Ajavazhi — Pietų Indijos monoteistinė religija ir Vaikundaro mokymai
Ajavazhi — Pietų Indijos monoteistinė religija: Vaikundaro mokymai, Akilattirattu Ammanai tekstai ir auganti tikėjimo tradicija Tamil Nadu regionuose.
Ajavazhi (tamilų kalba: அய்யாவழி, "tėvo kelias") - religija su vienu dievu, atsiradusi Pietų Indijoje XIX a. viduryje. Žodis "zhi" (ழி) žodyje "ajjavazhi" yra retrofleksas, ri.
Oficialiai ajjavazhi laikomas hinduizmo atšaka. Ji paplitusi pietiniuose Tamil Nadu rajonuose: Kanyakumari, Tirunelveli ir Tuticorin. Tai vienas sparčiausiai augančių tikėjimų pietų Indijoje, jo augimas pastebėtas XIX a. vidurio krikščionių misionierių ataskaitose.
Religijos idėjos ir filosofija grindžiamos Aja Vaikundaro mokymu ir religiniais tekstais Akilattirattu Ammanai ir Arul Nool. Dauguma ajjavakų pasekėjų nelaiko savęs besiskiriančiais nuo hinduizmo.
Trumpa kilmė ir istorija
Ajavazhi susiformavo XIX a. viduryje pietų Tamil Nadu regione aplink veiklą ir mokymus asmens, žinomo kaip Aja Vaikundar (taip pat rašoma Ayya Vaikundar). Jo gyvenimo laikotarpis ir veikla tapo judėjimo ašimi: pasekėjai laiko jį dievišku įsikūnijimu, atsiųstu atkurti teisingumą ir sunaikinti blogio amžių (Kali Yuga). Judėjimas greitai išplito tarp kaimo bendruomenių ir buvo ypač patrauklus mažumų bei socialiai nuskriaustų grupių tarpe.
Pagrindinės doktrinos ir tikėjimas
- Monoteizmas: Ajavazhi pabrėžia vieno visagalybės principą. Aukščiausioji realybė dažnai vadinama „Ekam“ ir yra paskutinė tikrovė, viršijanti visus dievus bei formas.
- Vaikundaro vaidmuo: Aja Vaikundar laikomas dievišku atsiuntimu (inkarnacija), kuri atėjo į pasaulį įveikti Kali epochos blogį ir įtvirtinti Dharma Yukam – amžių, kuriame viešpataus teisingumas.
- Kosmologija ir mitologija: Šeiminė pasaulio istorija bei veiksmų pasekmės aprašomos šventuose tekstuose; prie to priklauso idėjos apie ciklišką laiką, blogio ir gėrio kovą bei galutinį atstatymą.
Šventieji tekstai
Pagrindinis ajavazhi šaltinis yra Akilattirattu Ammanai (dažnai vadinamas Akilam) – tekstas, kuriame pateikta kosmologinė vizija, mitai, Ayya Vaikundar biografija ir mokymai. Arul Nool yra papildomas rinkinys, kuriame yra giesmės, pamokymai ir praktiniai nurodymai bendruomenės gyvenimui. Šie tekstai formuoja ritualus, moralines nuostatas ir religinę praktiką.
Dievybės garbinimas ir praktikos
Ajavazhi liturgija skiriasi nuo tradicinio šventyklų dievų garbinimo: daugelyje ajavazhi vietų pagrindinis akcentas yra šventasis tekstas ir simbolika, o ne paveikslai ar stambūs dievų atvaizdai. Svarbiausi religiniai praktikų elementai:
- Pathi ir Nizhal Thangal: Pathi – pagrindinės religinės vietos (kai kurios iš jų laikomos ypatingai šventomis); Nizhal Thangal – mažesni bendruomenės centrai, skirti kasdieniam susibūrimui ir pamaldoms.
- Viešos pamaldos: skaitymai iš Akilam, giesmės, kolektyvinės maldos ir bendruomeninės apeigos.
- Etinis akcentas: daug dėmesio skiriama moraliniam elgesiui, atgailai, dalijimuisi ir pagalbai silpnesniesiems.
