Senovės Armėnijos karalystė: nuo Artaksijų iki Arsacidų
Senovės Armėnijos karalystė buvo nepriklausoma monarchija nuo 331 m. pr. m. e. iki 428 m. po Kr. Kai karalystė buvo galingiausia, ji dar buvo vadinama Armėnijos imperija.
Žlugus Achemenidųimperijai, buvusi Armėnijos satrapija buvo padalinta į maždaug 120 klanų teritorijų. Sunaikinus Seleukidų imperiją, trumpai gyvavusios Aleksandro Didžiojo imperijos įpėdinę helenistinę graikų valstybę, 190 m. pr. m. e. helenistinę Armėnijos valstybę įkūrė Artaksijas I. Savo klestėjimo laikotarpiu, 95-66 m. pr. m. e., Armėnija išplėtė savo valdžią Kaukazo ir dabartinės rytinės Turkijos, Sirijos ir Libano teritorijose. Armėnija buvo viena silpniausių valstybių Romos Rytuose. Ji pateko į Romos įtakos sferą 66 m. pr. m. e.
Armėnija pasiekė didžiausią dydį ir įtaką valdant karaliui Tigranui II. Ji driekėsi nuo Viduržemio jūros į šiaurės rytus iki Kuros upės. 12 m. po Kr. romėnai nuvertė Artaksiadus. Prasidėjo pilietinio karo laikotarpis. Po 54 m. po Kr. karalystę valdė Arsacidų dinastija. 387 m. Armėnija buvo padalinta į Bizantijos Armėniją vakaruose ir Persijos Armėniją rytuose. Persijos Armėniją iki 428 m. po Kr. valdė Arsacidų karaliai klientai.
Nuo II a. pr. m. e. Žemutinės Armėnijos (įskaitant dabartinį Karabachą) gyventojai kalbėjo armėniškai. Tai reiškia, kad dabartiniai armėnai yra tų kalbėtojų palikuonys.
Kilmė ir Artaksijų dinastija
Artaksijų (Artaxiadų) dinastija, žymi kaip atkuriamoji armėnų valstybės jėga po helenistinio periodo, sutelkė aplink save didelius klanus ir įkūrė administracinę struktūrą bei sostines, tokias kaip Artaksata. Ji sugebėjo suvienyti įvairias vietines gentis ir panaudoti helenistines bei vietines tradicijas valstybės valdyme. Artaksijų valdymo metu Armėnija išsiplėtė, vykdė aktyvią užsienio politiką ir dažnai balansavo tarp didžiųjų regiono galių — Romos ir Partų.
Tigranas II ir Azijos Heinrichas
Tigranas II (Tigranas Didysis) (apie 95–55 m. pr. m. e.) yra vienas žymiausių Armėnijos valdovų. Jo valdymo metu Armėnija pasiekė aukščiausią teritorinį išsipėtimą — Tigranas įkūrė naujas administracines centrines, įskaitant garsiąją Tigranakertą, ir išlaikė savo įtaką Pietų Kaukaze bei Sirijos pakraščiuose. Tigranas dažnai siejo santykius su kitomis regiono jėgomis, pavyzdžiui, Mithridatu VI, ir dalyvavo konfliktuose su Roma. Nepaisant to, po serijos karinių pralaimėjimų ir Romos intervencijų Armėnijos galios pamažu sumenko.
Arsacidų laikotarpis, padalijimas ir pabaiga
Po Artaksijų dinastijos nuosmukio įsigalėjo Arsacidų dinastija — Armėnijos karaliai dažnai buvo susiję su Parthų (Arsacidų) valdovais ir kartais priklausė jų įtakos zonai. Per I–IV a. Armėnija nuolat buvo tarp Romos (vėliau Bizantijos) ir persų (Partų ir vėliau Sasanidų) interesų sferų. 387 m. ji buvo padalinta tarp Bizantijos ir Persijos, o 428 m. Persijos įtaka pasiekė kulminaciją: Sasanidų imperija panaikino nepriklausomą armėnų monarchiją ir įsteigė marzpano administraciją Rytų Armėnijoje, tuo tarpu Vakarų Armėnija liko Bizantijos įtakos zonoje.
Kalba, religija ir kultūra
Armėnų kalba priklauso indoeuropiečių šeimai. Nors nuo II a. pr. m. e. platūs gyventojų sluoksniai Žemutinėje Armėnijoje jau kalbėjo armėniškai, tautinė ir religinė tapatybė vystėsi toliau. Svarbus kultūrinis lūžis įvyko III–IV a.: apie 301 m. Armėnija priėmė krikščionybę kaip valstybinę religiją (tradicinis datos laikotarpis siejamas su karaliumi Tiridatu III ir Grigaliu Apšvietėju), todėl Armėnija vadinama pirma krikščioniška valstybe pasaulyje pagal tradiciją. Vėliau, 405 m., Mesropas Maštocas sukūrė armėnų raštą — tai stipriai prisidėjo prie tautinės tapatybės, literatūros ir bažnytinės tradicijos sklaidos.
Palikimas
Senovės Armėnijos karalystė paliko ilgalaikį kultūrinį ir istorijos paveldą: jos teritoriniai ribojimai ir politiniai santykiai formavo pietinio Kaukazo istoriją, o priimta religija ir raštas tapo kertinėmis armėnų kultūros dalimis. Dabartinių armėnų kilmė siejama su tų laikų gyventojais, o istorinės dinastijos, miestai ir bažnyčios liudija apie sudėtingą ir svarbią regiono praeitį.
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip vadinosi Armėnijos karalystė?
Atsakymas: Armėnijos karalystė.
K: Kaip ji kartais vadinama?
A: Kartais ji vadinama Armėnijos imperija.
K: Kada ji valdė senovės Artimuosius Rytus?
A: Nuo 321 m. pr. m. e. iki 428 m. po Kr.
K: Kiek karališkųjų dinastijų valdė per jos istoriją?
A: Per jos istoriją valdė trys karališkosios dinastijos: Orontidų (321 m. pr. m. e. - 200 m. pr. m. e.), Artaksiadų (190 m. pr. m. e. - 12 m. e.) ir Arsacidų (52 m. e. - 428 m. e.).
K: Kas buvo pirmoji Armėniją valdžiusi dinastija?
A: Orontidų dinastija buvo pirmoji, valdžiusi Armėniją nuo 321 m. pr. m. e. iki 200 m. pr. m. e.
K: Kas buvo paskutinė Armėniją valdžiusi dinastija?
A: Arsacidų dinastija valdė Armėniją paskutinė nuo 52 m. iki 428 m. po Kr.
K: Kokia kalba buvo kalbama senovės Armėnijoje?
A: Senovės Armėnijoje buvo kalbama armėnų kalba.
