Karma – kas tai? Reikšmė, principai ir vaidmuo religijose
Karma – reikšmė, principai ir kaip ji veikia induizme, budizme bei kitose religijose. Sužinok karmos vaidmenį ir įtaką dvasiniam gyvenimui.
Karma — tai sanskrito kilmės sąvoka, reiškianti veiksmų ir jų pasekmių principą. Pagal tradicinę idėją, kiekvienas veiksmas, žodis ar mintis sukuria energiją, kuri grįžta tam, kuris ją išsiuntė. Tai terminas apie priežasties ir pasekmės ciklą: tai, kas nutinka žmogui, dažnai aiškinama kaip pasekmė ankstesnių jo veiksmų. Karma yra svarbi daugelio religijų, ypač induizmo ir budizmo, doktrinų dalis. Šintoizme (religijoje, dažnai sinkretinamoje su budizmu) karma aiškinama kaip Musubi (むすび), — požiūris, kuriame ryšiai, kūryba ir gyvenimo jėga praturtina ir patvirtina gyvenimą.
Kas yra karma ir ką ji reiškia kasdieniame gyvenime
Karma — tai ne tik „bausmė“ ar „atlygis“. Tai labiau mechanizmas, leidžiantis suprasti, kaip elgesys formuoja patirtis. Kalbant apie dvasinį vystymąsi, karma apima viską, ką žmogus yra padaręs, daro ir darys. Ji reiškia atsakomybę už savo veiksmus bei už tai, kaip šie veiksmai veikia kitus. Karma suteikia ramstį moraliniam apsvarstymui: sąmoningesnis elgesys dažnai veda prie palankesnių pasekmių.
Pagrindiniai karmų principai
- Priežastis ir pasekmė: kiekvienas veiksmas turi pasekmę — akimirksniu arba per laiką.
- Ketininis aspektas: intencija (ketinimas) veikia pasekmių pobūdį; tyčinis, sąmoningas veikimas skiriasi nuo atsitiktinio.
- Tęstinumas: karma gali pasireikšti dabar, kitame gyvenime ar per ilgą laiką.
- Ne moralinė bausmė: karma nėra dieviškoji bausmė; tai natūralus dėsnis, kuris verčia prisiimti atsakomybę.
Karmos rūšys (pavyzdžiui, induizmo tradicijoje)
Induizme ir kai kuriose kitose sistemose karmą dažnai skirsto į kelias kategorijas:
- Sanchita — sukaupta karma: visa praeities veiksmų suma, kuri laukia pasireiškimo.
- Prarabdha — įvykstanti karma: ta karmų dalis, kuri dabar lemia dabartinį gyvenimą ir jo sąlygas.
- Agami arba Kriyamana — naujoji karma: veiksmai, atliekami dabar, kurie sukurs ateities pasekmes.
Karmos vaidmuo įvairiose religijose
Induizme karma yra susijusi su samsara — gimimų ir mirčių ciklu — bei su tikslu pasiekti mokša (išsilaisvinimą). Karmos veikimas paaiškina gyvenimo teisingumą ir asmeninių likimų įvairovę. Budizme akcentuojama intencija (cetana): veiksmo etinė kokybė priklauso nuo ketinimo, o karmos suvokimas padeda suprasti kančios priežastis ir kaip jas įveikti, siekiant nirvanos.
Džainizme karma suprantama dar materialiau — ji apibūdinama kaip smulkios dvasinės dalelės, prikibiančios prie sielos dėl veiksmų, ir sielos išlaisvinimas reikalauja šių dalelių išvalymo. Sikhizme ir ajavadizmo tradicijose taip pat yra karmos idėjų interpretacijų, kurios pabrėžia atsakomybę, teisingą gyvenimą ir ryšį su dieviškumu. Visos gyvos būtybės laikomos atsakingomis už savo karmą — savo veiksmus ir jų padarinius.
Etika, laisvė ir atsakomybė
Karmą galima suprasti ne kaip neišvengiamą lemtį, o kaip galimybę keisti savo gyvenimą per sąmoningą pasirinkimą. Nors praeities veiksmai gali suteikti tam tikras sąlygas (pvz., sveikatos ar materialines aplinkybes), dabartiniai veiksmai kuria naują karmą. Todėl moralinis ir dvasinis darbas (sąmoningumas, užuojauta, sąžinė) leidžia keisti ateities pasekmes ir siekti laisvės nuo kenksmingų patterned.
