Futurizmas – XX a. Italijos modernus menas ir kultūros judėjimas
Atraskite Italijos futurizmą: XX a. revoliucinį modernų meną, dizainą ir kultūros judėjimą — nuo tapybos ir literatūros iki architektūros ir mados.
Futurizmas - XX a. pradžioje Italijoje kilęs modernusis menas ir socialinis judėjimas. Tai buvo daugiausia itališkas reiškinys, nors lygiagrečiai vyko judėjimai Rusijoje, Anglijoje ir kitur. Futuristai praktikavo visas meno rūšis: tapybą, skulptūrą, keramiką, grafinį dizainą, pramoninį dizainą, interjero dizainą, teatrą, kiną, madą, tekstilę, literatūrą, muziką, architektūrą ir net gastronomiją.
Istorija ir manifestas
Futurizmo idėjas formavo avangardinis intelektualų ratas, kuriam vadovavo poetas Filippo Tommaso Marinetti. 1909 m. jis paskelbė garsųjį Futurizmo manifestą Paryžiaus žurnale „Le Figaro“, kur išdėstė pagrindines nuostatas: šlovinti greitį, technologijas, mašinas, naują miesto gyvenimą, paniekinti praeitį ir akademinį konservatyvizmą. Manifestas tapo orientyru ir atvėrė kelią meninėms provokacijoms bei eksperimentams Italijoje ir už jos ribų.
Stilistinės savybės
- Dinamika ir judesys: vaizdavimas ne stovinčio objekto, o jo judėjimo, laiko tėkmės; naudojamos sutrauktos formos, linijų kryptys ir fragmentacija.
- Technologijų bei miesto grožis: garbinamos mašinos, lokomotyvai, automobiliai, pramoninės erdvės ir moderni infrastruktūra.
- Spalvų ir formos eksperimentai: ryškios, konfrontacinės spalvos, kontrastai, geometrinės struktūros.
- Žodžių ir garsų inovacijos: literatūroje – „parole in libertà“ (laisvės žodžiai), muzikoje – triukšmo ir neįprastų garsų įtraukimas (pvz., Luigi Russolo teorijos).
- Provokacija ir destrukcija: aktyvus nuospaudų į tradicijas kritikavimas, estetinių normų laužymas.
Veikla ir meno sritys
Futuristai neapsiribojo tapyba ar poezija: jie siekė „gyventi meno režimu“ ir pertvarkyti kasdienybę. Kai kurios reikšmingos sritys:
- Tapyba ir skulptūra: dinamiškos kompozicijos, traškios kryptys, trūkčiojanti perspektyva.
- Architektūra: modernios, funkcionalios idėjos, kurios siekė atspindėti pramoninį amžių.
- Teatras ir performansas: šokiai, triukšmingi pasirodymai, uždaresnės auditorijos provokacijos.
- Muzika: eksperimentai su triukšmu ir naujomis garso technologijomis.
- Dizainas ir mada: futuristinės formos ir ornamentika pritaikoma kasdieniškiems daiktams, drabužiams, baldams.
Svarbiausi autoriai ir figūros
- Filippo Tommaso Marinetti – manifestų autorius ir judėjimo ideologas.
- Umberto Boccioni – svarbus tapybos ir skulptūros inovatorius, tyrinėjo judesio perteikimą trijų dimensijų kūriniuose.
- Giacomo Balla, Carlo Carrà, Gino Severini – tapytojai, prisidėję prie dinaminių formų plėtojimo.
- Luigi Russolo – muzikas ir triukšmo teorijos propaguotojas („The Art of Noises“).
- Antonio Sant'Elia – architektas, kurio vizijos atspindėjo pramoninę estetiką (daug projektų išliko tik piešiniuose).
Kritika, politika ir konfliktai
Futurizmas buvo ambicingas ir konfliktinis. Judėjimas sulaukė kritikos dėl agresyvios retorikos, misoginiškų ir militaristinių išraiškų. Kai kurie futuristai aktyviai rėmė nacionalizmą ir vėliau – fašizmą; Marinetti – viena ryškiausių tokių figūrų, turėjusių ryšių su Benito Mussoliniu. Dėl politinių pasirinkimų ir kartais romantiškos karo glorifikacijos futurizmas išlieka prieštaringas reiškinys meno istorijoje.