Šventės ir ritualai
Ajavazhi bendruomenė švenčia kelias svarbias datas, susijusias su Vaikundaro gyvenimu ir jo misija. Tarp svarbiausių yra Ayya Vaikunda Avatharam – minėjimas, skirtas Vaikundaro inkarnacijai, bei įvairūs vietiniai festivaliai Pathi centruose, kuriuose vyksta giesmės, procesijos ir bendruomeninės apeigos. Tradicijos gali skirtis priklausomai nuo regiono ir konkrečios bendruomenės.
Socialinis ir kultūrinis kontekstas
Ajavazhi turi ryškų socialinį aspektą: judėjimas istoriniu laikotarpiu veikė kaip reforminis ir antikasterinis judėjimas, ragindamas lygybę tarp socialinių grupių ir priešindamasis diskriminacijai. Tai lėmė, kad ajavazhi tapo populiarus tarp mažesnių kastų ir socialiai atstumtų žmonių pietų Indijoje.
Religiaus santykis su hinduizmu ir oficialus statusas
Nors ajavazhi turi savitą teologiją ir praktikas, oficialiai jis dažnai pripažįstamas kaip hinduizmo atšaka. Daugelis ajjavakų save laiko hinduizmo dalimi arba išlaiko kultūrinius ryšius su platesnėmis hinduizmo tradicijomis. Tačiau judėjimo teologija – ypač akcentas į vieną dievą ir Vaikundaro vaidmenį – pabrėžia jo savitumą.
Geografinis paplitimas ir dabartinė padėtis
Pagrindinis ajavazhi koncentracijos regionas yra pietinis Tamil Nadu, ypač Kanyakumari, Tirunelveli ir Tuticorin regionai. Taip pat yra mažesnių bendruomenių kitur Indijoje bei tautiečių diasporoje. Judėjimas išlaiko aktyvias religines organizacijas, Pathi ir Nizhal Thangal centrus, kurie aptarnauja parapijas ir organizuoja šventes bei socialines programas.
Pastabos
Ajavazhi yra dinamiška religija su aiškiais teologiniais akcentais ir stipriu socialiniu komponentu. Jos unikalumas glūdi ryšyje tarp religinės mitologijos, atgimimo idėjų ir realių socialinių pokyčių vietos bendruomenėse. Dėl istorinių, kultūrinių ir administracinių priežasčių jos statusas ir santykis su platesnėmis religijomis gali būti vertinami skirtingai priklausomai nuo konteksto.
Istorija
Ayyavazhi pirmiausia pradėjo matyti daugybė žmonių, susirinkusių garbinti Ayya Vaikundar į Swamithoppe, kuri tuo metu yra poovandanthoppe. Dauguma Ajjavazhi pasekėjų buvo iš neturtingų visuomenės sluoksnių. Krikščionių misionieriams tai kelia didelį iššūkį jų atsivertimo misijai nuo pat jos pradžios. Nors dauguma šių pasekėjų buvo iš čanarų kastos, be ajjavazhi šaltinių, kai kuriuose išoriniuose šaltiniuose teigiama, kad šią religiją išpažino ir daug žmonių iš kitų kastų.
XIX a. viduryje ajjavazhi buvo pripažinta kaip atskira religija, gerai išplitusi Pietų Travankūro ir Pietų Tirunelvelio regione. Nuo 1840-ųjų sparčiai augo jos pasekėjų skaičius. Po Vaikundaro mirties religija plito remiantis jo mokymais ir religinėmis knygomis Akilattirattu Ammanai ir Arul Nool. Penki citarai, kurie buvo Aja Vaikundaro mokiniai, ir jų palikuonys keliavo į įvairias šalies dalis ir nešė Ajavaši misiją. Tuo metu Svamithoppe pathi ėmė valdyti Payyan dinastija, o kitus pathi ėmė valdyti Ayya pasekėjai. Visoje šalyje buvo pastatyta šimtai Nizhal Thangalų (garbinimo vietų). Šiuo metu Bala Prajapathi Adikalaras, vienas iš Payyan dinastijos palikuonių, laikomas Ayyavazhi lyderiu. Jis padėjo pamatus daugeliui Nizhal Thangalų visoje Pietų Indijoje. Ir dabar, matydama religijos augimą, vyriausybė Vaikundaro gimimo dieną, Ayya Vaikunda Avataram, nuo šių metų paskelbė švente Tirunelveli ir Tuticorin rajonuose, tuo tarpu Kanyakumari rajone šventė buvo paskelbta anksčiau.