Kaip galima „keisti“ arba „išvalyti“ karmą
Daugelis tradicijų siūlo praktikas, kurios padeda neutralizuoti ar sumažinti nepalankias pasekmes:
- atyto/bendruomeninės apeigos ir atgailos praktikos;
- meditacija, savistaba ir ketinimų valymas;
- dora veikla, geranoriškumas ir tarnavimas kitiems;
- žinių ir išsilaisvinimo (mokšos, nirvanos) siekimas — pasiekti vietą, kur veiksmai nebedaro naujos karmos.
Dažni nesusipratimai
- Karma nėra tuščias moralizavimas ar teisinė bausmė — tai platesnis priežasties-pasekmės principas.
- Nes kiekviena neigiama patirtis nėra užgauliojimas už konkretų blogą poelgį praeityje — gyvenimas yra sudėtingas, o priežastys gali būti įvairios.
- Karma nėra sinonimas likimui: ji pabrėžia, jog veiksmai turi įtakos, bet netrukdo laisvam pasirinkimui keistis.
Karma šiandien
Šiuolaikinėje dvasinėje ir populiariojoje kultūroje karma dažnai minima siekiant paskatinti atsakingą elgesį ir sąmoningumą. Praktinis karmos suvokimas skatina empatiją, ilgalaikį mąstymą ir supratimą, kad mūsų veiksmai turi pasekmes ne tik mums, bet ir kitiems bei aplinkai.
Apibendrinant: karma nėra vien tik bausmė ar apdovanojimas — tai priminimas apie veiksmų atsakomybę, apie ryšį tarp ketinimų, veiksmų ir pasekmių. Supratus šį principą, galima formuoti sąmoningesnį, atsakingesnį ir užjaučiantį gyvenimą.
Apibrėžimas
Karma yra visuotinis priežasties ir pasekmės principas. Mūsų geri ir blogi poelgiai sugrįžta ateityje, padėdami mums pasimokyti iš gyvenimo pamokų ir tapti geresniais žmonėmis. Religijose, kuriose egzistuoja reinkarnacija, karma apima ne tik dabartinį, bet ir visus ankstesnius ir būsimus gyvenimus.
Karma iš esmės yra energija. Vienas žmogus mintimis, žodžiais ir veiksmais išmeta energiją, o ji po kurio laiko grįžta per kitus žmones. Karma yra geriausia mokytoja, verčianti žmones susidurti su savo veiksmų pasekmėmis ir tokiu būdu tobulinti ir gerinti savo elgesį, arba kentėti, jei to nedaro. Netgi griežta karma, jei su ja susiduriama išmintingai, gali tapti didžiausia dvasinio augimo kibirkštimi. Karmą nugalėti padeda protingi veiksmai ir neemocingas reagavimas.
Bet kokio veiksmo pagrindimas teiginiu "Aš tai darau" yra karma. Bet kokio veiksmo atlikimo tvirtinimas įpareigoja karmą. Veiksmų palaikymas įsitikinimu "aš esu jų vykdytojas" vadinamas karmos surišimu. Būtent toks įsitikinimo "darau" palaikymas įpareigoja karmą. Jei žinote, kad nesate vykdytojas, ir suvokiate, kas yra tikrasis vykdytojas, "aš nesu vykdytojas" ir "kas yra vykdytojas", tuomet veiksmas nebus palaikomas ir karma išsisklaidys.
Karmos pavyzdžiai
Veiksmų ir reakcijų procesas visuose lygmenyse - fiziniame, protiniame ir dvasiniame - yra karma. Reikia atkreipti dėmesį į mintis, nes mintys gali sukurti gerą, blogą ir mišrią karmą.
"Aš sakau jums gerus žodžius, o jūs jaučiatės ramus ir laimingas. Kai sakau jums šiurkščius žodžius, jūs susierzinate ir nusivylėte. Malonumas ir šiurkštumas vėliau per kitus sugrįš pas mane. Galiausiai, ką duodu, tą ir gaunu atgal."
"Architektas, braižydamas naujo pastato planus, mąsto kūrybiškai ir produktyviai. Tačiau jei jis galvotų destruktyviomis, neproduktyviomis mintimis, net ir norėdamas greitai negalėtų atlikti jokios pozityvios užduoties."