Poveikis ir palikimas
Nepaisant kritikos, futurizmas paliko ryškų pėdsaką XX a. avangarde ir praktiniuose dizaino sprendimuose. Jo idėjos turėjo įtakos tokiai kryptims kaip konstruktivizmas, vorticizmas, kubizmas ir net funkcionalusis pramoninis dizainas. Futuristiniai principai – dinamiškumas, technologijų šlovinimas ir formos eksperimentai – veikia daugelį šiuolaikinių meno bei dizaino sričių.
Kur pamatyti ir kokius darbus žinoti
- Boccioni skulptūros ir tapybos pavyzdžiai dažnai eksponuojami Italijos muziejuose ir tarptautinėse parodose.
- Russolo idėjos apie „garso meną“ laikomos ankstyva eksperimentine muzika ir elektroninio garso protėviu.
- Sant'Elia architektūriniai piešiniai rodo, kaip futuristinė architektūra galėjo pertvarkyti miestus, jei būtų realizuota plačiau.
Futurizmas – judėjimas, kuris įnešė utopinio modernumo idėjų, išprovokavo naujas meno formas ir kartu kėlė sudėtingus moralinius bei politinius klausimus. Jo palikimas išlieka gyvas meninėje diskusijoje ir praktikoje, priverčiantis svarstyti apie meno santykį su technologijomis, greičiu ir visuomenės pokyčiais.
Umberto Boccioni, Plastinės formos (1913/14)
Umberto Boccioni, Unikalios tęstinumo formos erdvėje (1913). Šis kūrinys pavaizduotas ant dabartinės Italijos 20 centų euro monetos.
Futurizmas Italijoje 1909-1916 m.
Futurizmo įkūrėjas ir įtakingiausia asmenybė buvo italų rašytojas Filippo Tommaso Marinetti. Marinetti pradėjo judėjimą savo Futurizmo manifestu, kurį pirmą kartą paskelbė 1909 m. vasario 5 d. laikraštyje "La gazzetta dell'Emilia". Šis straipsnis 1909 m. vasario 20 d. buvo perspausdintas Prancūzijos dienraštyje "Le Figaro". Netrukus prie Marinetti prisijungė dailininkai Umberto Boccioni, Carlo Carrà, Giacomo Balla, Gino Severini ir kompozitorius Luigi Russolo.
Marinetti aistringai nekentė visko, kas sena, ypač politinių ir meninių tradicijų. "Mes nenorime jokios praeities, - rašė jis, - mes, jauni ir stiprūs futuristai! " Futuristai žavėjosi greičiu, technika, jaunyste ir smurtu, automobiliu, lėktuvu ir pramoniniu miestu, viskuo, kas reiškė technologinį žmonijos triumfą prieš gamtą, ir buvo aistringi nacionalistai. Jie atmetė praeities kultą ir bet kokį mėgdžiojimą, gyrė originalumą, "kad ir koks drąsus, kad ir koks žiaurus", išdidžiai nešė "beprotybės šleifą", atmetė meno kritikus kaip nenaudėlius, maištavo prieš harmoniją ir gerą skonį, nušlavė visas ankstesnio meno temas ir temas, šlovino mokslą.
Futurizmui buvo būdinga skelbti manifestus, kuriuos futuristai (dažniausiai vadovaujami arba skatinami Marinetti) rašė įvairiomis temomis, įskaitant tapybą, architektūrą, religiją, drabužius ir maisto gaminimą.
Steigimo manifeste nebuvo teigiamos meninės programos. Ją futuristai bandė sukurti vėlesniame Techniniame futuristinės tapybos manifeste. Jame jie įsipareigojo siekti "visuotinio dinamizmo", kuris turėjo būti tiesiogiai perteiktas tapyboje.
Praktiškai daugelį jų darbų paveikė kubizmas, ir iš tiesų jų paveikslai buvo dinamiškesni nei Pikaso ir Brako. Jų ankstyvajai kūrybai apibūdinti buvo vartojama frazė "plastinis dinamizmas".
