Amerikos kolonizacija: vikingai, Kolumbas ir Europos užkariavimai
Amerikos kolonizacija: nuo vikingų Vinlandijos iki Kolumbo atradimo ir Europos užkariavimų — istorija apie konfliktus, vietinių kančias ir kelią į nepriklausomybę.
Europos kolonizacija Amerikoje prasidėjo nuo vikingų, atvykusių iš Skandinavijos, šiaurinės Europos dalies, apie 1000 m. Jie apsigyveno tose vietose, kurios vėliau buvo pavadintos Niufaundlendas, savo apgyvendintą žemę vadindami Vinlandu. Nors vikingų gyvenvietės buvo laikinos ir ilgainiui apleistos, jos rodo, kad europiečių kontaktai su Šiaurės Amerika prasidėjo dar prieš Kristupo Kolumbo keliones.
Kolumbas ir ispanų užkariavimai
1492 m. Kolumbas pasiekė Karibų salas, o jo kelionės atvėrė nuolatinį Europos ir Amerikos ryšį. Iš Europos atvykę ispanai ir jų konkistadorai toliau užkariavo dideles teritorijas Pietų ir Centrinėje Amerikoje – garsių pavyzdžių yra Hernán Cortés Meksikoje ir Francisco Pizarro Peru. Jie įdiegė naujas valdžios struktūras, išnaudojo vietines darbo jėgos formas (pvz., encomienda sistemą) ir įvedė katalikų bažnyčios institucijas.
Kiti Europos veikėjai ir teritorijų pasidalijimas
Greitai į Ameriką pradėjo plaukti ir kitos Europos šalys: Portugalija valdė Braziliją, o Anglija, Prancūzija ir Nyderlandai ėmė kurtis Šiaurės Amerikos ir Karibų salų dalyse. 1494 m. pasirašytas Tordesiljoso susitarimas tarp Ispanijos ir Portugalijos bando padalinti naujai atrastas žemes, tačiau vėliau kilę ginčai ir kitų valstybių įsikišimas dar labiau pakeitė žemėlapį.
Poveikis vietiniams gyventojams
Europos atvykimas turėjo dramatišką poveikį vietinėms tautoms. Dėl naujų ligų (pvz., raupų), prieš kurioms vietiniai gyventojai neturėjo imuniteto, žuvo milijonai žmonių. Be epidemijų, vyko karai, prievartinė darbo jėga ir jėgos atėmimas; dauguma bendruomenių prarado didžiąją dalį savo žemių ir tradicinių gyvenimo būdų. Dalis vietinių gyventojų buvo asimiliuoti arba tapo mišriomis bendruomenėmis (mestizos, métis ir kt.).
Vergovė ir ekonominės transformacijos
Kolonijinė ekonomika daugelyje regionų persiorientavo į stambią žemės ūkio gamybą (cukraus, tabako, vėliau – kavos ir kt.), o tai skatino transatlantinę vergų prekybą. Milijonai Afrikos gyventojų buvo priverstinai atgabenti į Ameriką, o jų darbas tapo kertiniu daugų kolonijinių ekonominių sistemų elementu.
Pasipriešinimas, išlikimas ir kultūrinės permainos
Vietiniai žmonės ir atvykėliai nuolat priešinosi kolonizacijai įvairiomis formomis – nuo ginkluoto pasipriešinimo iki teisinių ir kultūrinių strategijų išlikti. Nors daug tradicinių visuomenių neteko gyventojų ir žemių, daugelis kultūrinių bruožų, kalbų ir praktikų išliko arba prisitaikė prie naujų sąlygų.
Nepriklausomybės judėjimai ir nuosprendžiai
XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje vykę karai ir politinės revoliucijos nuvedė prie daugelio kolonijų nepriklausomybės. Svarbūs pavyzdžiai: Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybė (1776 m.), Haitijos revoliucija (1804 m.) ir daugelyje Lotynų Amerikos šalių vykę nepriklausomybės judėjimai (pagrindiniai veikėjai – Simón Bolívar ir kt.). Šie procesai stipriai pakeitė politinį Amerikos žemyno vaizdą.
