Meksika – pagrindinė informacija: geografija, istorija ir kultūra
Meksika – išsamus gidis apie geografiją, istoriją ir spalvingą kultūrą: Meksiko miestas, indėnų paveldas, kalbos, tradicijos ir svarbiausi lankytini objektai.
Meksika (ispanų k: México; oficialus pavadinimas - Jungtinės Meksikos Valstijos ispanų kalba: Estados Unidos Mexicanos, klausyti) - valstybė Šiaurės Amerikoje. Meksika yra į pietus nuo Teksaso ir kitų Amerikos valstijų. Gvatemala ir Belizas yra į pietus nuo Meksikos. Meksika yra tarp Ramiojo vandenyno ir Meksikos įlankos.
Geografija
Meksika turi labai įvairų reljefą: vakaruose ir pietvakariuose driekiasi kalnų grandinės (Sierra Madre Occidental ir Sierra Madre del Sur), šiaurėje yra plokščių ir dykumų ruožai, o rytinė pakrantė yra žemėtesnė ir labiau užliejama tropinių klimato reiškinių. Šalies ilgis šiaurės–pietų kryptimi ir skirtingi aukščiai sukuria platų klimato spektrą — nuo sausų dykumų iki drėgnų tropikų ir kalnų šaltų regionų.
Gyventojai ir kalbos
Meksikoje gyvenantys arba iš ten kilę žmonės vadinami meksikiečiais. Dauguma meksikiečių kalba ispaniškai. Taip pat yra meksikiečių, kalbančių indėnų kalbomis, pavyzdžiui, nahuatl, majų ir zapotekų kalbomis. Šalyje gyvena įvairių kilmės žmonių: indėnų palikuonių bendruomenės, europiečių palikuonys ir mišrios kilmės (mestizai), taip pat mažesnės etninės grupės. Pastaraisiais dešimtmečiais Meksikos miestai itin suaugę — daug gyventojų gyvena didžiuosiuose urbanizuotuose regionuose, ypač sostinėje Meksiko miestas, kuris yra vienas didžiausių pasaulio megapolių.
Istorijos apžvalga
Teritorijoje, kur dabar yra Meksika, klestėjo galingos prieškolumbinės civilizacijos, kaip actekai, majai, toltekai ir daugelis kitų kultūrų. Jos paliko reikšmingus archeologinius paminklus, pvz., piramides, miestų griuvėsius ir meninius kūrinius. XVI a. pradžioje atvykę ispanai pradėjo kolonizaciją ir įtvirtino savo valdžią po Hernán Cortés invazijos; tai lėmė ilgą kolonijinį laikotarpį, kurio metu susiformavo nauja socialinė ir kultūrinė struktūra.
1810 m. prasidėjo nepriklausomybės judėjimas, o 1821 m. Meksika paskelbė nepriklausomybę nuo Ispanijos. XX a. pradžioje šalyje įvyko Meksikos revoliucija (1910–1920), kuri ženkliai pakeitė žemės rėžimą, politinę tvarką ir socialines teises. Vėlesniais dešimtmečiais Meksika tapo viena svarbių regiono politinių ir ekonominių jėgų, nors ir susidūrė su iššūkiais, tokiais kaip politinė korupcija, socialinė nelygybė ir narkotikų prekybos sukeliami konfliktai.
Kultūra
Meksikos kultūra yra turtinga ir įvairialypė, susidariusi iš indėnų tradicijų ir ispanų kolonijinės įtakos, taip pat vėlesnių pasaulinių įtakų. Svarbios kultūros sritys:
- Maistas: Meksikietiška virtuvė yra pasaulinio masto reiškinys — tortiljos, tacos, tamales, mole, salsos, avokadas (guacamole) ir kt. Daugelis patiekalų remiasi kukurūzais, pipirais ir pupomis.
- Muzika ir šokiai: mariachi, ranchera, norteno ir kiti žanrai yra svarbi tautinės tapatybės dalis. Taip pat išlikusios vietinės muzikinės tradicijos.
- Šventės: reikšmingiausia yra Dia de los Muertos (Mirusiųjų diena) — spalvinga ir emociškai turtinga tradicija. Taip pat švenčiami religiniai festivali, nepriklausomybės diena ir kitos regioninės šventės.
- Menas: Meksika garsėja freskomis, tapyba (pvz., Diego Rivera, Frida Kahlo) ir tradiciniu amatu — tekstile, keramikos dirbiniais bei juvelyrika.
- Religija: dauguma gyventojų yra katalikai, tačiau egzistuoja ir protestantų bendruomenės bei vietinės indėnų religinių praktikų elementai.
Politika ir administracija
Meksika yra federacinė respublika, suskirstyta į 31 valstiją ir Federacinį sostinės rajoną (Ciudad de México). Valdžia grindžiama įstatymų leidžiamąja, vykdomąja ir teisine sistema. Politinis gyvenimas pasižymi kelių partijų konkurencija bei federaciniu ir valstijų valdžių santykių dinamiką.