Vienas didžiausių futurizmo mecenatų ir finansuotojų Milane buvo verslo magnatas Antonio Bernocchi, jis taip pat buvo pirmojo futurizmo įkvėpto itališko pramoninio dizaino pavyzdžio, kuris tapo žinomas kaip "Luminator Bernocchi", kūrėjas ir gamintojas.
Vėliau
Daugelis italų futuristų palaikė fašizmą, tikėdamiesi modernizuoti šalį. Italija buvo susiskaldžiusi į pramoninę šiaurę ir archajiškus kaimo pietus. Kaip ir fašistai, futuristai buvo italų nacionalistai, radikalai, smurto gerbėjai ir priešinosi parlamentinei demokratijai. Marinetti buvo vienas pirmųjų Nacionalinės fašistų partijos narių. Netrukus jis suprato, kad fašistai jam nepakankamai radikalūs, tačiau iki pat mirties 1944 m. rėmė Italijos fašizmą.
Po 1922 m. fašizmo pergalės Italijoje futuristai buvo oficialiai pripažinti ir galėjo atlikti svarbius darbus, ypač architektūros srityje. Po Antrojo pasaulinio karo daugelis futuristų menininkų patyrė karjeros sunkumų dėl sąsajų su nugalėtu ir diskredituotu režimu.
Iki pat Marinetti mirties futuristai vis atsinaujindavo.
Futurizmo palikimas
Futurizmas turėjo įtakos daugeliui kitų XX a. meno krypčių, įskaitant art deco, vortizmą, konstruktyvizmą, siurrealizmą ir dadaizmą. Futurizmą, kaip ir mokslinę fantastiką, iš dalies užvaldė "ateitis".
Nepaisant to, futurizmo idealai išlieka šiuolaikinės Vakarų kultūros dalimi: jaunystė, greitis, galia ir technologijos akcentuojamos daugelyje šiuolaikinio kino ir kultūros sričių. Ridley Scottas pasinaudojo Sant'Elia dizaino idėjomis filme "Bėgantis skustuvo ašmenimis" (Blade Runner).
Marinetti minties atgarsiai, ypač jo "svajonių apie žmogaus kūno metalizaciją", vis dar stipriai juntami Japonijos kultūroje, jie atsispindi mangoje ir anime bei tokių menininkų kaip Shinya Tsukamoto, filmų "Tetsuo" (liet. "Geležinis žmogus") režisieriaus, darbuose.
Futurizmas turėjo įtakos literatūriniam kibernetinio panko žanrui. Menininkai, kurie išryškėjo per pirmąjį interneto suklestėjimą, pavyzdžiui, Stelarc ir Mariko Mori, kūrė futurizmo idėjų paveiktus darbus. Savotiškas futurizmo judėjimo atgimimas prasidėjo 1988 m. Čikagoje sukūrus neofuturistinį teatro stilių, kuriame futurizmo dėmesys greičiui ir trumpumui panaudotas kuriant naują betarpiško teatro formą. Čikagoje, Niujorke ir Monrealyje veikia neofuturistinės trupės.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra futurizmas?
A: Futurizmas - tai XX a. pradžioje Italijoje prasidėjęs modernusis menas ir socialinis judėjimas.
K: Kur atsirado futurizmas?
A: Futurizmas atsirado Italijoje.
K: Ar futurizmas buvo tik Italijos reiškinys?
Atsakymas: Ne, lygiagrečiai vyko judėjimai Rusijoje, Anglijoje ir kitose šalyse.
K: Kokias meno formas praktikavo futuristai?
A: Futuristai praktikavo visas meno rūšis: tapybą, skulptūrą, keramiką, grafinį dizainą, pramoninį dizainą, interjero dizainą, teatrą, kiną, madą, tekstilę, literatūrą, muziką, architektūrą ir net gastronomiją.
K.: Ar futurizmas apsiribojo kokia nors konkrečia meno rūšimi?
A: Ne, futurizmas neapsiribojo jokia konkrečia meno rūšimi.
K.: Kada prasidėjo futurizmas?
A: Futurizmas prasidėjo XX a. pradžioje.
K.: Kokiose kitose šalyse futurizmo judėjimai vyko lygiagrečiai su futurizmu?
A: Rusijoje, Anglijoje ir kitose šalyse buvo lygiagrečių futurizmo judėjimų.
Ieškoti