Karma

Apibrėžimas

Karma yra visuotinis priežasties ir pasekmės principas. Mūsų geri ir blogi poelgiai sugrįžta ateityje, padėdami mums pasimokyti iš gyvenimo pamokų ir tapti geresniais žmonėmis. Religijose, kuriose egzistuoja reinkarnacija, karma apima ne tik dabartinį, bet ir visus ankstesnius ir būsimus gyvenimus.

Karma iš esmės yra energija. Vienas žmogus mintimis, žodžiais ir veiksmais išmeta energiją, o ji po kurio laiko grįžta per kitus žmones. Karma yra geriausia mokytoja, verčianti žmones susidurti su savo veiksmų pasekmėmis ir tokiu būdu tobulinti ir gerinti savo elgesį, arba kentėti, jei to nedaro. Netgi griežta karma, jei su ja susiduriama išmintingai, gali tapti didžiausia dvasinio augimo kibirkštimi. Karmą nugalėti padeda protingi veiksmai ir neemocingas reagavimas.

Bet kokio veiksmo pagrindimas teiginiu "Aš tai darau" yra karma. Bet kokio veiksmo atlikimo tvirtinimas įpareigoja karmą. Veiksmų palaikymas įsitikinimu "aš esu jų vykdytojas" vadinamas karmos surišimu. Būtent toks įsitikinimo "darau" palaikymas įpareigoja karmą. Jei žinote, kad nesate vykdytojas, ir suvokiate, kas yra tikrasis vykdytojas, "aš nesu vykdytojas" ir "kas yra vykdytojas", tuomet veiksmas nebus palaikomas ir karma išsisklaidys.

Karmos pavyzdžiai

Veiksmų ir reakcijų procesas visuose lygmenyse - fiziniame, protiniame ir dvasiniame - yra karma. Reikia atkreipti dėmesį į mintis, nes mintys gali sukurti gerą, blogą ir mišrią karmą.

"Aš sakau jums gerus žodžius, o jūs jaučiatės ramus ir laimingas. Kai sakau jums šiurkščius žodžius, jūs susierzinate ir nusivylėte. Malonumas ir šiurkštumas vėliau per kitus sugrįš pas mane. Galiausiai, ką duodu, tą ir gaunu atgal."

"Architektas, braižydamas naujo pastato planus, mąsto kūrybiškai ir produktyviai. Tačiau jei jis galvotų destruktyviomis, neproduktyviomis mintimis, net ir norėdamas greitai negalėtų atlikti jokios pozityvios užduoties."

Karma kaip veiksmas ir reakcija: jei rodysime gėrį, sulauksime gėrio.

Karma induizme

Induistai į laiką žvelgia kaip į ratą, nes viskas vėl sukasi ratu. Karma yra labai teisingas dėsnis, kuris, kaip ir gravitacija, visiems taikomas vienodai. Pagal karmos dėsnį žmogus yra atsakingas už viską, ką jis daro ir kas jam daroma. Suprasdami, kaip veikia karma, induistai stengiasi gyventi dorybingą gyvenimą. Tai vadinama dharma.

Induizme skiriamos trys karmos rūšys:

1. sančita karma - praeities karmų, kurios dar neišspręstos, visuma;
2. prarabdha karma - sančita karmos dalis, kuri bus patirta šiame gyvenime; ir
3. krijamana karma - šiuo metu žmonių kuriama karma, kuri duos vaisių ateityje.

Dieviškųjų jėgų vaidmuo

Karma laikoma vienu iš natūralių proto dėsnių, kaip ir gravitacija yra materijos dėsnis. Kaip Dievas sukūrė gravitaciją, kad įvestų tvarką fiziniame pasaulyje, taip Jis sukūrė karmą kaip dievišką teisingumo sistemą, kuri pati save valdo ir yra be galo teisinga. Ji automatiškai sukuria atitinkamą būsimą patirtį kaip atsaką į dabartinį veiksmą.

Hinduizme egzistuoja keli skirtingi požiūriai į dieviškųjų būtybių vaidmenį. Daugelis hinduizme mano, kad dievybės arba devos atlieka tam tikrą vaidmenį. Kiti hinduistai, pavyzdžiui, mimamsakos, atmeta tokias sampratas ir mano, kad karma veikia savarankiškai, manydami, kad karmos poveikiui paaiškinti pakanka natūralių priežastingumo dėsnių.

Kai kurios "Bhagavadgytos" interpretacijos siūlo tarpinį požiūrį, kad karma yra priežasties ir pasekmės dėsnis, tačiau Dievas gali sušvelninti karmą savo atsidavusiems. Bhagavadgytoje sakoma, kad tik ta karma, kuri atliekama su atlikimo jausmu ir prisirišimu prie karmos, gali sukelti geras arba blogas reakcijas. Karma, atliekama su pareigos jausmu ir neprisirišant prie rezultatų, nesukels jokio poveikio ir priartins žmogų prie Dievo.

Kitas požiūris teigia, kad Satguru, veikdamas Dievo vardu, gali sušvelninti arba ištaisyti dalį mokinio karmos.

Susiję puslapiai

• Teisingo pasaulio fenomenas yra tarsi karma