Žoržas Brakas (1882–1963) – kubizmo kūrėjas, prancūzų tapytojas ir skulptorius

Žoržas Brakas (1882–1963) – kubizmo pradininkas, prancūzų tapytojas ir skulptorius. Sužinokite apie jo gyvenimą, kūrybą, įtakingus darbus ir indėlį į modernų meną.

Žoržas Brakas (Georges Braque, 1882 m. gegužės 13 d. Argenteuil - 1963 m. rugpjūčio 31 d. Paryžius) - vienas žymiausių XX a. prancūzų tapytojų ir skulptorių, kartu su Pablu Pikaso sukūręs kubizmo meno kryptį. Brako kūryba ženkliai pakeitė moderniojo meno raidą: jis padėjo peržengti tradicinės perspektyvos ribas, eksperimentavo su forma, erdve ir medžiagomis bei dažnai grįždavo prie tų pačių temų — paukšteliškai santūriai transformuodamas kasdienius objektus į struktūriškas kompozicijas.

Prancūzų meno kritikas Louis Vauxcelles pirmą kartą pavartojo terminą "kubizmas" arba "bizarre cubiques" 1908 m., pamatęs Brake'o paveikslą. Jis apibūdino jį kaip "pilną mažų kubų", po to šis terminas greitai paplito. Meno istorikas Ernstas Gombrichas kubizmą apibūdino kaip "radikaliausią bandymą panaikinti dviprasmybę ir primesti vieną paveikslo supratimą - žmogaus sukurtą konstrukciją, spalvotą drobę". Kubizmo judėjimas greitai išplito Paryžiuje ir Europoje, o Brako ir Pikaso bendradarbiavimas tapo vienu reikšmingiausių modernizmo epizodų.

Biografija ir ankstyvoji veikla

Brakas gimė Argenteuil priemiestyje, netoli Paryžiaus. Jaunystėje jis įgijo meistriškumą dekoratyvinėje tapyboje ir piešinyje, domėjosi pastatų ir miesto peizažų struktūra. Ankstyvoje kūryboje matoma Cézanne’o įtaka bei trumpalaikis susidomėjimas fovizmu — ryškiomis spalvomis ir energinga tapyba. 1908 m. jo darbai iš L'Estaque parodė ryškų poslinkį link struktūrinio, „kubinio“ vaizdavimo ir atkreipė kritikos dėmesį.

Kubizmo vystymas ir bendradarbiavimas su Pikaso

1908–1914 m. laikotarpis žinomas kaip ankstyvasis kubizmas (Analitinis kubizmas), kai Brakas kartu su Pikasu sistemingai skaidė objektus į fragmentus, analizuodami formas iš kelių perspektyvų vienu metu ir naudodami santūrią, dažnai smėlio, pilkų ir rudos spalvų paletę. 1912 m. atsirado „sintetinis kubizmas“ ir inovatyvi technika papier collé (koliažas), kurioje buvo klijuojamos popieriaus, tapetų ar kitų medžiagų skiautės tiesiai ant drobės — tai dar labiau suardė tradicinę iliuziją ir priartino tapybą prie objektų realybės.

Brako ir Pikaso bendradarbiavimas buvo itin artimas: jie dirbo kartu Paryžiuje, keitėsi idėjomis ir technikomis. Šiuo laikotarpiu jų darbams dažnai buvo sunku priskirti autorių, o jų abu indėliai padėjo suformuoti kubizmo principus.

Meno stilius ir technikos

Brako kūrybai būdingi šie bruožai:

• Formos analizė: objektų skaidymas į geometrines plokštumas ir fragmentus, vaizduojant jas iš kelių kampų vienu metu.
• Spalvų santūrumas: daugiausia neutralios, žemiškos spalvos ankstyvame kubizme — tai padėjo pabrėžti formą ir struktūrą.
• Medžiagų eksperimentai: koliažas (papier collé), smėlis maišytas su dažais suteikdavo faktūrą, vėliau Brakas dirbo ir su reljefinėmis kompozicijomis bei skulptūra (medis, bronza, įvairios mišrios medžiagos).
• Temos ir motyvai: dažnai grįždavo prie kanklių, smuikų, gitarų ir kitų styginių instrumentų — jie tapo tarsi kubistinės konstrukcijos simboliais.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Brakas tarnavo fronte; 1915 m. jis buvo sunkiau sužeistas ir ilgesnį laiką gydėsi. Po karo menininkas palaipsniui atnaujino kūrybą: jo stilius tapo labiau klasikiniu, bet išlaikė kubizmo struktūrinius principus ir susitelkė į daiktų ir erdvės harmoniją.

Skulptūra, grafika ir kiti eksperimentai

Be tapybos, Brakas daug dirbo su grafika (litografija, mezzotinta), keramika ir skulptūra. Jo trimatės kompozicijos kartais tęsė tapybos idėjas — fragmentuotos formos ir reljefai virsta atskirais objektais. Vėlesniais gyvenimo metais jis taip pat kūrė medžio drožinius ir bronzines skulptūras, kurios išlaikė kubistinių formų nuoseklumą.

Svarbiausi darbai ir palikimas

Brako kūrybos pavyzdžiai iliustruoja kubizmo raidą nuo ankstyvųjų bandymų iki brandesnių, rafinuotų kompozicijų. Jo darbai tapo klasika moderniojo meno istorijoje, paveikė ne tik tapybą, bet ir grafiką, skulptūrą bei estetikos sampratas apie objektą ir erdvę. Daugelyje pasaulio muziejų saugomi jo paveikslai ir bronzos — Brakas paliko gilų ir ilgalaikį pėdsaką XX a. meno raidai.

Pagrindinė Brako idėja — sulaužytas styginis instrumentas kaip kubistinis modelis. Jis daugybę kartų tapė jo variacijas ir kūrė skulptūras su lūžtančiais smuikais, gitaromis ir t. t., kartais naudodamas koliažą ir reljefines priemones. Vėlesnėse parodose ir muziejų eksponatuose matomos įvairios interpretacijos, įskaitant originalių objektų atvaizdavimą ar skulptūrinius ir grafinius variantus; modernūs eksponavimo sprendimai kartais naudoja ir akrilinius ar kitokius aplinkos elementus, kad pabrėžtų formų santykį ir erdvę.

Palikimas: Brakas laikomas vienu pagrindinių kubizmo kūrėjų, jo darbai ir idėjos padėjo permąstyti vaizduojamojo meno galimybes. Jo įtaka jaučiama daugelyje XX a. meno krypčių, o jo kūryba iki šiol analizuojama meno istorikų ir rodomas dideliuose tarptautiniuose muziejuose bei parodose.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Žoržas Brakas (Georges Braque)?

K: Kas yra kubizmas?

K: Kaip atsirado terminas kubizmas?

K: Koks buvo Brako indėlis į kubizmą?

K: Kokia buvo Ernsto Gombricho nuomonė apie kubizmą?

Klausimas: Ar kubizmas paplito už Paryžiaus ribų?

K: Koks yra Brako idėjos apie lūžtančius styginius instrumentus pavyzdys?

Paieška pagal raidę