Oficialiai Armėnija yra Armėnijos Respublika. Tai šalis Eurazijos Pietų Kaukazo regione. Ji yra Rytų Europoje, Armėnijos aukštumoje,

Armėnija ribojasi su Turkija vakaruose ir Gruzija šiaurėje. Rytuose ribojasi su de facto nepriklausoma Arcacho Respublika ir Azerbaidžanu, o pietuose - su Iranu ir Azerbaidžano eksklavu Nachičevanu.

Armėnija yra daugiapartinė, demokratinė nacionalinė valstybė.

Geografija

Armėnija yra kalnuota, vidaus vandenų neturinti šalis. Jos teritorija sudaro apie 29 743 km². Didžiąją dalį užima aukštumų ir slėnių regionai, o aukščiausias taškas yra Aragaco (Aragats) kalnas (apie 4090 m). Svarbiausios upės – Araksas (Aras) ir jo intakai. Klimatas – žemyninis, su šaltomis žiemomis ir karštais vasaros laikotarpiais, tačiau aukštumose jis yra vėsesnis.

Istorija

Armėnija turi ilgą ir turtingą istoriją: regione klestėjo senovės karalystės, tokios kaip Urartu. Pagal tradiciją, Armėnija 301 m. priėmė krikštą kaip valstybės religiją – ji dažnai minima kaip viena pirmųjų valstybių, oficialiai priėmusių krikščionybę. IV–V a. sukurtas armėnų alfabetas (Mesrop Mashtoco darbai apie 405 m.) tapo svarbiu kultūros ir literatūros vystymosi veiksniu.

Per pastaruosius du šimtmečius teritorija buvo dalis Persijos, vėliau Rusijos imperijos, o po Pirmojo pasaulinio karo ir Pilietinio karo regione susiformavo modernūs armėnų tautos kontūrai. Po Antrojo pasaulinio karo Armėnija buvo Sovetų Sąjungos dalis kaip Armėnijos TSR. Nepriklausomybę atkūrė 1991 m. (po SSRS žlugimo).

Politika ir valdymas

Šiandien Armėnija yra unitariška, daugiapartinė valstybė su parlamentarine valdžia. Po konstitucinės reformos 2015 m. vykdomasis galios centras stipriai nukreiptas į Premjero instituciją – Premjeras yra vyriausybės vadovas ir turi daugiausia vykdomosios galios, o Prezidento vaidmuo tapo labiau reprezentacinis. Lietuvos skaitytojui svarbu žinoti, kad šalyje aktyvi pilietinė visuomenė ir politinės partijos, o 2018 m. „Auksinės revoliucijos“ metu įvyko reikšmingi politiniai pokyčiai.

Armėnija palaiko įvairiapusius tarptautinius ryšius: ji yra Eurazijos ekonominės sąjungos (EAEU) narė ir turi saugumo ryšius su Rusija (Tautų saugumo organizacija – CSTO). Tačiau tuo pačiu metu plėtojami ryšiai su Europos Sąjunga, JAV ir regiono šalimis. Santykiai su kaimynais yra įtempti dėl žemės ir saugumo klausimų, ypač dėl konfliktų, susijusių su Arcachu (Nagorno-Karabacho) regionu.

Arcacho (Nagorno-Karabacho) klausimas

Nuo XX a. pabaigos iki šių dienų vienas labiausiai kompleksiškų ir jautrių regioninių klausimų yra Arcacho (arm. Artsach) statusas ir su tuo susiję karai su Azerbaidžanu. 1990–1994 m. kilo intensyvūs kariniai konfliktai, 2020 m. įvyko naujas karinis susirėmimas, kuris pakeitė fronto linijas ir politinę padėtį regione. Dėl šios priežasties Armėnijos ir Azerbaidžano santykiai tebėra įtempti, kartais pasitaiko su pasienio incidentais susijusių protrūkių. Konflikto sprendimas – tarptautinės diplomatijos ir regioninių saugumo mechanizmų klausimas.

Gyventojai, kalba, religija

Gyventojų skaičius svyruoja apie 3 milijonus (tikslūs skaičiai kinta dėl emigracijos ir demografinių procesų). Valstybinė kalba yra armėnų kalba, o dominuojanti religija – Armėnų apaštališkoji bažnyčia, turinti gilias tradicijas ir svarbų vaidmenį tautinės tapatybės formavime. Armėnų diaspora – viena didžiausių pasaulyje – gyvena daugelyje šalių (Rusijoje, Prancūzijoje, JAV, Irane ir t. t.) ir vaidina reikšmingą vaidmenį šalies ekonomikoje bei kultūroje.

Ekonomika

Armėnijos ekonomika yra įvairialypė: svarbios pramonės šakos – metalurgija, kasyba (varis, molibdenas), maisto pramonė, tekstilė, chemijos pramonė. Pastaraisiais metais auga paslaugų sektorius ir informacinių technologijų industrija. Ekonomiką taip pat remia užsienio kišeninės lėšos (remitencijos) iš diasporos. Viena svarbi ypatybė – Armėnija yra viduje esanti (landlocked) valstybė, todėl prekyba priklauso nuo tranzitinių koridorių ir kaimyninių valstybių santykių.

Kultūra ir paveldas

Armėnų kultūra pasižymi senomis tradicijomis: literatūra, muzikos ir liaudies menas, unikalūs bažnyčių akmenų raižiniai (khachkar), architektūra. Yerevanas (Jerevanas) – sostinė ir didžiausias miestas – yra kultūrinis centras su muziejais, teatrais ir universitetais. Kulinarija, tradiciniai šventimai ir kalendoriaus papročiai išlaikė stiprią tautinę tapatybę.

Iššūkiai ir perspektyvos

Tarp pagrindinių iššūkių – demografiniai svyravimai, ekonomikos diversifikacija, užsitęsusios saugumo problemos regione ir būtinybė pagerinti infrastruktūrą bei santykius su kaimynais. Perspektyvos – tolimesnė IT sektoriaus plėtra, investicijos į turizmą ir energetiką, aktyvi diasporos parama bei tarptautinė parama reformoms ir vystymuisi.

Apibendrinant: Armėnija yra istoriškai ir kultūriškai turtinga šalis Pietų Kaukaze, su specifine geografija, sudėtinga politine situacija ir stipria diasporos sąsaja, kuri toliau formuoja jos raidą XXI a.