Meksika

Istorija

Prieš atvykstant europiečiams Meksikoje gyvavo daugybė Amerikos indėnų kultūrų. Ankstyviausia buvo olmekų kultūra pietuose. Olmekai garsėjo didelėmis akmeninėmis galvomis. Jukatano pusiasalyje gyveno majai. Majai gyveno miestų valstybėse, kurias valdė karaliai. Galingiausi majai buvo tarp 200 ir 900 m. pr. m. e. Kita galinga imperija priklausė Teotihuakanui. Teotihuakanas buvo labai didelis miestas, vienas didžiausių tuo metu. Teotihuakanui sunykus, galingais tapo toltekai. Toltekų pagamintų daiktų rasta nuo pietinės JAV dalies iki pat Kosta Rikos. Garsus toltekų dievas yra Ketzalkoatlas. Toltekų kultūra taip pat sunyko, ją pakeitė actekai. Actekai savo imperiją pavadino Meksika. Garsus actekų karalius buvo Moctezuma II.

1519 m. į Meksiką atvyko ispanų tyrinėtojas Hernánas Cortésas. Actekai manė, kad jis yra sugrįžęs Ketsalkoatlas, todėl nenorėjo su juo kovoti. Kortesas susivienijo su actekų priešais. 1521 m. jie užkariavo actekų sostinę Tenočtitlaną. Actekų imperija tapo Ispanijos dalimi. Ji buvo pavadinta Naująja Ispanija.

1810 m. meksikiečių kunigas Miguelis Hidalgo pradėjo Meksikos nepriklausomybės karą. 1821 m. ispanai galiausiai pasitraukė ir Meksika tapo nepriklausoma. Pirmasis nepriklausomos Meksikos vadovas buvo Agustinas de Iturbidė. Jis įkūrė Pirmąją Meksikos imperiją ir tapo imperatoriumi. Tačiau meksikiečiai nebuvo juo patenkinti, ir 1823 m. šalis tapo respublika.

XIX a. pradžioje Meksikoje labai svarbus buvo Antonio López de Santa Anna. Jis 11 kartų buvo Meksikos prezidentas. Jam tapus diktatoriumi, Teksasas paskelbė nepriklausomybę (1836 m.). Alamo mūšis buvo šios Teksaso revoliucijos dalis. 1846-1848 m. tarp Meksikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyko karas. Šiame kare Meksika neteko didelių šiaurinių teritorijų, kurios tapo pietvakarinėmis Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Po šio karo Santa Ana buvo išsiųstas į Venesuelą.

1858-1861 m. vėl vyko karas tarp liberalų ir konservatorių. Karą laimėjo liberalas Benito Chuaresas, kuris vėliau tapo prezidentu. B. Juarezas prezidentu išbuvo tol, kol Prancūzija įsiveržė į Meksiką ir Antrosios Meksikos imperijos imperatoriumi padarė Maksimilianą Habsburgietį. Tačiau Maksimilianas buvo labai nepopuliarus. Po dar vieno karo 1867 m. jam buvo įvykdyta mirties bausmė, o Chuaresas vėl tapo prezidentu.

Konservatoriai manė, kad Juarezas turi per daug galių. 1876 m. jie jį nušalino ir prezidentu paskyrė Porfirio Díazą, generolą, laimėjusį mūšį prieš prancūzus. Porfirio Díazas padarė šalį turtingesnę, tačiau skurdžiai gyvenantys žmonės tapo dar skurdesni. Franciso I. Madero 1910 m. pradėjo Meksikos revoliuciją.

Kitus 10 metų šalyje tvyrojo chaosas. Buvo daug prezidentų, kurie valdė neilgai, ir įvairūs žmonės kovojo vieni prieš kitus. Garsūs šio laikotarpio žmonės yra Emiliano Zapata, Pancho Villa ir Francisco I. Madero. 1920 m. prezidentu tapus Alvarui Obregonui, kovos nurimo.

1929 m. prezidentas Plutarco Elías Callesas įkūrė Nacionalinę Meksikos partiją (PNM). Vėliau partija buvo pervadinta į Institucinę revoliucinę partiją (PRI). Ši partija valdė labai ilgai. Dauguma PRI prezidentų nebuvo populiarūs, buvo sakoma, kad jie prezidentavo tik tam, kad patys praturtėtų. Išimtis buvo prezidentas Lázaro Cárdenas. Jis buvo prezidentas 1934-1940 m.

Po kelių dešimtmečių vis daugiau žmonių buvo nepatenkinti PRI. 1968 m. saugumo pajėgos šaudė į protestuotojus, tai nusinešė kelis šimtus gyvybių ir tapo žinoma kaip Tlatelolco žudynės. Kitas sukilimas įvyko 1994 m., kai Čiapaso provincijoje sukilo zapatistai.

Daugiausia dėl sukčiavimo per rinkimus PRI pavyko išsilaikyti valdžioje iki 2000 m., kai prezidentu buvo išrinktas Vicente Foxas iš Nacionalinės veiksmo partijos (PAN). Iš viso PRI valdė Meksiką 71 metus.

Politika

Meksika yra konstitucinė federacinė demokratinė valstybė, kuriai vadovauja prezidentas. Prezidentas renkamas kas šešerius metus. Dabartinis prezidentas yra Andresas Manuelis Lopezas Obradoras. Parlamentą sudaro Senatas ir Deputatų rūmai.

Valstybės

Geografija

Meksika yra pietinėje Šiaurės Amerikos dalyje. Ji yra maždaug trikampio formos. Meksikos ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius yra daugiau kaip 3000 km. Meksika yra tarp dviejų didelių jūrų: Ramiojo vandenyno vakaruose ir Meksikos įlankos bei Karibų jūros rytuose. Meksika turi du didelius pusiasalius. Baja Kalifornijos šiaurės vakaruose ir Jukatano pietryčiuose. Vidurio ir vakarų Meksikoje yra Siera Madrės kalnai. Siera Madrės kalnuose yra aukščiausias Meksikos kalnas Piko de Orizaba. Centrinėje Meksikoje taip pat yra keletas ugnikalnių, pavyzdžiui, Popocatépetl ir Iztaccíhuatl. Pico de Orizaba taip pat yra ugnikalnis. Meksikos šiaurėje yra dykumos. Pietuose - tropiniai atogrąžų miškai. Meksikoje teka šios upės: Rio Bravo (JAV vadinama Rio Grande), Rio Balsas, Rio Pánuco ir Rio Yaqui.

·         Meksikos kraštovaizdžiai

Žmonės

Meksika yra daugiausiai ispaniškai kalbančių gyventojų turinti šalis pasaulyje. Ji taip pat yra antra pagal gyventojų skaičių Lotynų Amerikos šalis (po Brazilijos). 60 % meksikiečių protėviai yra indėnai amerikiečiai ir europiečiai; jie vadinami metisais. Beveik 30 % meksikiečių yra gryni indėnai, o 10 % - europiečiai. Dauguma meksikiečių (90 %) kalba ispaniškai. 10 % meksikiečių kalba indėnų kalbomis, pavyzdžiui, nahuatl - actekų, majų ar zapotekų kalba. Dauguma Meksikos gyventojų yra Romos katalikai (89 %), 6 % - protestantai.

Susijęs puslapis

Šiaurės Amerika