Architektūra
Architektūra - tai statinių ar pastatų, pavyzdžiui, namų, maldos namų ir biurų pastatų, projektavimo menas ir mokslas. Architektūra taip pat yra architekto profesija. Paprastai asmuo, norėdamas tapti architektu, turi studijuoti aukštojoje mokykloje (universitete). Senovėje architektų būta gerokai anksčiau, nei atsirado aukštasis mokslas.
Architektūra gali būti susijusi su mažais projektais, pavyzdžiui, garažu, arba dideliais projektais, pavyzdžiui, visu miestu. Architektūra dažnai sutampa su statybos inžinerija, o architektai ir inžinieriai dažnai dirba kartu.
Santuario de Las Lajas, Ipiales, Kolumbija
Graikijos Partenone visos kolonos pagamintos iš akmens
Istorija
Praeityje žmonės statydavosi namelius ir medinius namus, kad apsisaugotų nuo oro sąlygų. Saugumo sumetimais jie dažnai būdavo arti vienas kito. Didžiosios civilizacijos, pavyzdžiui, senovės egiptiečiai, statė dideles šventyklas ir statinius, tokius kaip Didžiosios Gizos piramidės. Senovės graikai ir romėnai kūrė tai, ką dabar vadiname "klasikine architektūra". Romėnai, dirbę daugiau kaip prieš 2000 metų, nukopijavo arką iš etruskų, kurie ją nukopijavo iš mesopotamiečių. Akmeninės kolonos, kurios iki šiol laiko daug svarbių pastatų, pavyzdžiui, Atėnų Partenoną, buvo paprasčiausiai nukopijuotos nuo pirmųjų medinių stulpų.
Klasikinė architektūra buvo labai formali ir visada pakluso įstatymams. Ji naudojo simetriją, kuri iš tikrųjų reiškia pusiausvyrą, ir proporcijas, t. y. tam tikru būdu išlaikė formas. Aukso vidurys - tai taisyklė (arba dėsnis), pagal kurią (labai paprastai tariant), jei kuriate kambarį ar bet kokį kitą daiktą, geriausiai tiks, jei ilgoji kraštinė bus 1,6 karto ilgesnė už trumpąją. Klasikinėje architektūroje galioja daugybė dėsnių, pavyzdžiui, kokio aukščio turi būti arkinio tilto vidurys (tai priklauso nuo to, kokio pločio turi būti tiltas). Šių dėsnių buvo išmokta per tūkstančius metų kauptą patirtį ir jie galioja šiandien, kaip ir prieš 2000 metų.
Kai kuriose pasaulio dalyse, pavyzdžiui, Indijoje, architektūra garsėja šventyklų ir rūmų akmens raižyba. Skirtingi architektūros stiliai sukurti Kinijoje, Japonijoje, Pietryčių Azijoje, Afrikoje, Meksikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje.
Vėliau Vakarų Europoje viduramžiais žmonės kūrė romaninę architektūrą, vėliau - gotikinę. Gotikos pastatai turi aukštus, smailėjančius langus ir arkas. Daugelis bažnyčių yra gotikinės architektūros. Tuo metu taip pat buvo statomos pilys. Rytų Europoje bažnyčios dažniausiai turėjo kupolus. Žmonės klasikinę praeities architektūrą papildė savomis idėjomis ir puošyba. Renesanso laikais grįžta prie klasikinių idėjų.
XVIII a. pabaigoje, prasidėjus pramonės revoliucijai, žmonės pradėjo išradinėti mašinas, kad galėtų greitai ir pigiai gaminti daiktus. Šios revoliucijos metu arba po jos buvo pastatyta daugybė gamyklų ir malūnų. Po kelių dešimtmečių, Viktorijos epochoje, tokie architektai kaip Džordžas Fauleris Džounsas (George Fowler Jones) ir Decimas Burtonas (Decimus Burton), statydami naujas bažnyčias, vis dar vadovavosi gotikos stiliumi. Iki tol pastatų dydį ir stilių ribojo jiems statyti naudotos medienos ir mūro tvirtumas. Gotikinės katedros buvo vieni didžiausių pastatų, nes gotikinė arka kartu su kontraforsais leido statyti aukštesnius mūrinius pastatus. Pavyzdžiui, Ulmo katedra Vokietijoje yra daugiau kaip 500 pėdų aukščio. Tačiau akmeninių pastatų statyba turi ribas, o per aukšta statyba gali sugriūti. Taip atsitiko Bovė katedrai, kuri taip ir nebuvo baigta statyti.
