Futurizmas
Futurizmas - XX a. pradžioje Italijoje kilęs modernusis menas ir socialinis judėjimas. Tai buvo daugiausia itališkas reiškinys, nors lygiagrečiai vyko judėjimai Rusijoje, Anglijoje ir kitur. Futuristai praktikavo visas meno rūšis: tapybą, skulptūrą, keramiką, grafinį dizainą, pramoninį dizainą, interjero dizainą, teatrą, kiną, madą, tekstilę, literatūrą, muziką, architektūrą ir net gastronomiją.
Umberto Boccioni, Plastinės formos (1913/14)
Umberto Boccioni, Unikalios tęstinumo formos erdvėje (1913). Šis kūrinys pavaizduotas ant dabartinės Italijos 20 centų euro monetos.
Futurizmas Italijoje 1909-1916 m.
Futurizmo įkūrėjas ir įtakingiausia asmenybė buvo italų rašytojas Filippo Tommaso Marinetti. Marinetti pradėjo judėjimą savo Futurizmo manifestu, kurį pirmą kartą paskelbė 1909 m. vasario 5 d. laikraštyje "La gazzetta dell'Emilia". Šis straipsnis 1909 m. vasario 20 d. buvo perspausdintas Prancūzijos dienraštyje "Le Figaro". Netrukus prie Marinetti prisijungė dailininkai Umberto Boccioni, Carlo Carrà, Giacomo Balla, Gino Severini ir kompozitorius Luigi Russolo.
Marinetti aistringai nekentė visko, kas sena, ypač politinių ir meninių tradicijų. "Mes nenorime jokios praeities, - rašė jis, - mes, jauni ir stiprūs futuristai! " Futuristai žavėjosi greičiu, technika, jaunyste ir smurtu, automobiliu, lėktuvu ir pramoniniu miestu, viskuo, kas reiškė technologinį žmonijos triumfą prieš gamtą, ir buvo aistringi nacionalistai. Jie atmetė praeities kultą ir bet kokį mėgdžiojimą, gyrė originalumą, "kad ir koks drąsus, kad ir koks žiaurus", išdidžiai nešė "beprotybės šleifą", atmetė meno kritikus kaip nenaudėlius, maištavo prieš harmoniją ir gerą skonį, nušlavė visas ankstesnio meno temas ir temas, šlovino mokslą.
Futurizmui buvo būdinga skelbti manifestus, kuriuos futuristai (dažniausiai vadovaujami arba skatinami Marinetti) rašė įvairiomis temomis, įskaitant tapybą, architektūrą, religiją, drabužius ir maisto gaminimą.
Steigimo manifeste nebuvo teigiamos meninės programos. Ją futuristai bandė sukurti vėlesniame Techniniame futuristinės tapybos manifeste. Jame jie įsipareigojo siekti "visuotinio dinamizmo", kuris turėjo būti tiesiogiai perteiktas tapyboje.
Praktiškai daugelį jų darbų paveikė kubizmas, ir iš tiesų jų paveikslai buvo dinamiškesni nei Pikaso ir Brako. Jų ankstyvajai kūrybai apibūdinti buvo vartojama frazė "plastinis dinamizmas".
Vienas didžiausių futurizmo mecenatų ir finansuotojų Milane buvo verslo magnatas Antonio Bernocchi, jis taip pat buvo pirmojo futurizmo įkvėpto itališko pramoninio dizaino pavyzdžio, kuris tapo žinomas kaip "Luminator Bernocchi", kūrėjas ir gamintojas.
Vėliau
Daugelis italų futuristų palaikė fašizmą, tikėdamiesi modernizuoti šalį. Italija buvo susiskaldžiusi į pramoninę šiaurę ir archajiškus kaimo pietus. Kaip ir fašistai, futuristai buvo italų nacionalistai, radikalai, smurto gerbėjai ir priešinosi parlamentinei demokratijai. Marinetti buvo vienas pirmųjų Nacionalinės fašistų partijos narių. Netrukus jis suprato, kad fašistai jam nepakankamai radikalūs, tačiau iki pat mirties 1944 m. rėmė Italijos fašizmą.
Po 1922 m. fašizmo pergalės Italijoje futuristai buvo oficialiai pripažinti ir galėjo atlikti svarbius darbus, ypač architektūros srityje. Po Antrojo pasaulinio karo daugelis futuristų menininkų patyrė karjeros sunkumų dėl sąsajų su nugalėtu ir diskredituotu režimu.
Iki pat Marinetti mirties futuristai vis atsinaujindavo.
Futurizmo palikimas
Futurizmas turėjo įtakos daugeliui kitų XX a. meno krypčių, įskaitant art deco, vortizmą, konstruktyvizmą, siurrealizmą ir dadaizmą. Futurizmą, kaip ir mokslinę fantastiką, iš dalies užvaldė "ateitis".
Nepaisant to, futurizmo idealai išlieka šiuolaikinės Vakarų kultūros dalimi: jaunystė, greitis, galia ir technologijos akcentuojamos daugelyje šiuolaikinio kino ir kultūros sričių. Ridley Scottas pasinaudojo Sant'Elia dizaino idėjomis filme "Bėgantis skustuvo ašmenimis" (Blade Runner).
Marinetti minties atgarsiai, ypač jo "svajonių apie žmogaus kūno metalizaciją", vis dar stipriai juntami Japonijos kultūroje, jie atsispindi mangoje ir anime bei tokių menininkų kaip Shinya Tsukamoto, filmų "Tetsuo" (liet. "Geležinis žmogus") režisieriaus, darbuose.
Futurizmas turėjo įtakos literatūriniam kibernetinio panko žanrui. Menininkai, kurie išryškėjo per pirmąjį interneto suklestėjimą, pavyzdžiui, Stelarc ir Mariko Mori, kūrė futurizmo idėjų paveiktus darbus. Savotiškas futurizmo judėjimo atgimimas prasidėjo 1988 m. Čikagoje sukūrus neofuturistinį teatro stilių, kuriame futurizmo dėmesys greičiui ir trumpumui panaudotas kuriant naują betarpiško teatro formą. Čikagoje, Niujorke ir Monrealyje veikia neofuturistinės trupės.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra futurizmas?
A: Futurizmas - tai XX a. pradžioje Italijoje prasidėjęs modernusis menas ir socialinis judėjimas.
K: Kur atsirado futurizmas?
A: Futurizmas atsirado Italijoje.
K: Ar futurizmas buvo tik Italijos reiškinys?
Atsakymas: Ne, lygiagrečiai vyko judėjimai Rusijoje, Anglijoje ir kitose šalyse.
K: Kokias meno formas praktikavo futuristai?
A: Futuristai praktikavo visas meno rūšis: tapybą, skulptūrą, keramiką, grafinį dizainą, pramoninį dizainą, interjero dizainą, teatrą, kiną, madą, tekstilę, literatūrą, muziką, architektūrą ir net gastronomiją.
K.: Ar futurizmas apsiribojo kokia nors konkrečia meno rūšimi?
A: Ne, futurizmas neapsiribojo jokia konkrečia meno rūšimi.
K.: Kada prasidėjo futurizmas?
A: Futurizmas prasidėjo XX a. pradžioje.
K.: Kokiose kitose šalyse futurizmo judėjimai vyko lygiagrečiai su futurizmu?
A: Rusijoje, Anglijoje ir kitose šalyse buvo lygiagrečių futurizmo judėjimų.