Ilgalaikės pasekmės
Europos kolonizacija paliko gilias ekonomines, politines ir kultūrines pasekmes: pasikeitė gyventojų demografija, atsirado naujos socialinės hierarchijos, įsitvirtino valstybinės sienos ir tarptautinės prekybos tinklai. Dabar daugelyje Amerikos šalių yra mišrios visuomenės, o teiginiai apie žemės teises, kultūrinį atgimimą ir atsakomybę už praeities neteisybes tebėra svarbūs politiniai ir socialiniai klausimai.
Ši trumpa apžvalga parodo, kad Europos kolonizacija Amerikoje buvo sudėtingas, daugiabriaunis procesas – jis atnešė tiek technologinių ir kultūrinių mainų, tiek ir smurtinių bei ilgalaikių neteisybių, kurių padarinių pasekmės jaučiamos iki šiol.
Istorija
XV a. Vakarų Europos gyventojai ieškojo prekybos kelių tarp Indijos ir Europos, nes senasis prieskonių prekybos kelias buvo per sunkus ir per ilgas. Be to, kainos buvo didelės, nes prekybą kontroliavo pirklių grupės, kurios galėjo imti bet kokius mokesčius. Vasko da Gama surado kelią aplink Afriką, kuri priklausė Portugalijai. Kai kurie geografai manė, kad pasaulis toks mažas, kad laivai galėtų plaukti į vakarus aplink pasaulį ir pasiekti Rytų Aziją. Genujos jūrų kapitonas Kristupas Kolumbas įtikino Kastilijos karalienę Izabelę finansuoti ekspediciją šiam tikslui.1492 m. rugpjūtį Kolumbas su trimis laivais išplaukė iš pietų Ispanijos: Nina", "Pinta" ir "Santa Maria". Spalio 12 d., po kelių savaičių plaukiojimo jūroje, laivai pasiekė Bahamų salą. Šią salą Kolumbas pavadino San Salvadoru. Jis manė, kad tai Indijos sala, todėl žmones pavadino indėnais. Toliau Kolumbas plaukė toliau į Karibų jūros regioną ir pasiekė Kubą, kur pamatė žmones, rūkančius tabaką. Tada jis išplaukė atgal į Ispaniją. Karalius ir karalienė suteikė Kolumbui daugybę apdovanojimų.
Į vėlesnes keliones Kolumbas pasiėmė daugiau žmonių, įskaitant misionierius. Laivai taip pat gabeno ūkinius gyvulius ir reikmenis kolonijoms steigti. Jis įkūrė naują gyvenvietę saloje, kuri dabar yra Dominikos Respublika.
Supratę, kad rado "Naująjį pasaulį", bet ne naują kelią į Aziją, ispanai ėmėsi pagrindinio uždavinio - užkariauti naujas žemes. Konkistadorai turėjo karalienės leidimą tyrinėti ir užkariauti Naująjį pasaulį.
Ispanų konkistadorai, turėję vos kelis šimtus karių, nugalėjo dideles indėnų imperijas. 1519 m. Hernandas Kortesas su keliais šimtais karių įžengė į actekų sostinę ir galiausiai sugriovė miestą, kuris vėliau buvo atstatytas kaip Meksikas. Francisco Pizarro sugebėjo užkariauti inkų imperiją. Ispanai nugalėjo dėl kelių priežasčių. Indėnai manė, kad jie yra dievai, ir bijojo žirgų bei ginklų. Indėnai taip pat kovojo tarpusavyje.
