Benito Pablo Juárez García (1806 m. kovo 21 d. - 1872 m. liepos 8 d.) - zapotekas, penkias kadencijas (1858-1861 m. laikinai ėjęs Meksikos prezidento pareigas), (1861-1865 m.), (1865-1867 m.), (1867-1871 m.) ir (1871-1872 m.) ėjęs Meksikos prezidento pareigas. Prezidentavimo laikotarpiu jis uždraudė vergiją, ypač blogai elgėsi su Meksikos indėnais.

Jo filosofija padarė įtaką daugeliui meksikiečių ir meksikiečių amerikiečių Jungtinėse Valstijose, kurie beveik du šimtmečius kovojo už lotynų amerikiečių žmogaus ir pilietines teises.

1843 m. Benitas vedė Margaritą Mazą.



Ankstyvas gyvenimas ir išsilavinimas

Benito Juárez gimė 1806 m. kovo 21 d. netoli Oaxaca mieste, San Pablo Guelatao kaime, zapotečių šeimoje. Ankstyvoje vaikystėje jis neteko tėvų ir augo pas senelius bei giminaičius. Būdamas jaunystėje persikėlė į Oaxaca miestą, kur mokėsi Instituto de Ciencias y Artes. Jis studijavo teisę ir 1834 m. įgijo teisininko diplomą. Kilus iš indėniškos kilmės ir kalbėjęs zapotekų kalbą, Juárez savo kilme ir patirtimi tapo netipiniu meksikiečių elito atstovu.

Karjera ir politinės pažiūros

Juárez pradėjo karjerą kaip teisininkas ir teisėjas, vėliau tapo Oaxaca gubernatoriumi. Jis įsitraukė į liberalų judėjimą, kuris siekė valstybės ir bažnyčios atskyrimo, teisės viršenybės, švietimo prieinamumo ir administracinių privilegijų naikinimo. Būdamas Aukščiausiojo Teismo pirmininku, 1858 m. jis tapo konstituciniu prezidentu, kai ėmė vykti politinis konfliktas tarp liberalių ir konservatorių jėgų — vadinamasis Reformų karas (La Reforma).

Reformos ir įstatymai

Juárez rėmė tokias svarbias liberaliąsias reformas kaip:

  • Ley Juárez — specialių teismų (dvasininkijai ir kariuomenei) privilegijų panaikinimas;
  • Ley Lerdo — bažnyčios ir kitų juridinių asmenų žemės turto išpardavimas siekiant skatinti privačią nuosavybę;
  • 1857 m. konstitucija — įtvirtinusi pilietines laisves, sekuliarizaciją ir teisės viršenybę.

Šios reformos siekė modernizuoti valstybę ir sumažinti bažnyčios bei kariuomenės politinę įtaką. Tačiau jos turėjo ir sudėtingų pasekmių: Ley Lerdo — vykdant komunalinės žemės privatizaciją — kartais pakenkė bendruomenėms, ypač kai bendrą indėnišką žemės valdymą pakeitė privačios nuosavybės modelis.

Prancūzų intervencija ir Respublikinė kova

1861–1867 m. Juárez vadovavo Respublikos vyriausybei kovojant su Prancūzijos invazija ir imperatoriaus Maksimiliano paskyrimu. Per šį laikotarpį jis laikinai persikėlė į Veracruz ir kitus pietryčių regionus, vadovaudamas pasipriešinimui. Po Prancūzijos pasitraukimo ir Republikos kariuomenės pergalingo pasirodymo, 1867 m. Maksimilianas buvo nuteistas ir sušaudytas — tai pažymėjo Juárezo valdžios atkūrimą Meksikoje.

Vėlesnė veikla, mirtis ir palikimas

Po restauracijos Juárez tęsė politines reformas, skatino valstybės institucijų konsolidavimą, viešąjį švietimą ir infrastruktūrą. Jis buvo perkėlęs daugelį principų, kuriuos laikė esminiais modernios valstybės kūrimui. Benito Juárez mirė 1872 m.; istoriniai šaltiniai nurodo mirties datą 1872 m. liepos 18 d. (kai kuriuose šaltiniuose gali atsirasti otras datos). Jo asmenybė tapo tautos simboliu: žinomas posakis, kuriam priskiriama jo autorystė, skamba taip — "Entre los individuos, como entre las naciones, el respeto al derecho ajeno es la paz" (Tarp individų, kaip ir tarp tautų, pagarbos svetimiems teisiams yra taika).

Kritika ir sudėtinga atmintis

Nors Juárez dažnai vaizduojamas kaip tautos didvyris ir kovotojas už lygias teises, jo politikos poveikis indėniškoms bendruomenėms vertinamas prieštaringai. Jo liberalios reformos siekė teisės ir pilietinių laisvių plėtros, tačiau tam tikros priemonės, ypač susijusios su komunalinės žemės perdavimu privačiai nuosavybei, kai kurias indėniškas bendruomenes atskurdino arba sutrikdė jų tradicinę gyvenimo tvarką.

Poveikis ir atminimas

  • Benito Juárez laikomas vienu svarbiausių Meksikos modernizacijos architektų ir nacionaliniu herojumi;
  • Jo vardu pavadinti gatvės, paminklai, mokyklos ir net Meksikos tarptautinis oro uostas;
  • Jo idėjos, ypač teisės viršenybės ir sekuliarumo samprata, turėjo įtakos ne tik Meksikoje, bet ir meksikiečių diasporai Jungtinėse Valstijose.

Asmeninis Juárezo gyvenimas: 1843 m. jis vedė Margaritą Mazą, kuri buvo jam artima sąjungininkė ir gausiai palaikė jo politinę veiklą bei šeimą.