XIX a. pabaigoje, prasidėjus antrajai pramonės revoliucijai, plienas tapo daug pigesnis. Architektai pradėjo naudoti tokius išradimus kaip metalinės sijos ir gelžbetonis. Pavyzdys - Eifelio bokštas Paryžiuje. Dabar pastatus galima statyti aukštesnius nei bet kada anksčiau. Juos vadiname dangoraižiais. Šios naujos technologijos išlaisvino mus nuo tradicinių apribojimų, o dėl naujų galimybių, kurias suteikė šios medžiagos, daugelis tradicinių statybos metodų ir stiliaus idėjų buvo iš naujo įvertinti, pakeisti arba jų atsisakyta. Pigus, tvirtas stiklas netrukus atnešė skaidrias išorines sienas, ypač biurų pastatams.
Modernizmas - taip vadinamas architektūros stilius, kuris susiformavo dėl šių naujų statybos technologijų, o jo užuomazgų galima įžvelgti jau 1890 m. Modernizmas taip pat gali reikšti konkrečią XX a. pradžios ir pabaigos architektų ir pastatų grupę, todėl gali būti netinkamas terminas daugeliui nuo to laiko pastatytų pastatų, kurie kartais vadinami "postmoderniais".
Daugelį didžiausių pasaulio statinių pastatė šiuolaikiniai architektai, tokie kaip Frankas Lloydas Wrightas, I. M. Pei, Adrianas Smithas, Edwardas Durellas Stone'as, Frankas Gehry, Fazluras Khanas, Gottfriedas Böhmas ir Bruce'as Grahamas.
Romėniškas kirkšnies skliautas
Paprastesnis pastatas Vengrijoje
Architektūra gali būti įvairių stilių, pavyzdžiui, išlenktas Gugenheimo muziejus Niujorke.
Naujos technologijos leidžia statyti naujo tipo pastatus, pvz., Willis Tower Čikagoje.
Susiję puslapiai
- Architektas
- Menas
- Pastatų sąrašas
- Dangoraižis
- Statybos inžinerija
- Akustika
- Statybos kodeksas
- Statybinės medžiagos
- Modelių kalba
- Pasaulio paveldo objektai
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra architektūra?
A: Architektūra - tai pastatų ir statinių projektavimas naudojant ir meną, ir inžineriją.
K: Kokių tipų pastatus gali projektuoti architektai?
A: Pavyzdžiai: namai, bažnyčios, viešbučiai, biurų pastatai, keliai, viadukai, tuneliai ir tiltai.
K: Kokia yra architekto profesija?
A: Architekto profesija - tai pastatų ir statinių projektavimas.
K: Kokio išsilavinimo reikia norint tapti architektu?
A: Paprastai, norėdamas tapti architektu, žmogus turi studijuoti aukštojoje mokykloje (universitete).
K: Kaip architektai mokėsi prieš įgyjant aukštąjį išsilavinimą?
A: Architektai mokėsi būdami nusipelniusio architekto mokiniais.
K: Ar architektai gali projektuoti tik mažus ar tik didelius projektus?
A: Architektai gali projektuoti tiek mažus projektus, pavyzdžiui, garažą, tiek didelius projektus, pavyzdžiui, visą miestą.
K: Ar architektūra persidengia su kitomis sritimis?
A: Architektūra dažnai sutampa su statybos inžinerija, o architektai ir inžinieriai dažnai dirba kartu.