Ekonomika ir gamta
Meksika turi didelę ir įvairią ekonomiką: svarbios sektoriai yra žemės ūkis, pramonė, išorinė prekyba (ypač su JAV), energetika ir turizmas. Šalis yra reikšminga naftos gamintoja, taip pat turi didelį gamybos sektorių — ypač automobilių ir elektros įrangos gamybą.
Meksikos biologinė įvairovė yra viena didžiausių pasaulyje: čia yra gausybė augalų ir gyvūnų rūšių, skirtingų ekosistemų — dykumų, miškų, tropikų ir koralinių rifų. Dėl šios įvairovės Meksika yra populiari turistinė kryptis, siūlanti istorinius objektus (pvz., majų ir actekų griuvėsiai), gamtos parkus, paplūdimius ir miestų kultūrą.
Turizmas
Meksika pritraukia milijonus turistų dėl savo paplūdimių (Kankūnas, Karibų pakrantė), kolonijinių miestų (pvz., Oaxaca, Guanajuato), archeologinių vietovių (Chichén Itzá, Teotihuacán) ir kulinarinių patirčių. Turizmas yra svarbi šalies ekonomikos dalis, kuriai kelią atveria ir gerėjanti infrastruktūra bei tarptautiniai skrydžiai.
Apskritai Meksika yra šalis su turtinga istorija, gyvybinga kultūra ir dideliu gamtos bei ekonomikos potencialu, kuri išsaugo tiek tradicijas, tiek kuria modernias urbanistines bei pramonines erdves.
Istorija
Prieš atvykstant europiečiams Meksikoje gyvavo daugybė Amerikos indėnų kultūrų. Ankstyviausia buvo olmekų kultūra pietuose. Olmekai garsėjo didelėmis akmeninėmis galvomis. Jukatano pusiasalyje gyveno majai. Majai gyveno miestų valstybėse, kurias valdė karaliai. Galingiausi majai buvo tarp 200 ir 900 m. pr. m. e. Kita galinga imperija priklausė Teotihuakanui. Teotihuakanas buvo labai didelis miestas, vienas didžiausių tuo metu. Teotihuakanui sunykus, galingais tapo toltekai. Toltekų pagamintų daiktų rasta nuo pietinės JAV dalies iki pat Kosta Rikos. Garsus toltekų dievas yra Ketzalkoatlas. Toltekų kultūra taip pat sunyko, ją pakeitė actekai. Actekai savo imperiją pavadino Meksika. Garsus actekų karalius buvo Moctezuma II.
1519 m. į Meksiką atvyko ispanų tyrinėtojas Hernánas Cortésas. Actekai manė, kad jis yra sugrįžęs Ketsalkoatlas, todėl nenorėjo su juo kovoti. Kortesas susivienijo su actekų priešais. 1521 m. jie užkariavo actekų sostinę Tenočtitlaną. Actekų imperija tapo Ispanijos dalimi. Ji buvo pavadinta Naująja Ispanija.
1810 m. meksikiečių kunigas Miguelis Hidalgo pradėjo Meksikos nepriklausomybės karą. 1821 m. ispanai galiausiai pasitraukė ir Meksika tapo nepriklausoma. Pirmasis nepriklausomos Meksikos vadovas buvo Agustinas de Iturbidė. Jis įkūrė Pirmąją Meksikos imperiją ir tapo imperatoriumi. Tačiau meksikiečiai nebuvo juo patenkinti, ir 1823 m. šalis tapo respublika.
XIX a. pradžioje Meksikoje labai svarbus buvo Antonio López de Santa Anna. Jis 11 kartų buvo Meksikos prezidentas. Jam tapus diktatoriumi, Teksasas paskelbė nepriklausomybę (1836 m.). Alamo mūšis buvo šios Teksaso revoliucijos dalis. 1846-1848 m. tarp Meksikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyko karas. Šiame kare Meksika neteko didelių šiaurinių teritorijų, kurios tapo pietvakarinėmis Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Po šio karo Santa Ana buvo išsiųstas į Venesuelą.
1858-1861 m. vėl vyko karas tarp liberalų ir konservatorių. Karą laimėjo liberalas Benito Chuaresas, kuris vėliau tapo prezidentu. B. Juarezas prezidentu išbuvo tol, kol Prancūzija įsiveržė į Meksiką ir Antrosios Meksikos imperijos imperatoriumi padarė Maksimilianą Habsburgietį. Tačiau Maksimilianas buvo labai nepopuliarus. Po dar vieno karo 1867 m. jam buvo įvykdyta mirties bausmė, o Chuaresas vėl tapo prezidentu.
Konservatoriai manė, kad Juarezas turi per daug galių. 1876 m. jie jį nušalino ir prezidentu paskyrė Porfirio Díazą, generolą, laimėjusį mūšį prieš prancūzus. Porfirio Díazas padarė šalį turtingesnę, tačiau skurdžiai gyvenantys žmonės tapo dar skurdesni. Franciso I. Madero 1910 m. pradėjo Meksikos revoliuciją.
