Armėnija – Pietų Kaukazo valstybė: geografija, istorija, politika
Sužinokite Armėnijos geografiją, istoriją ir politiką — strateginė Pietų Kaukazo valstybė: kultūra, sienos, geopolitika ir dabartinės konfliktų bei reformas lemiančios realijos.
Oficialiai Armėnija yra Armėnijos Respublika. Tai šalis Eurazijos Pietų Kaukazo regione. Ji yra Rytų Europoje, Armėnijos aukštumoje,
Armėnija ribojasi su Turkija vakaruose ir Gruzija šiaurėje. Rytuose ribojasi su de facto nepriklausoma Arcacho Respublika ir Azerbaidžanu, o pietuose - su Iranu ir Azerbaidžano eksklavu Nachičevanu.
Armėnija yra daugiapartinė, demokratinė nacionalinė valstybė.
Geografija
Armėnija yra kalnuota, vidaus vandenų neturinti šalis. Jos teritorija sudaro apie 29 743 km². Didžiąją dalį užima aukštumų ir slėnių regionai, o aukščiausias taškas yra Aragaco (Aragats) kalnas (apie 4090 m). Svarbiausios upės – Araksas (Aras) ir jo intakai. Klimatas – žemyninis, su šaltomis žiemomis ir karštais vasaros laikotarpiais, tačiau aukštumose jis yra vėsesnis.
Istorija
Armėnija turi ilgą ir turtingą istoriją: regione klestėjo senovės karalystės, tokios kaip Urartu. Pagal tradiciją, Armėnija 301 m. priėmė krikštą kaip valstybės religiją – ji dažnai minima kaip viena pirmųjų valstybių, oficialiai priėmusių krikščionybę. IV–V a. sukurtas armėnų alfabetas (Mesrop Mashtoco darbai apie 405 m.) tapo svarbiu kultūros ir literatūros vystymosi veiksniu.
Per pastaruosius du šimtmečius teritorija buvo dalis Persijos, vėliau Rusijos imperijos, o po Pirmojo pasaulinio karo ir Pilietinio karo regione susiformavo modernūs armėnų tautos kontūrai. Po Antrojo pasaulinio karo Armėnija buvo Sovetų Sąjungos dalis kaip Armėnijos TSR. Nepriklausomybę atkūrė 1991 m. (po SSRS žlugimo).
Politika ir valdymas
Šiandien Armėnija yra unitariška, daugiapartinė valstybė su parlamentarine valdžia. Po konstitucinės reformos 2015 m. vykdomasis galios centras stipriai nukreiptas į Premjero instituciją – Premjeras yra vyriausybės vadovas ir turi daugiausia vykdomosios galios, o Prezidento vaidmuo tapo labiau reprezentacinis. Lietuvos skaitytojui svarbu žinoti, kad šalyje aktyvi pilietinė visuomenė ir politinės partijos, o 2018 m. „Auksinės revoliucijos“ metu įvyko reikšmingi politiniai pokyčiai.
Armėnija palaiko įvairiapusius tarptautinius ryšius: ji yra Eurazijos ekonominės sąjungos (EAEU) narė ir turi saugumo ryšius su Rusija (Tautų saugumo organizacija – CSTO). Tačiau tuo pačiu metu plėtojami ryšiai su Europos Sąjunga, JAV ir regiono šalimis. Santykiai su kaimynais yra įtempti dėl žemės ir saugumo klausimų, ypač dėl konfliktų, susijusių su Arcachu (Nagorno-Karabacho) regionu.
Arcacho (Nagorno-Karabacho) klausimas
Nuo XX a. pabaigos iki šių dienų vienas labiausiai kompleksiškų ir jautrių regioninių klausimų yra Arcacho (arm. Artsach) statusas ir su tuo susiję karai su Azerbaidžanu. 1990–1994 m. kilo intensyvūs kariniai konfliktai, 2020 m. įvyko naujas karinis susirėmimas, kuris pakeitė fronto linijas ir politinę padėtį regione. Dėl šios priežasties Armėnijos ir Azerbaidžano santykiai tebėra įtempti, kartais pasitaiko su pasienio incidentais susijusių protrūkių. Konflikto sprendimas – tarptautinės diplomatijos ir regioninių saugumo mechanizmų klausimas.
Gyventojai, kalba, religija
Gyventojų skaičius svyruoja apie 3 milijonus (tikslūs skaičiai kinta dėl emigracijos ir demografinių procesų). Valstybinė kalba yra armėnų kalba, o dominuojanti religija – Armėnų apaštališkoji bažnyčia, turinti gilias tradicijas ir svarbų vaidmenį tautinės tapatybės formavime. Armėnų diaspora – viena didžiausių pasaulyje – gyvena daugelyje šalių (Rusijoje, Prancūzijoje, JAV, Irane ir t. t.) ir vaidina reikšmingą vaidmenį šalies ekonomikoje bei kultūroje.
