Tatami ([畳] tatami) kilimėliai yra tradicinė japonų grindų danga. Viršutinis jų paviršius paprastai austas iš japoniškų šiaudų (igusa), o vidus tradiciškai užpildytas susmulkintais ryžių arba kitų augalinių šiaudų ritiniais. Klasikiniai tatami – atskiri, vienodo dydžio ir formos kilimėliai, kurių kraštai (apvadai) dažnai apvadai brokato ar kitu dekoratyviu audiniu; šie apvadai vadinami heri.

Istorija

Iš pradžių tatami buvo prabangos daiktas, skirtas aukštiems visuomenės sluoksniams — imperatoriui, kilmingiesiems ir samurajams. Iki viduramžių paprasti žmonės dažniausiai turėjo paprastesnes, žemesnes ir trapesnes grindų dangas. Tatami palaipsniui tapo vis labiau paplitę: Edo (Tokijo) laikotarpiu (XVII–XIX a.) jie vis dažniau pasiekė viduriniąsias ir žemesnes klases, o iki XVII a. pabaigos ir XVIII a. pradžios tatami jau buvo naudojami daugelyje gyventojų namų.

Struktūra ir tipai

Tipinis tatami susideda iš kelių sluoksnių:

  • Omote – viršutinis austi paviršius (igusa, šiaudų audinys);
  • Doko – vidiniai sluoksniai / užpildas (tradiciniai – riestos šiaudų šerdis);
  • Heri – audinio apvadas aplink kraštus, dažnai dekoratyvus.

Šiuolaikiniai tatami kartais gaminami su alternatyviais užpildais: suspaustais medžio drožlių plokštėmis, putų polistirolu arba sintetinėmis medžiagomis, kas sumažina kainą ir padidina atsparumą drėgmei, tačiau tradicinis igusa paviršius ir natūralus užpildas laikomi vertingesniais dėl komforto ir kvapo.

Dydis, storis ir kambario matavimai

Tatami dydis gali skirtis pagal regionus ir istorinius standartus, tačiau įprastinis kilimėlio dydis dažnai yra maždaug 85–95 cm pločio ir 170–190 cm ilgio. Storis paprastai svyruoja apie 4–6 cm. Japonijoje kambarių dydžiai tradiciškai matuojami tatami vienetais (jap. 畳 arba 帖, skaitymas „jō“), pvz., šešių tatami kambarys reiškia kambario plotį, atitinkantį šešių kilimėlių išdėstymą.

Priežiūra ir ilgaamžiškumas

  • Reguliariai vėdinti: tatami reikia vėdinti, kad išbėgtų drėgmė ir išvengtų pelėsio.
  • Pavyzdžiui, valyti sausu arba švelniu siurbliu; vengti stipriai drėgnų denginių ir baliklių.
  • Ilgaamžiškumą prailgina apsauga nuo tiesioginių saulės spindulių (kad nesusilpnėtų ir nesublanktų spalva) ir nuo staigių drėgmės pokyčių.
  • Pažeidus viršutinį sluoksnį įmanoma perdėti arba pakeisti omote (viršutinę igusa dangą) arba visą kilimėlį.

Naudojimas ir etiketas

Tatami tradiciškai dengė gyvenamąsias patalpas, arbatos kambarius (chashitsu) ir miegamuosius. Ant tatami dažnai dedamos futon lovos naktį, o ryte jos laikomos susukta arba patalynė perkelta. Etiketas ant tatami: įprasta vaikščioti basomis arba su kojinėmis; batai ir šlepetės nešiojami ant įėjimo koridorių (genkan). Taip pat yra posūkių taisyklės — pvz., vengti stovėti ant tatami kraštų (heri), kai tai laikoma netinkamu ar pagarbos stokos ženklu kai kuriose situacijose.

Šiuolaikinės tendencijos

Nors daugelis modernių japoniškų namų turi laminuotas arba kiliminės dangas, tatami vis dar populiarūs dėl savo estetikos ir jaukumo. Jie naudojami tradiciniuose svečių kambariuose, arbatos ceremonijos erdvėse, kai kuriuose restoranuose ir svečių namuose. Taip pat vystomos sintetinės igusa alternatyvos, kurios imituoja tekstūrą ir spalvą, tačiau yra tvaresnės ir mažiau reikalaujančios priežiūros.

Tatami — ne tik praktiška grindų danga, bet ir kultūrinis elementas, glaudžiai susijęs su japonų interjero tradicijomis, gyvenimo būdu bei etiketu.