Kolonizuojančios tautos
XVI a. ispanai ir portugalai pirmieji pradėjo kolonizuoti daugelį Pietų ir Centrinės Amerikos regionų. Jie taip pat užkariavo daug Šiaurės Amerikos dalių. Kitame šimtmetyje žmonės iš daugelio Europos šalių pasiekė Ameriką. Jie daugiausia apsigyveno Šiaurės Amerikoje, nes ispanai ir portugalai jau turėjo šiltųjų kraštų. Šiose vėlesnėse kolonijose labiausiai sekėsi Prancūzijai ir Anglijai. Anglija užėmė Šiaurės Amerikos rytinės dalies vidurį, o prancūzai - tai, ką galėjo, toliau į šiaurę. Galiausiai anglų kolonistai užėmė didžiąją dalį prancūzų teritorijos.Iš pradžių pietinių Anglijos kolonijų gyventojai ieškojo aukso. Tačiau jie turėjo gerą dirvožemį, todėl galėjo auginti prekines kultūras, pirmiausia tabaką. Šiauriau esančiose kolonijose anglai negalėjo taip lengvai auginti šių kultūrų. Naujosios Anglijos kolonijas įkūrę puritonai norėjo išsilaisvinti nuo anglikonų, gyvenusių namuose. Vidurio kolonijos buvo labiau komercinės. Jos prekiavo kailiais, augino maistą sau ir kitoms anglų kolonijoms, o vėliau dalį jo eksportavo atgal į Angliją.
Ispanai apsigyveno Centrinėje ir Pietų Amerikoje, kasė auksą ir sidabrą, augino tabaką; ispanai turėjo darbo jėgos perteklių, nes pasitelkė čiabuvius, kad šie dirbtų už juos - tai buvo vadinama encomienda. Kai kuriose vietovėse ši sistema pražudė per daug čiabuvių, todėl jie importavo vergų iš Afrikos. Portugalai Brazilijoje augino daug cukraus ir kitų atogrąžų prekinių kultūrų ir tam tikslui importavo daug afrikiečių. Jie buvo didžiausi Atlanto vergų prekybos pirkėjai.
Prancūzija turėjo kolonijų Karibų jūros regione, taip pat Šiaurės Amerikos žemyno šiaurėje, kurią vadino Kanada. Šiaurėje jie ieškojo to, ką mes vadiname Šiaurės vakarų perėja, ieškodami kelio į Aziją. Jose gyveno nedaug gyventojų, todėl, norėdami išgyventi, jie buvo priversti bendradarbiauti su vietiniais gyventojais. Prancūzai turėjo didelį pelną iš prekybos kailiais, kol per prancūzų ir indėnų karą prarado Kanadą. Prancūzų Karibų jūros kolonijose buvo šilta ir gera ūkininkauti, todėl jie pirko daug vergų. Prancūzų Kanadoje buvo prastos žemės ūkio naudmenos, todėl vergų nebuvo.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas pirmasis bandė kolonizuoti Ameriką?
A: Pirmieji Ameriką bandė kolonizuoti vikingai iš Skandinavijos.
K: Kaip vadinosi vikingų įkurta kolonija?
A: Vikingų įkurta kolonija vadinosi Vinlandija.
K: Kur buvo Vinlandija?
A: Vinlandas buvo įsikūręs dabartiniame Niufaundlende.
K: Kas 1492 m. iš naujo atrado Ameriką?
A: Kristupas Kolumbas atrado Ameriką 1492 m.
K: Kas atvyko į Ameriką po Kolumbo?
A: Po Kolumbo į Ameriką atvyko ispanų konkistadorai ir daug kitų europiečių.
K: Kas nutiko Amerikos vietiniams gyventojams po europiečių atvykimo?
A: Amerikos čiabuviai patyrė didelių nuostolių, dauguma jų prarado savo žemes ir išmoko užkariautojų kalbą.
K: Kada dauguma kolonijų Amerikoje tapo nepriklausomomis valstybėmis?
A: Dauguma kolonijų Amerikoje tapo nepriklausomomis šalimis po XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje vykusių karų.
Ieškoti