Ekonomika
Armėnijos ekonomika yra įvairialypė: svarbios pramonės šakos – metalurgija, kasyba (varis, molibdenas), maisto pramonė, tekstilė, chemijos pramonė. Pastaraisiais metais auga paslaugų sektorius ir informacinių technologijų industrija. Ekonomiką taip pat remia užsienio kišeninės lėšos (remitencijos) iš diasporos. Viena svarbi ypatybė – Armėnija yra viduje esanti (landlocked) valstybė, todėl prekyba priklauso nuo tranzitinių koridorių ir kaimyninių valstybių santykių.
Kultūra ir paveldas
Armėnų kultūra pasižymi senomis tradicijomis: literatūra, muzikos ir liaudies menas, unikalūs bažnyčių akmenų raižiniai (khachkar), architektūra. Yerevanas (Jerevanas) – sostinė ir didžiausias miestas – yra kultūrinis centras su muziejais, teatrais ir universitetais. Kulinarija, tradiciniai šventimai ir kalendoriaus papročiai išlaikė stiprią tautinę tapatybę.
Iššūkiai ir perspektyvos
Tarp pagrindinių iššūkių – demografiniai svyravimai, ekonomikos diversifikacija, užsitęsusios saugumo problemos regione ir būtinybė pagerinti infrastruktūrą bei santykius su kaimynais. Perspektyvos – tolimesnė IT sektoriaus plėtra, investicijos į turizmą ir energetiką, aktyvi diasporos parama bei tarptautinė parama reformoms ir vystymuisi.
Apibendrinant: Armėnija yra istoriškai ir kultūriškai turtinga šalis Pietų Kaukaze, su specifine geografija, sudėtinga politine situacija ir stipria diasporos sąsaja, kuri toliau formuoja jos raidą XXI a.
Istorija
Jis turi senovinį kultūros paveldą. Urartu buvo įkurtas 860 m. pr. m. e., o VI a. pr. m. e. jį pakeitė Armėnijos satrapija. I a. pr. m. e., valdant Tigranui Didžiajam, Armėnijos karalystė pasiekė savo viršūnę, o III a. pabaigoje ar IV a. pradžioje tapo pirmąja valstybe pasaulyje, priėmusia krikščionybę kaip oficialią religiją. Oficiali valstybės krikščionybės priėmimo data yra 301 m.
Nuo XVI a. iki XIX a. tradicinė armėnų tėvynė, kurią sudarė Rytų ir Vakarų Armėnija, priklausė Osmanų ir Irano imperijoms, kurias per šimtmečius ne kartą valdė viena iš jų. XIX a. Rytų Armėniją užkariavo Rusijos imperija, o didžioji dalis vakarinės tradicinės armėnų tėvynės liko Osmanų imperijos valdžioje.
Pirmojo pasaulinio karo metais armėnai, gyvenę savo protėvių žemėse Osmanų imperijoje, buvo sistemingai naikinami per armėnų genocidą. 1918 m., po Rusijos revoliucijos, Rusijos imperijai nustojus egzistuoti, visos nerusiškos šalys paskelbė nepriklausomybę, todėl buvo įkurta Pirmoji Armėnijos Respublika. 1920 m. valstybė buvo įtraukta į Užkaukazės Socialistinę Federacinę Tarybų Respubliką, o 1922 m. tapo viena iš Sovietų Sąjungos steigėjų. 1936 m. Užkaukazės valstybė buvo panaikinta, o ją sudarančios valstybės, įskaitant Armėnijos Tarybų Socialistinę Respubliką, tapo visateisėmis sąjunginėmis respublikomis. Šiuolaikinė Armėnijos Respublika tapo nepriklausoma 1991 m., iširus Sovietų Sąjungai.
Kultūra
Armėnijos Respublika pripažįsta Armėnų apaštališkąją bažnyčią, seniausią pasaulyje nacionalinę bažnyčią, kaip pagrindinę šalies religinę instituciją. Unikalią armėnų abėcėlę 405 m. po Kr. išrado Mesropas Maštocas.
Armėnija yra Eurazijos ekonominės sąjungos, Europos Tarybos ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narė. Armėnija remia 1991 m. paskelbtą de facto nepriklausomą Arcacho Respubliką.
Galerija
· Armėnija
· 
Jerevanas
· 
Geghard
· 
Vagharšapatas
· 
Khor Virap
· 
Sevanavank
· 
Zvartnots
· 
Ečmiadzinas
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kur yra Armėnija?
A: Armėnija yra Vakarų Azijoje, Armėnijos aukštumoje.
K: Koks yra oficialus Armėnijos pavadinimas?
A: Oficialus Armėnijos pavadinimas yra Armėnijos Respublika.
K: Kokia kalba kalba armėnai?
A: Armėnai kalba armėnų kalba.
K: Ar Armėnija yra pakrantės šalis?
Atsakymas: Ne, Armėnija yra sausumos šalis.
K: Kaip armėniškai pasakytumėte "Armėnija"?
A: Armėnų kalba "Armėnija" būtų sakoma "Հայաստան".
K: Kokiam žemynui priklauso Armėnija?
A: Armėnija priklauso Azijos žemynui.
Ieškoti