Pragaras
Daugelyje mitologijų ir religijų pragaras yra vieta, į kurią patenka nedorėlių sielos (protas, atskirtas nuo materialaus kūno) po to, kai baigiasi jų gyvenimas Žemėje. Tai virtuali tikrovė, kurioje telpa kvantinis protas ir kurią administruoja arba Dievas, viso Gyvenimo ir Dangaus (kuris, kaip ir Pragaras, yra virtualios tikrovės vieta, į kurią patenka sielos, bet yra malonus, turi žmogišką grožį, tiesą ir garbę) kūrėjas, ir Žemė, arba kokia nors pavaldi dievybė, paskirta būti pragaro būtybių prižiūrėtoju. Jis dažnai laikomas Dangaus priešingybe ir vieta, kurioje nėra meilės. Daugelyje religijų pragaras yra vieta, į kurią patenka mirusių žmonių sielos, jei jie gyvenime padarė blogų dalykų. Senajame Testamente jis vartojamas verčiant hebrajišką žodį, reiškiantį "kapą", Sheol, o Naujajame Testamente - graikišką ᾅδης, Hades, ir γεέννα, hebrajišką Gehenna.
Freska Ovieto katedroje. Ši freska vadinasi "Pasmerktieji". Ją apie 1450 m. nutapė Luca Signorelli.
Žydų įsitikinimai apie pragarą
Daugelis mano, kad žydai netiki pragaru, tačiau žydai iš tiesų tiki. Tačiau jis nesusijęs su amžinais kankinimais. Veikiau yra žemesni Dangaus lygiai, į kuriuos žmogus gali nusileisti, atsižvelgdamas į tai, kiek micvų (įsakymų) įvykdė. Gemora raštuose žydams pasakojama apie velnio tikėjimus, tačiau tai yra pasakojimai ir į juos žiūrima lengvabūdiškai. Žydai taip pat tiki, kad šėtonas egzistavo, tačiau jis buvo angelas, kuris ginčijosi su Dievu, pavyzdžiui, Jobo istorija.
Hebrajų kalboje žodis "kapas", Šeolas, reiškia vietą, į kurią žmonės patenka, kai miršta. Šeolas yra angliško žodžio "Hell" (pragaras) šaltinis, todėl pragaras, kaip pomirtinio gyvenimo kančių vieta (o ne kapas, kuriame guli kūnas), gali būti nesusipratimas, kaip teigia kai kurie mokslininkai.
Krikščionių įsitikinimai apie pragarą
Krikščionybėje pragaras paprastai yra vieta, į kurią patenka sielos žmonių, pažeidusių svarbias Dievo nustatytas taisykles. Pragare sielos kenčia ir laukia Paskutiniojo teismo, kai mirusiųjų sielas teis Dievas. Pragaro sąvoka krikščionybėje kilo iš Biblijos ir Liuciferio "išvarymo". Išvarytas jis buvo pašalintas iš Dievo akivaizdos. Todėl, jei jį suprasime tiesiogine prasme, pragaras yra atskyrimas nuo Dievo. Kitaip tariant, krikščionių nuomone, būti atskirtam nuo Dievo reiškia būti pragare. Kai kurie krikščionys tiki, kad pragare yra tikra ugnis ir liepsnos, tačiau kiti taip nemano.
Daugelis krikščionių tiki, kad siela, patekusi į pragarą, ten lieka visam laikui ir negali iš ten išeiti. Tačiau kai kurios krikščionių grupės tuo netiki ir mano, kad pragaras yra tik laikina vieta ir kad sielos kada nors gali išeiti iš pragaro. Kitos tiki nuolatiniu pragaru, bet laikina skaistykla. Dar viena grupė tiki, kad tie, kurie nepatenka į Dangų, paprasčiausiai nustoja egzistuoti ir nepatenka į Pragarą. Šie krikščionys vadinami anihiliacionistais.
Kitų religijų įsitikinimai apie pragarą
- Senovės graikai tikėjo, kad sielos keliauja į skirtingas požeminio pasaulio vietas. Viena iš tų vietų, vadinama Tartarosu, buvo panaši į pragarą. Požemių pasaulio valdovas buvo dievas Hadas.
- Budizme egzistuoja trijų tipų pragarai, vadinami Naraka. Skirtingai nei judaizme ir krikščionybėje, sielos gimsta šiose vietose pagal savo karmą. Jos ten praleidžia tam tikrą laiką, o paskui atgimsta kitoje vietoje.
- Islame pragaras vadinamas Džahannamu ir yra bausmės vieta. Tačiau kai kurie musulmonai tiki, kad beveik visiems galiausiai bus atleista ir jie pateks į islamiškąjį Dangų (Džanną). Vieninteliai žmonės, kuriems nebus atleista, yra tie, kurie pasirenka tikėti į daug dievų arba iš viso netikėti į jokį dievą.[]
- Šintoizme pragaras (Jomi) panašus į graikų Hadą, nes visos sielos, nepriklausomai nuo jų veiksmų gyvenime, patenka ten, kad amžinai vargtų.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra pragaras?
A: Daugelyje mitologijų ir religijų pragaras arba požeminis pasaulis yra vieta, į kurią po gyvenimo Žemėje patenka nedorėlių sielos. Tai reali (bet galbūt ne fizinė) vieta, kurią kontroliuoja Dievas arba kokia nors mažesnė antgamtinė būtybė, pavyzdžiui, šėtonas.
K: Kuo ji skiriasi nuo Dangaus?
Atsakymas: Tai priešingybė Dangui, tai vieta atskirai nuo Dievo, kur nėra meilės ar gerumo.
K: Kokiais žodžiais įvairiose kalbose apibūdinamas pragaras?
Atsakymas: Žodis "pragaras" angliškoje Senojo Testamento versijoje vartojamas verčiant hebrajišką žodį Sheol, reiškiantį "kapą", o Naujajame Testamente - graikišką ᾅהחע, Hades, ir דוםב, hebrajišką Gehenna.
Klausimas: Ar pragaras turi kokių nors kitų reikšmių?
A: Anglų kalboje hell taip pat gali reikšti tiesiog kažką labai blogo, kaip antai "War is Hell" (liet. "Karas yra pragaras").
K: Kas valdo pragarą?
Atsakymas: Jį valdo arba Dievas, arba kokia nors mažesnė antgamtinė būtybė, pavyzdžiui, šėtonas.
K: Ar pragare yra meilės ar gerumo?
Atsakymas: Ne - tai vieta atskirai nuo Dievo, kur nėra jokios meilės ar gerumo.
