoji hidžra.

Architektūra, paminklai ir menas

Aksumiečiai statė monumentalias stelų obeliskus, kurie ikikrikščioniškais laikais turėjo religinę paskirtį. Vienos iš didžiųjų granitinių stelų fragmentai, kartu su puikiai išlikusiais raižiniais, rodo aukštą akmens apdirbimo meistriškumą. Dalis stelų ir kitų akmeninių statinių (kapai, altoriai, palatinių liekanos) išliko iki šių dienų ir sudaro svarbią UNESCO paveldo dalį. Taip pat rastos auksinės, sidabrinės ir varinės monetos, keramikos bei įvairūs kasdienio ir ritualinio naudojimo dirbiniai, liudijantys apie aukštą amatų lygį.

Tarptautiniai santykiai ir reputacija

Manichajų pranašas Mani (mirė 274 m.) Aksumą laikė viena iš keturių svarbiausių to meto pasaulio galių; kitos paminėtos galybės buvo Persija, Roma ir Kinija. Aksumas aktyviai dalyvavo Arabijos pusiasalio politikoje, o jo ekspansija į Himjarą parodė gebėjimą daryti įtaką už Raudonosios jūros ribų.

Mitai, įtaka ir paveldas

Pagal vėlesnes etiopų tradicijas Aksumas yra siejamas su Sandoros skrynios buveine ir su Šebos karalienės legendomis; tokios legendos vėliau tapo Solomono–Šebos mito pagrindu, kuriuo remiasi dalis Etiopijos imperatoriškųjų genealogijų. Sostinė Aksumas, dabar esanti Tigrajaus regione (Etiopijos šiaurėje), yra svarbus archeologinis ir religinių apeigų centras.

Nuosmukis

Aksumo įtaka mažėjo VII–IX a. dėl kelių veiksnių: pasikeitusios tarptautinės prekybos srovės po islamiškosios ekspansijos, ekologinės problemos (erdvės degrade ir žemės ūkio sunkumai), bei vidaus politinių pokyčių. Nors politinė galia susilpnėjo, kultūrinis ir religinis Aksumo palikimas liko svarbus vėlesnėms Etiopijos valstybėms ir ortodoksinei tradicijai.

Šiandien Aksumo palikimas vertinamas tiek archeologų, tiek tikinčiųjų: jo paminklai, monetos ir užrašai suteikia vertingą informaciją apie senovės Rytų Afrikos ir Raudonosios jūros regiono istoriją bei ryšius su tolimesniais pasaulio centrais.

Klausimai ir atsakymai

K: Kaip dar vadinama Aksumo karalystė?

K: Kada atsirado karalystė?

K: Kokia buvo šios karalystės sostinė?

Klausimas: Kaip Aksumas tapo svarbiu dalyviu prekybos kelyje tarp Romos ir Indijos?

K: Kas tuo metu laikė Aksumą viena iš keturių didžiųjų valstybių?

Klausimas: Kokius statinius aksumiečiai statė prieš krikščionybės erą?

K: Kada aksuminai priėmė krikščionybę?

Paieška pagal raidę