Raštai ir šventos vietos
Šventosios ajavadžų knygos yra Akilattirattu Ammanai ir Arul Nool, jos yra šios religijos mitologijos šaltinis. Šventojoje knygoje teigiama, kad Akilattirattu Ammanai užrašė Hari Gopalanas Citaras, išgirdęs Akilam turinį, kurį Narajana papasakojo savo žmonai Lakšmi. Tikslios istorijos apie Arul Nool pradžią nebuvo, tačiau pasekėjai tiki, kad ją užrašė Citaras ir tie, kuriuos užvaldo dieviškoji galia. Jame pateikiamos maldos, giesmės ir garbinimo būdai Ajavazi, religinės praktikos, pranašystės, taip pat daugybė taisyklių.
Ajavaši garbintojams yra penkios šventos vietos, vadinamos Pathis, iš kurių svarbiausia - Panchappathis. Svamithoppepathi šventykla yra Ajjavazhi religijos galva. Vakaippathi, kur Vaikundaras į Thuvayal Thavasu išsiuntė 700 šeimų, buvo patvirtinta kaip Akilamo Pathi, nors ši vieta nėra tiesiogiai susijusi su Vaikundaro veikla. Ajavaši pasekėjai labai nesutaria dėl kai kurių garbinimo vietų šventumo. Avatharappathi Thiruchenduroje buvo pripažinta knygos Akilam kaip Pathi, bet kadangi kai kurie pasekėjai mano, kad vieta, kurioje yra dabartinė šventykla, nėra tiksli vieta, kurioje Aja Vaikundaras įsikūnijo iš jūros, jie nesutaria su kitais bhaktais. Taip pat yra pasekėjų, kurie smarkiai ginčijasi dėl Thiruchenduro kaip Pathi, nors ir pripažįsta jį kaip antrinę šventą vietą.
| · v · t · e Religijos | |
| samarietiškumas - judaizmas - gnosticizmas - krikščionybė - islamas - Rastafari judėjimas | |
| Dharmic | induizmas - džainizmas - budizmas - sikhizmas - ajjavazhi |
| Persų kalba | Ahl-e Haqq - Azali babizmas - bábizmas - bahajų tikėjimas - manicheizmas - mazdakas - jazidai - zoroastrizmas |
| Cao Dai - konfucianizmas - Falun Gong - šintoizmas - taoizmas - tenrikyo | |
| Afrikos | Batuque - Candomblé - Macumba - Umbanda - Vodou - Winti |
| Asatru - Druiderija - Wicca - Thelema - Raelizmas - Unitarinis universalizmas - New Age - Eckankar - Mormonizmas - Jehovos liudytojai | |
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra "Ayyavazhi"?
A: Ajavazhi - tai hinduizmo denominacija su vienu dievu, atsiradusi Pietų Indijoje XIX a. viduryje.
K: Ką reiškia "zhi" (ழி) žodyje "Ayyavazhi"?
A: Žodis "zhi" (ழி) žodyje "Ayyavazhi" yra retrofleksas, ri.
K: Kur labiausiai paplitęs ayyavazhi?
A: Ayyavazhi labiausiai paplitęs Tamil Nadu pietiniuose Kanyakumari, Tirunelveli ir Thoothukudi rajonuose bei kai kuriose Keralos dalyse.
K: Ar ajjavazhi laikomas hinduizmo dalimi?
Atsakymas: Taip, oficialiai ajjavazhi laikomas hinduizmo atšaka.
K: Kokie religiniai tekstai siejami su šiuo tikėjimu?
A: Su šiuo tikėjimu siejami šie religiniai tekstai: Akilattirattu Ammanai ir Arul Nool.
K: Kas įkūrė šią religiją?
A: Ši religija buvo įkurta remiantis Ajos Vaikundaro mokymais.
K: Ar sekėjai laiko save kitokiais nei induistai?
A: Ne, dauguma pasekėjų nelaiko savęs besiskiriančiais nuo hinduizmo.
Ieškoti