Senasis Korėjos kalendorius (mėnulio-saulės): Seollal, Chuseok ir tradicijos

Senasis Korėjos kalendorius: sužinokite apie Seollal, Chuseok, mėnulio‑saulės šventes ir tradicijas, datų skaičiavimą bei kultūrinę reikšmę.

Senajame korėjiečių kalendoriuje, kaip ir kituose senesniuose Rytų Azijos šalių kalendoriuose, datos nustatomos pagal mėnulio fazes ir papildomas saulės ciklų sistemą — t. y. tai yra mėnulio‑saulės (lunisolinis) kalendorius. Mėnesiai prasideda naujo mėnulio dieną, o kas keletą metų įterpiamas papildomas mėnuo (kor. yundal/윤달) tam, kad kalendorius išliktų suderintas su metų laikais. Taip pat naudojami 24 saulės terminai (kor. jeolgi), kurie žymi svarbius žemės ūkio ir metų laikų momentus. Datos dažnai skaičiuojamos pagal Korėjos dienovidinio griežtą apibrėžimą, todėl tradicinės datos gali skirtis nuo paprastų vietinių skaičiavimų.

Grigaliaus kalendorius Korėjoje oficialiai pradėtas naudoti 1896 m., tačiau senajame kalendoriuje fiksuotų istorinių įvykių datos dažnai pateikiamos būtent pagal lunisolinius skaičiavimus ir jas tenka konvertuoti į Grigaliaus datą. Šiandien daug tradicinių švenčių vis dar minima pagal senąjį kalendorių — svarbiausios iš jų yra Seollal (Naujieji metai pagal senąjį kalendorių) bei Chuseok (rudens derliaus šventė). Kitos reikšmingos datos yra Daeboreum (pirmoji mėnulio pilnatis, dar vadinama boreumdal), Dano (penktasis mėnuo), Samjinnal (trečiasis mėnuo). Mažesni tradiciniai renginiai pagal senąjį Korėjos kalendorių — Yudu (vasaros vonių diena) ir Chilseok (musonų sezonas, tradiciškai septintasis mėnuo).

Kaip veikia mėnulio‑saulės (lunisolinis) sistema

• Mėnesiai seka mėnulio ciklus: pilnatis ir naujasis mėnulis nurodo mėnesio pradžią ir vidurį.
• Kai reikia, kartais įterpiamas papildomas (interkalacinis) mėnuo, kad mėnesio numeracija išliktų suderinta su metų laikais — tai užtikrina, jog pavasario, vasaros, rudens ir žiemos šventės išliktų tinkamu metų laiku.
• 24 saulės terminai (jeolgi) padeda žemės ūkio planavimui ir nurodo svarbias saulės ciklo pozicijas, kurios tradiciškai buvo naudojamos kartu su mėnulio ciklais.

Pagrindinės šventės ir tradicijos

• Seollal (lunarinių Naujųjų metų diena, 1 mėn. 1 d.)
  • Vienas svarbiausių metų švenčių — šeimos susibūrimai, protėvių atminimo apeigos (charye), lankymas kapų (seongmyo), vadinamosios pagarbos nuolankybės (kor. sebae) vaikams prieš vyresniuosius.
  • Tradiciškai valgoma tteokguk (ryžių torto sriuba) — jos valgymas simbolizuoja metų skaičiaus pridėjimą („metų gavimą“).
  • Žaidžiami tradiciniai žaidimai (pvz., yutnori), vilkima tautinė apranga hanbok, žmonės dažnai keičia dovanų vokelius su pinigais (kor. sebaetdon).
• Daeboreum (pirmoji pilnatis, 1 mėn. 15 d.)
  • Švenčiama pirmoji pilnatis naujaisiais metais. Tradicijos apima riešutų (bureom) kramtymą — manoma, kad tai apsaugos nuo dantų skausmo visiems metams, ir daljip (medinių ar šiaudinių skulptūrų) deginimą, kad būtų išvaikyta bloga laimė.
  • Žmonės taip pat valgo tam tikrus patiekalus ir atlieka ritualus, siekdami geros sveikatos ir sėkmės.
• Dano (5 mėn. 5 d.)
  • Vasaros pradžios šventė, susijusi su vaisingumu ir apsauga nuo ligų. Tradiciškai moterys plauna plaukus lelijų arba iriso nuoviru (manoma, kad tai atneša grožį ir sveikatą).
  • Organizuojami pasirodymai, liaudies imtynės (ssireum), šokiai ir supynės.
• Samjinnal (3 mėn. 3 d.)
  • Pavasario šventė, kilusi iš senų ritualų, skirtų nuvalyti žiemą ir skatinti žemdirbystę. Tradicijos apima žolelių rinkimą, tam tikrų patiekalų gaminimą ir lauko apeigas.
• Yudu (vasaros vonių diena, tradiciškai 6 mėn. 15 d.)
  • Šventė, susijusi su maudynėmis, apsivalymu ir ligų atbaidymu. Žmonės maudosi upėse ar jūroje, plauna drabužius ir atlieka saugančias apeigas.
• Chilseok (7 mėn. 7 d.)
  • Tradicinė diena, susijusi su lietaus ir drėgmės sezonu (musonų sezonas). Reikalavo atkreipti dėmesį į pasėlių būklę; egzistuoja ir folklorinės pasakos, panašios į Tanabata mitą.
  • Maistas bei vaisių patiekalai, susiję su sezonu (pvz., šaltos sriubos ar makaronų patiekalai), dažnai ruošiami šiai dienai.
• Chuseok (8 mėn. 15 d.)
  • Didžiausia rudens derliaus šventė — lygus padėkos ir protėvių pagerbimo laikas. Šeimos renkasi, atlieka charye apeigas, keliauja į gimines ir tvarko kapus (seongmyo).
  • Tradiciniai patiekalai — songpyeon (pusmėnulio formos ryžių pyragėliai), įvairūs pagaminti iš sezono produktų valgiai. Taip pat atliekami liaudies šokiai ir žaidimai.
  • Chuseok dažnai yra valstybės poilsio dienų laikotarpis, todėl daug žmonių grįžta į gimtąsias vietas.

Praktiniai pastebėjimai

• Nors oficialiai naudojamas Grigaliaus kalendorius, daugelis kultūrinių, religinių ir žemės ūkio renginių Korėjoje vis dar remiasi senąja sistema — todėl planuojant keliones ar renginius verta pasitikrinti, kada tos datos krinta pagal Grigalijaus kalendorių.
• Dėl įterpiamų mėnesių kai kurios tradicinės datos „mėnesio numeriai“ gali kartotis (pvz., papildomas antras mėnuo), bet šventės vis vien laikomos pagal jų mėnulines datas.
• Istorinėse kronikose, genealogijose ir kultūrinėse bylose nurodytos senos datos dažnai reikalauja konversijos — tam yra specialios lentelės ir skaičiuoklės.

Senasis Korėjos kalendorius — neatskiriama tautos kultūros dalis: jis sujungia mėnulio fazes, saulės ciklus ir žemdirbystės poreikius, o per šventes perduoda šeimos, pagarbos protėviams ir metų laikų ritmų vertybes.

Paieška pagal raidę