Slighting (pilių paniekinimas) – tyčinis pilių suniokojimas ir istorija

Pilių paniekinimas (slighting) – viduramžių ir naujų laikų tyčinis pilių suniokojimas: istorija, motyvai, garsiausi pavyzdžiai ir pasekmės.

Sužalojimas (angl. slighting) - tai tyčinis svarbaus pastato, dažniausiai pilies, sugadinimas arba sunaikinimas taip, kad pastatas nebūtų tinkamas kariniaiems arba politiniams tikslams. Viduramžiais pilys dažnai būdavo paniekinamos karo metu: jos vertintos kaip strateginiai taškai, todėl jas naikinti buvo logiškas būdas silpninti priešą.

Karaliai ir valdovai galėjo naudoti paniekinimą kaip bausmę prieš sukilėlius ar kaip priemonę riboti vietos diduomenės galingumą. Kartais pilies savininkas pats išardydavo ar sugadindavo savo turtą, kad užpuolikams jis netaptų naudingas. Taip pat pasitaikydavo, jog valdžia įsakinėdavo išardyti pilis arba jų tvirtinimus, jeigu jos buvo pastatytos be specialaus leidimo (pvz., be „licencijos įtvirtinti“), – tokiu būdu kontrolė perkant ar įtvirtinant turtą buvo griežtinama.

Priežastys

• Karinis tikslas: nepalikti priešui saugios bazės arba sustabdyti tolimesnę okupaciją.
• Politinis bausmė: nubausti sukilusius lordus ar užkirsti kelią jų galimybei vėl kovoti.
• Prevencija: savininkai neatiduodami pilies priešui ją iš dalies sunaikindavo, kad ji nebūtų naudinga atkakliam užpuolikui.
• Administracinis kontrolės mechanizmas: pilys be leidimo galėjo būti demontuojamos pagal valdžios įsakymą.

Kaip paniekindavo pilis

• mūro ardymas ar sienų išardymas;
• arkų, bokštų ar vartų nugriovimas;
• po konstrukcijomis kasa tunelius (underminavimas), kad sienos nugriūtų;
• naudojant sprogmenis arba ugniagesinę veiklą – deginimas medinių dalių, stogų;
• užpylimas arba dvinklinimas – požeminių erdvių ir gynybinių griovių užpildymas, kad būtų pašalinta jų taktine vertė.

Istoriniai pavyzdžiai ir pasekmės

Kartais paniekintos pilys būdavo vėl remontuojamos ir atkuriamos, bet dažniau jos likdavo apleistos ir pamažu virsdavo griuvėsiais. Daugelis žinomų pilių, tokių kaip Korfo ar Kenilvorto, yra griuvėsiai, nes jas paniekino per Anglijos pilietinį karą. Tokie griuvėsiai vėlesniais amžiais tapo romantizmo estetikos dalimi – menininkų ir turistų traukos objektais.

Paniekinimo pasekmės buvo tiek materialios (prarastas gynybinis potencialas, ekonominės žalos vietos bendruomenei), tiek kultūrinės: vietovės istorija tapo matoma per griuvėsių sluoksnius, o archeologai vėliau tyrinėjo tokias vietas, norėdami suprasti karinių operacijų technikas ir gyvenimą pilyse. Šiandien daugelis paniekintų pilių yra saugomos kaip kultūros paveldo objektai — jos konsoliduojamos, konservuojamos ir atidaromos lankytojams, kad būtų išsaugota istorinė atmintis.

Paniekinimas buvo paplitusi praktika skirtingose Europos šalyse ir laikotarpiuose, todėl kiekviena pilis turi savo istoriją: kai kurios po smarkaus sugadinimo nebeatgavo savo buvusios reikšmės, kitos – buvo atkurtos arba adaptuotos kitoms reikmėms.

Paieška pagal raidę