Kitus 10 metų šalyje tvyrojo chaosas. Buvo daug prezidentų, kurie valdė neilgai, ir įvairūs žmonės kovojo vieni prieš kitus. Garsūs šio laikotarpio žmonės yra Emiliano Zapata, Pancho Villa ir Francisco I. Madero. 1920 m. prezidentu tapus Alvarui Obregonui, kovos nurimo.
1929 m. prezidentas Plutarco Elías Callesas įkūrė Nacionalinę Meksikos partiją (PNM). Vėliau partija buvo pervadinta į Institucinę revoliucinę partiją (PRI). Ši partija valdė labai ilgai. Dauguma PRI prezidentų nebuvo populiarūs, buvo sakoma, kad jie prezidentavo tik tam, kad patys praturtėtų. Išimtis buvo prezidentas Lázaro Cárdenas. Jis buvo prezidentas 1934-1940 m.
Po kelių dešimtmečių vis daugiau žmonių buvo nepatenkinti PRI. 1968 m. saugumo pajėgos šaudė į protestuotojus, tai nusinešė kelis šimtus gyvybių ir tapo žinoma kaip Tlatelolco žudynės. Kitas sukilimas įvyko 1994 m., kai Čiapaso provincijoje sukilo zapatistai.
Daugiausia dėl sukčiavimo per rinkimus PRI pavyko išsilaikyti valdžioje iki 2000 m., kai prezidentu buvo išrinktas Vicente Foxas iš Nacionalinės veiksmo partijos (PAN). Iš viso PRI valdė Meksiką 71 metus.
Politika
Meksika yra konstitucinė federacinė demokratinė valstybė, kuriai vadovauja prezidentas. Prezidentas renkamas kas šešerius metus. Dabartinis prezidentas yra Andresas Manuelis Lopezas Obradoras. Parlamentą sudaro Senatas ir Deputatų rūmai.
Valstybės
|
| 1. Aguascalientes2 | 12. Hidalgo13 | 23. San Luis Potosí24 |
Geografija
Meksika yra pietinėje Šiaurės Amerikos dalyje. Ji yra maždaug trikampio formos. Meksikos ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius yra daugiau kaip 3000 km. Meksika yra tarp dviejų didelių jūrų: Ramiojo vandenyno vakaruose ir Meksikos įlankos bei Karibų jūros rytuose. Meksika turi du didelius pusiasalius. Baja Kalifornijos šiaurės vakaruose ir Jukatano pietryčiuose. Vidurio ir vakarų Meksikoje yra Siera Madrės kalnai. Siera Madrės kalnuose yra aukščiausias Meksikos kalnas Piko de Orizaba. Centrinėje Meksikoje taip pat yra keletas ugnikalnių, pavyzdžiui, Popocatépetl ir Iztaccíhuatl. Pico de Orizaba taip pat yra ugnikalnis. Meksikos šiaurėje yra dykumos. Pietuose - tropiniai atogrąžų miškai. Meksikoje teka šios upės: Rio Bravo (JAV vadinama Rio Grande), Rio Balsas, Rio Pánuco ir Rio Yaqui.
· Meksikos kraštovaizdžiai
· 
· 
· 
· 
· 
· 
Žmonės
Meksika yra daugiausiai ispaniškai kalbančių gyventojų turinti šalis pasaulyje. Ji taip pat yra antra pagal gyventojų skaičių Lotynų Amerikos šalis (po Brazilijos). 60 % meksikiečių protėviai yra indėnai amerikiečiai ir europiečiai; jie vadinami metisais. Beveik 30 % meksikiečių yra gryni indėnai, o 10 % - europiečiai. Dauguma meksikiečių (90 %) kalba ispaniškai. 10 % meksikiečių kalba indėnų kalbomis, pavyzdžiui, nahuatl - actekų, majų ar zapotekų kalba. Dauguma Meksikos gyventojų yra Romos katalikai (89 %), 6 % - protestantai.
Susijęs puslapis
Šiaurės Amerika
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra oficialus Meksikos pavadinimas?
A: Oficialus Meksikos pavadinimas yra Estados Unidos Mexicanos.
K: Kurios šalys yra į pietus nuo Meksikos?
A: Gvatemala ir Belizas yra į pietus nuo Meksikos.
K: Kurie du vandens telkiniai ribojasi su Meksika?
A: Meksiką skalauja Ramusis vandenynas ir Meksikos įlanka.
K: Kas yra meksikiečiai?
A: Meksikiečiai - tai žmonės, gyvenantys Meksikoje arba kilę iš Meksikos.
K: Kokia kalba kalba dauguma meksikiečių?
A: Dauguma meksikiečių kalba ispaniškai.
K: Ar Meksikoje kalbama kitomis kalbomis?
A: Taip, kai kurie meksikiečiai taip pat kalba vietinėmis Amerikos kalbomis, pavyzdžiui, nahuatl, majų ir zapotekų kalbomis.
K: Kokią religiją išpažįsta dauguma šiuolaikinių meksikiečių? A: Dauguma šiuolaikinių meksikiečių išpažįsta katalikybę.
Ieškoti