Art Deco - XX a. trečiojo dešimtmečio dekoratyvinio meno, dizaino ir architektūros stilius Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose šalyse. Šis stilius pavadintas 1925 m. Paryžiuje vykusios tarptautinės parodos vardu, tačiau yra pavyzdžių, atsiradusių dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Art Deco sekė kitą dizaino stilių - Art Nouveau, kuriam įtaką darė organiškos augalinės formos.

Art Deco buvo vienas pirmųjų moderniosios architektūros stilių. Jam įtakos turėjo įvairūs XX a. pradžios stiliai ir judėjimai: neoklasicizmas, konstruktyvizmas, kubizmas, modernizmas ir futurizmas. Vėlesnis XX a. ketvirtojo dešimtmečio vidurio ir pabaigos Art Deco kartais dar vadinamas Streamline Moderne.

Viena iš art deco architektūros idėjų buvo akivaizdžiai racionalizuoti pastatus taip, kaip aerodinamiškai racionalizuojamas automobilis. Šis stilius buvo daug labiau paplitęs komerciniuose pastatuose nei namuose; šiuo stiliumi buvo pastatyta daug bankų, mokyklų ir bibliotekų. Dauguma viešųjų pastatų, kuriuos Didžiosios depresijos laikotarpiu pastatė Darbų pažangos administracija, yra art deco stiliaus.

Stiliaus bruožai

Art Deco išsiskiria geometrinėmis, simetriškomis ir stilizuotomis formomis. Bendra išraiška siekia prabangą, eleganciją ir technologijų pažangą, dažnai sujungiant rankų darbo meistriškumą ir pramoninę gamybą. Pagrindiniai bruožai:

  • Geometrinės figūros: chevron (V formos), zigzagai, laipteliai (stepped forms), saulės spinduliai (sunburst), kontūrinės juostos.
  • Simetrija ir struktūriškumas: pastatai ir objektai dažnai turi aiškiai matomas simetrijos ašis ir stilizuotas ornamentikas.
  • Egzotiški motyvai: po Tutanchamono kapo atradimo 1922 m. paplito egiptietiškos formos; taip pat naudojami indėnų, majų ar afrikiniai elementai.
  • Vertikalių linijų akcentavimas: ypač dangoraižiuose – ilgėjimo, aukštumo iliuzija.

Medžiagos ir technikos

Art Deco dizaineriai derino tradicines meistrystės technikas su moderniomis medžiagomis ir pramoniniais procesais. Dažnai naudojamos medžiagos:

  • lytinis metalas, chromas ir nerūdijantis plienas;
  • lakiruota fanera, egzotiškų medžių intarsija ir riešutmedis;
  • Bakelitas ir ankstyvos plastiko formos produktų dizainui;
  • stiklas, emalė, plytelės ir mozaika fasadams bei interjerams;
  • auksinimas, sidabrinimas ir brangiųjų akmenų imitacijos papuošalams.

Streamline Moderne (vėlesnė forma)

Streamline Moderne – vėlesnė Art Deco atmaina, populiari 1930-ųjų viduryje. Ji akcentavo aerodinamiką ir supaprastintas linijas: apvalinti kampai, horizontalios juostos, ilgų formų siluetai ir minimali ornamentika. Ši kryptis glaudžiai siejosi su transporto dizainu (traukinių, laivų, automobilių) ir industrinio dizaino estetiką.

Taikymo sritys

Art Deco neapsiribojo vien architektūra — jis apėmė ir:

  • interjerus (viešbučių, kino teatrų fojė su mozaikomis ir masyviomis šviestuvais);
  • baldus (geometriniai formų sprendimai, prabangūs intarsijos darbai);
  • juvelyriką (Cartier ir René Lalique kūriniai);
  • grafiką ir tipografiją (plakatai, reklama su stilizuotais motyvais);
  • produktų dizainą (radijo imtuvai, telefonai, laikrodžiai ir automobiliai).

Istorija ir raida

Art Deco formavosi XX a. pradžioje, stipriai išryškėjo 1920–1930 m. ir plačiai paplito po 1925 m. Paryžiaus parodos. Stilius atspindėjo permainas – pramonės pažangą, kolonializmą, susidomėjimą pasaulio kultūromis ir naują vartotojiškumo formą. Didžioji ekonominė krizė ir Antrasis pasaulinis karas sumažino prabangos poreikį, todėl po karo daugelis architektūrinių pasirinkimų krypo link funkcionalumo ir modernizmo, o Art Deco reikšmė trumpam nuėjo į antrą planą.

Vis dėlto daugelis art deco pastatų ir objektų išliko, o stilius patyrė atgimimą nuo 1960–1980 m. ir iki šiol yra vertinamas dėl savo estetinio žavesio bei istorinio konteksto.

Žymūs autorių vardai ir pavyzdžiai

Keletas žinomų vardų ir objektų, kurie padėjo formuoti ar išpopuliarinti stilių:

  • William Van Alen – Chrysler Building (Niujorkas) – viena garsiausių art deco dangoraižių;
  • Raymond Hood – RCA Building (dab. Comcast Building) – vitrininiai dangoraižių projektai;
  • Émile-Jacques Ruhlmann – prabangūs baldai ir interjerai Paryžiuje;
  • René Lalique – juvelyrika ir stiklo dirbiniai;
  • Jean Dunand – lako darbai ir vidaus apdailos elementai.

Žymesnės vietos, kuriose galima pamatyti Art Deco paveldo pavyzdžių: Miami Beach (Florida) Art Deco Historic District, Napier (Naujoji Zelandija) – miestas rekonstruotas po žemės drebėjimo 1931 m., Paryžiaus 16-asis rajonas, Niujorko Midtown dangoraižiai ir Havanos centras.

Kaip atpažinti art deco

  • žiūrėkite į ornamentų geometriją (chevron, zigzag, laipteliai);
  • ieškokite saulės spindulių (sunburst) motyvo – labai būdingo;
  • vertikalus ritmas dangoraižiuose arba glotnių, horizontalių juostų ritmas Streamline Moderne;
  • prabangios medžiagos ir blizgūs metalai interjeruose bei fasaduose;
  • simetrija ir stilizuoti egzotinių kultūrų motyvai.

Išsaugojimas ir reikšmė šiandien

Daugelis Art Deco pastatų šiandien pripažįstami kaip kultūros paveldo objektai. Restauracija dažnai reikalauja specialių žinių apie originalias medžiagas ir apdailos technikas. Pastatų, baldų ir interjerų išsaugojimas leidžia suprasti XX a. tarpukarį – laikotarpį, kuriame susitiko pramonė, prestižas ir eksperimentinė estetika.

Art Deco ir toliau įkvepia šiuolaikinius dizainerius, architektus ir menininkus, o jo elementai pasirodo tiek mados kolekcijose, tiek kino scenografijoje bei komercinio dizaino sprendimuose.