Karma kaip veiksmas ir reakcija: jei rodysime gėrį, sulauksime gėrio.
Karma induizme
Induistai į laiką žvelgia kaip į ratą, nes viskas vėl sukasi ratu. Karma yra labai teisingas dėsnis, kuris, kaip ir gravitacija, visiems taikomas vienodai. Pagal karmos dėsnį žmogus yra atsakingas už viską, ką jis daro ir kas jam daroma. Suprasdami, kaip veikia karma, induistai stengiasi gyventi dorybingą gyvenimą. Tai vadinama dharma.
Induizme skiriamos trys karmos rūšys:
- sančita karma - praeities karmų, kurios dar neišspręstos, visuma;
- prarabdha karma - sančita karmos dalis, kuri bus patirta šiame gyvenime; ir
- krijamana karma - šiuo metu žmonių kuriama karma, kuri duos vaisių ateityje.
Dieviškųjų jėgų vaidmuo
Karma laikoma vienu iš natūralių proto dėsnių, kaip ir gravitacija yra materijos dėsnis. Kaip Dievas sukūrė gravitaciją, kad įvestų tvarką fiziniame pasaulyje, taip Jis sukūrė karmą kaip dievišką teisingumo sistemą, kuri pati save valdo ir yra be galo teisinga. Ji automatiškai sukuria atitinkamą būsimą patirtį kaip atsaką į dabartinį veiksmą.
Hinduizme egzistuoja keli skirtingi požiūriai į dieviškųjų būtybių vaidmenį. Daugelis hinduizme mano, kad dievybės arba devos atlieka tam tikrą vaidmenį. Kiti hinduistai, pavyzdžiui, mimamsakos, atmeta tokias sampratas ir mano, kad karma veikia savarankiškai, manydami, kad karmos poveikiui paaiškinti pakanka natūralių priežastingumo dėsnių.
Kai kurios "Bhagavadgytos" interpretacijos siūlo tarpinį požiūrį, kad karma yra priežasties ir pasekmės dėsnis, tačiau Dievas gali sušvelninti karmą savo atsidavusiems. Bhagavadgytoje sakoma, kad tik ta karma, kuri atliekama su atlikimo jausmu ir prisirišimu prie karmos, gali sukelti geras arba blogas reakcijas. Karma, atliekama su pareigos jausmu ir neprisirišant prie rezultatų, nesukels jokio poveikio ir priartins žmogų prie Dievo.
Kitas požiūris teigia, kad Satguru, veikdamas Dievo vardu, gali sušvelninti arba ištaisyti dalį mokinio karmos.
Susiję puslapiai
- Teisingo pasaulio fenomenas yra tarsi karma
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra karma?
A: Karma - tai terminas, vartojamas apibūdinti žmogaus veiksmų rezultatą ir priežasties ir pasekmės ciklą. Tai svarbi daugelio religijų, tokių kaip induizmas, budizmas, šintoizmas, sikhizmas, ajavadizmas ir džainizmas, dalis.
Klausimas: Kaip karma veikia dvasinį tobulėjimą?
A: Karma daro įtaką dvasiniam tobulėjimui, nes verčia žmogų būti atsakingą už savo gyvenimą ir už tai, kaip jis elgiasi su kitais žmonėmis. Ji taip pat atsižvelgia į viską, ką žmogus darė praeityje, daro dabar ir darys ateityje.
Klausimas: Kas yra atsakingas už savo karmą?
Atsakymas: Visos gyvos būtybės yra atsakingos už savo karmą - savo veiksmus ir tų veiksmų padarinius.
K: Ar karma susijusi tik su bausme ar atlygiu?
Atsakymas: Ne, nors kai kuriais atvejais ji gali būti taip interpretuojama. Šintoizmo religijoje ji suvokiama kaip Musubi (むすび), o tai reiškia praturtinantis, suteikiantis jėgų ir patvirtinantis gyvenimą.
Klausimas: Kokios religijos pripažįsta karmos teoriją?
A: Karmos teoriją pripažįsta hinduizmas, ajavadizmas, sikhizmas, budizmas ir džainizmas.
K: Ar karma turi dar kokių nors reikšmių, be bausmės ar atlygio?
A: Taip - ji taip pat gali reikšti supratimą, kokias pasekmes jūsų veiksmai turi jums patiems arba aplinkiniams.
Ieškoti