Pilis

Statybos laikas

Pirmosios pilys buvo pastatytos IX a. ir buvo statomos iki XVI a. Pilis buvo ir svarbių asmenų, tokių kaip karalius ar aristokratas, namai, ir tvirtovė. Pilys buvo kuriamos tam, kad sulaikytų žmones ir parodytų, kokie galingi yra jose gyvenantys žmonės. Kartais pilys buvo naudojamos karo metu, buvo daug garsių apgulties vietų, pavyzdžiui, šešis mėnesius trukusi Kenilvorto apgultis.

Pilys galėjo atrodyti labai tvirtos, tačiau kartais gynyba buvo tik parodomoji. Bodiamo pilies griovys nėra labai gilus ir jį gali nusausinti puolanti kariuomenė, todėl gynyba nebuvo labai praktiška. Tačiau dėl to pilis atrodė labai įspūdingai ir buvo didesnė nei iš tikrųjų. Jei pilies savininkas sukildavo prieš savo valdovą, jis galėjo būti nubaustas pilies nugriovimu, vadinamuoju lengvatikiu.

Kur juos rasti

Pilys buvo statomos Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, o Japonijoje panašūs pastatai atsirado XV a. Paprastai pilys buvo statomos iš medžio arba akmens, kartais - iš plytų. Kai kurios pilys buvo pradėtos statyti iš medžio, o vėliau perstatytos iš akmens, kuris buvo brangesnis ir tvirtesnis, todėl pilys galėjo būti didesnės. Pilys galėjo būti statomos ant kalvų arba žemose vietose, pavyzdžiui, miestų pakraščiuose arba prie upių perėjų. Galvodami apie pilis, žmonės dažnai galvoja apie pilis ant aukštų kalvų. Ar yra pilių, kurios dramatiškai išnaudoja kraštovaizdį ir dėl to yra labai gerai matomos, buvo daug veiksnių renkantis, kur statyti pilis. Pavyzdžiui, daug pilių buvo statoma palei Reino upę, kad jos galėtų sustabdyti žmones, besinaudojančius upe be leidimo.

Priklausomai nuo tikslaus apibrėžimo, pilių skaičius skiriasi ir vis dar atrandama daugiau pilių. Toliau pateikti skaičiai yra apytiksliai, o kai kurių šalių, pavyzdžiui, Italijos ir Ispanijos, pilis sunku atspėti, nors jos turi daug pilių. XIX ir XX a. buvo pastatytos pilių imitacijos, pavyzdžiui, Neišvanšteinas ar kai kurios vietos Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau tai nėra tikros pilys, nes jos nebuvo skirtos gynybai.

Gyvenimas pilyje

Pilis statę galingi žmonės jose taip pat gyveno su šeimomis. Jie turėdavo tarnų ir grupę žmonių, kurie prižiūrėdavo, kad pilis veiktų: žmonės atnešdavo vandens, gamindavo maistą, valydavo arklides, prižiūrėdavo gyvulius, ruošdavo maistą, kūrendavo ugnį ir tikrindavo, kas atvyksta į pilį. Taikos metu daugumoje pilių būdavo tik keli kareiviai, kurie saugodavo pilį.

Šiandien daugumos pilių viduje yra plikos akmeninės sienos, tačiau viduramžiais jos atrodė visai kitaip. Svarbiuose kambariuose ant sienų kabojo spalvingi gobelenai, o ant lubų - paveikslai. Kitos patalpos, pavyzdžiui, virtuvės ar sandėliukai, turėjo paprastas baltas sienas. Židiniai šildė kambarius, o žvakės buvo naudojamos apšvietimui naktį arba tamsiuose kambariuose. Vėliau viduramžiais pradėtas naudoti stiklas, tačiau langai buvo su langinėmis, saugančiomis nuo šalčio ir oro sąlygų. Viduramžiais religija buvo svarbi, todėl pilyse paprastai būdavo koplyčios, kad jose gyvenantys žmonės galėtų melstis.

Pilių pabaiga

Vėlesniais viduramžiais svarbūs žmonės norėjo daugiau privatumo ir didesnių namų. Buvo paprasčiau statyti naujus namus, užuot bandžius didinti pilis, todėl kai kurie žmonės iš pilių persikėlė į naujus namus. Naudojant ginklus su šaunamaisiais milteliais taip pat pasikeitė karyba ir pilys tapo mažiau veiksmingos. Pistoletai buvo pradėti naudoti XIV a., o XV ir XVI a. jie buvo pakankamai galingi, kad galėtų sugriauti pilių sienas. Buvo investuota į naujus įtvirtinimų tipus, kurių sienos buvo trumpesnės, storesnės, o patrankų sviedinių smūgiams sugerti naudota žemė.

Nors patrankos buvo galingos, pilys vis tiek buvo naudojamos kare. XVII a. daug pilių buvo panaudota Anglijos pilietiniame kare, nors daugelyje iš jų negyventa dešimtmečius ir jas reikėjo remontuoti.

Pilys šiandien

Kadangi pilys buvo pastatytos prieš šimtus metų, dauguma jų yra griuvėsiai. Kai kuriose tebegyvena turtingos šeimos arba jomis tebesinaudoja vyriausybės ar kariuomenės. Dėl to jos gali būti pasikeitusios ir atrodyti kitaip nei apleistos senosios pilys. Daugelis pilių yra paverstos muziejais, kad visuomenė galėtų jas aplankyti ir sužinoti apie praeitį. Kai kurios pilys priklauso valstybei, kitos - privatiems asmenims. Pilių eksploatacija brangiai kainuoja, todėl daugelis jų griūva. Kartkartėmis pilis apgadina žaibai, potvyniai ar žemės drebėjimai.

Pilis žmones domina jau šimtmečius. Istorikai ir archeologai ieškojo senų dokumentų ir kasinėjo pilis, kad sužinotų apie jas daugiau. Dėl to apie kai kurias pilis žinome, kam jos priklausė, kada jos buvo naudojamos, kada buvo pastatytos, ką žmonės valgė ir kokie dalykai vyko pilyse. Tačiau yra daugybė vietų, apie kurias žinome labai mažai, net tai, kada jos buvo pastatytos. Taip yra todėl, kad neišliko daug viduramžių dokumentų.

Kai kurie pilies griuvėsiai buvo atstatyti, kad atrodytų taip, kaip atrodė iš pradžių.

Žodynėlis

Keletas terminų, kuriuos žmonės vartoja kalbėdami apie pilis:

• bailėjus - pilies teritorija, apjuosta siena ar pylimu, kad į ją nepatektų žmonės.
• tvirtovė - didelis bokštas
• motte - žemės pylimas su bokštu viršuje.
• motte and bailey - pilis su žemės pylimu ir šalia jo esančia aptverta teritorija.
• pylimas - žemės pylimas, paprastai šalia griovio
• Žiedinė pilis - apskrita pilis su pylimu ir grioviu
• slighting - tyčinis pilies sugadinimas
• bokštelis - nedidelis bokštas