Puritonai
Puritonai buvo XVI-XVII a. angliškai kalbančių protestantų grupė. Puritonai manė, kad Anglijos reformacija nuėjo nepakankamai toli. Jie taip pat nepritarė kai kuriems Anglikonų bažnyčios veiksmams.
1534 m. karalius Henrikas VIII atsiskyrė nuo Romos katalikų bažnyčios ir įkūrė protestantiškąją Anglijos bažnyčią. Ši Bažnyčia gyvavo iki 1553 m. Karalienė Marija grąžino Bažnyčią į Romos katalikų Bažnyčią iki 1558 m., kai karaliene tapo Elžbieta I Anglijos karalienė. Kadangi ji buvo protestantė, daugelis žmonių džiaugėsi, tačiau manė, kad Bažnyčia nepakankamai pasikeitė ir vis dar per daug panaši į katalikybę.
Puritonas buvo asmuo, kuris stengėsi tapti tyresnis per garbinimą ir doktriną. Puritonų gyvenimo būdas ir įsitikinimai buvo vadinami puritonizmu. Svarbiausios puritonizmo dalys buvo pamaldumas (religinių taisyklių laikymasis), paprasta apranga ir kuklus gyvenimas.
Puritonai tikėjo tais pačiais dalykais kaip ir kalvinistai bei škotų presbiterionai. Visos šios grupės buvo atsidavusios Biblijai ir siekė moralinės švaros.
Vienas svarbiausių puritonų įsitikinimų buvo tas, kad kiekvienas žmogus Bibliją turi suprasti savaip. (Šis įsitikinimas būdingas daugumai protestantų.) Puritonai stengėsi gyventi pagal Biblijos mokymus visais būdais. Jie stengėsi būti moraliai švarūs net mažiausiais būdais. Jie taip pat stengėsi būti dvasiškai švarūs visais atžvilgiais. Jie manė, kad žmogus egzistuoja Dievo garbei. Jie tikėjo, kad svarbiausias žmogaus darbas gyvenime yra vykdyti Dievo valią (tai, ko nori Dievas). Vykdydamas Dievo valią, žmogus ateityje bus apdovanotas laime.
Kadangi puritonai nesutiko su tuo, kaip elgėsi Anglikonų bažnyčia, jie ėmėsi reformų arba pakeitimų savo bažnyčiose ir visuomenėse. Panašių pokyčių ėmėsi ir kai kurios reformatų bažnyčios Europoje. Puritonai labai svarbiu dalyku padarė pamokslavimą. Jie naudojo kuo mažiau ritualų ir dekoracijų. Labai dažnai pamoksluose buvo kalbama apie pragarą. Vienas iš garsių pamokslų yra Džonatano Edvardso, svarbaus puritonų pamokslininko, pamokslas "Nusidėjėliai pikto dievo rankose". Pamoksle kalbama apie tai, kad Dievas pyksta ant žmonių už nuodėmingą elgesį ir už bausmę įmeta juos į pragaro ugnį.
Daugelis puritonų grupių emigravo į Naująją Angliją, kad ten galėtų įkurti savo draugijas ir praktikuoti puritonizmą taip, kaip jie norėjo. Naujojoje Anglijoje labai svarbūs tapo puritoniški įsitikinimai ir raštai. Vienas iš svarbių kūrinių buvo puritono Džono Bunjano (John Bunyan) "Piligrimo pažanga".
Žymių XVII a. puritonų teologų galerija: Thomas Gouge'as, Williamas Bridge'as, Thomas Mantonas, Johnas Flavelas, Richardas Sibbesas, Stephenas Charnockas, Williamas Batesas, Johnas Owenas, Johnas Howe'as, Richardas Baxteris.
Separatistai
Tie, kurie visiškai pasitraukė iš Anglikonų bažnyčios, buvo vadinami separatistais. Daugelis Plimuto kolonijos piligrimų, įkūrusių pirmąją sėkmingą koloniją Naujojoje Anglijoje, buvo separatistai. Kai kurios iš šių bažnyčių vėliau buvo pavadintos kongregacionalistais.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo puritonai?
A: Puritonai buvo XVI ir XVII a. angliškai kalbančių protestantų grupė, kuri manė, kad Anglijos reformacija nuėjo nepakankamai toli. Jie taip pat nepritarė kai kuriems Anglikonų bažnyčios veiksmams.
Klausimas: Kaip vadinosi jų gyvenimo būdas ir įsitikinimai?
A: Jų gyvenimo būdas ir įsitikinimai vadinosi puritonizmas.
K: Kokios buvo svarbios puritonizmo dalys?
A: Kai kurios svarbios puritonizmo dalys buvo pamaldumas (religinių taisyklių laikymasis), paprastas apsirengimas ir kuklus gyvenimas. Jie taip pat tikėjo, kad kiekvienas žmogus turi savaip suprasti Bibliją, ir stengėsi visaip gyventi pagal jos mokymus.
Klausimas: Kaip jie stengėsi būti dvasiškai švarūs?
A: Puritonai stengėsi būti dvasiškai švarūs vykdydami Dievo valią (tai, ko nori Dievas), kad ateityje būtų apdovanoti laime.
K: Kokias reformas jie vykdė savo bažnyčiose ir visuomenėje?
A: Puritonai savo bažnyčiose ir visuomenėse vykdė reformas, arba pokyčius, pavyzdžiui, pamokslavimas tapo labai svarbus, pamoksluose buvo naudojama kuo mažiau apeigų ir puošybos, akcentuojamas pragaras.
K: Kodėl daugybė grupių emigravo į Naująją Angliją?
A: Daugelis grupių emigravo į Naująją Angliją, kad ten galėtų įkurti savo draugijas, kuriose galėtų praktikuoti puritonizmą taip, kaip nori, nesikišant kitoms religijoms ar vyriausybėms.
K: Koks yra svarbaus puritono parašyto kūrinio pavyzdys?
A: Svarbus puritonų kūrinys yra Džono Bunjano "Piligrimo pažanga".
