Bahajų tikėjimas

Bahajų tikėjimas

Istorija

Ankstyvosios dienos

Bahajų tikėjimas prasidėjo 1844 m., kai žmogus, vadinamas Babu, pasakė turįs žinią iš Dievo. Jis pasakė, kad jo darbas yra užtikrinti, jog žmonės būtų pasirengę svarbiausiai Dievo žiniai, kuri netrukus bus atsiųsta. Taip prasidėjo religija, kurios pasekėjai buvo vadinami bábiais. Irano šalyje, kuri tuo metu vadinosi Persija, daug žmonių tapo Bábiais, ir tai sukėlė Persijos vyriausybės ir musulmonų kunigų pyktį. Jie suėmė ir nužudė Babą ir jo pasekėjus. Nors tai ir įvyko, žmonės vis tiek išpažino šią religiją.

Prieš tai, kai Bahá'u'llah pasakė, kad turi žinią iš Dievo, jis buvo Babo pradėtos religijos narys. Jis labai išgarsėjo tarp bábių. Kai Babas buvo nužudytas, kai kurie bábiai labai supyko ir bandė nužudyti Persijos karalių, nors Bahá'u'llah jiems liepė jo nežudyti. Kai babiai buvo sugauti, vyriausybė daugelį bábių, tarp jų ir Bahá'u'llahą, pasodino į kalėjimą. Būdamas kalėjime Teherane Bahá'u'llah sakė matęs angelą, kurį pavadino "dangaus tarnaite". Angelas jam pasakė, kad jis turi išmokyti pasaulio žmones Dievo žinios. Angelas pasakė, kad Dievas jį išgelbės ir apsaugos, kad jis galėtų mokyti šios žinios. Galiausiai jis buvo paleistas iš kalėjimo ir Persijos vyriausybė privertė jį persikelti į Bagdadą, kurį tuo metu kontroliavo Osmanų imperijos karalius.

Bahá'u'llah pranešimas

Baha'u'llah, būdamas Bagdade, turėjo daug problemų, bet taip pat susirado daug draugų. Persijos vyriausybė buvo nepatenkinta, kad Bagdade jam, atrodo, sekasi gerai, todėl paprašė Osmanų imperijos perkelti jį toliau nuo Persijos. Kai 1863 m. jis jau ruošėsi išvykti, nedidelėje Tigro upės saloje, kurią pavadino Ridvanu, o tai reiškia rojų, jis 12 dienų rengė festivalį. Ten kai kuriems artimiausiems draugams ir šeimos nariams jis pasakė, kad yra visų pagrindinių religijų pažadėtasis ir kad galiausiai visas pasaulis sužinos jo žinią.

Galiausiai Osmanų imperija išsiuntė jį į daugybę įvairių miestų, įskaitant Konstantinopolį, Adrianopolį, Aleksandriją ir galiausiai Akką. Visą tą laiką jis buvo įvairiuose kalėjimuose, o Akkos miestą juosė didelė siena, ir tai buvo vienas didelis kalėjimas. Būdamas Bagdade ir po to, jis parašė daug knygų ir laiškų, kuriuose atsakinėjo į klausimus, kuriuos jam užduodavo draugai ir pasekėjai. Vienu metu jis buvo apsinuodijęs, todėl nebegalėjo rašyti, nes jam labai drebėjo rankos. Po to jis liepė kam nors užrašyti tai, ką jis sakė. Kai jis buvo dar vyresnis, jo vyriausias sūnus `Abdu'l-Bahá pasirūpino, kad jis persikeltų į namą netoli Karmelio kalno, ir jis ten gyveno, kol galiausiai 1892 m. mirė.

Po Bahá'u'llah

Po jo mirties žmonės sekė paskui `Abdu'l-Bahą. Bahá'u'l'a rašė, kad `Abdu'l-Bahá turi ypatingų galių ir kad Dievas pasirūpins, jog jei `Abdu'l-Bahá paaiškintų ką nors, ką Bahá'u'l'a pasakė, tai bahajams reikėtų tikėti tuo paaiškinimu. `Abdu'l-Bahá taip pat parašė daug laiškų ir skaitė paskaitas, o galiausiai aplankė Paryžių, Londoną, Monrealį, Niujorką, San Franciską ir kitus Vakarų miestus. Tai padėjo Bahajų tikėjimui plisti Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Jis mirė 1921 m. Jis paliko testamentą, kuriame nurodė bahajams sekti jo anūku Shoghi Effendi.

Shoghi Effendi gimė 1900 m. ir buvo dar tik jaunuolis, kai mirė jo senelis ir jis tapo bahajų lyderiu. Jis padėjo įkurti įvairias agentūras ir tarybas, kurios šiandien vadovauja bahajų tikėjimui, ir įvairiais būdais organizavo religiją. Jis taip pat parašė daug knygų ir laiškų, kuriuose aiškino savo senelio ir prosenelio mokymus. Jis gyveno iki 1957 m. ir mirė Anglijoje.

Po Shoghi Effendi mirties bahajams šešerius metus nebuvo vadovų, nes Shoghi Effendi nepaliko testamento. Shoghi Effendi turėjo pagalbininkų, kurie nemanė, kad jiems leidžiama vadovauti bahajams, todėl jie padėjo Bahajų bendruomenei vykdyti paskutinį planą, kurį jiems paliko Shoghi Effendi, ir šio plano pabaigoje, 1963 m., jie surengė rinkimus, kad būtų įkurti Visuotiniai teisingumo rūmai, apie kuriuos rašė Bahá'u'llah. Nuo to laiko Visuotiniai teisingumo rūmai vadovauja bahajams.

Šventosios knygos

Bahá'u'llah parašė daug knygų ir laiškų, o `Abdu'l-Bahá (kurio vardas reiškia "Šlovės tarnas") taip pat parašė daug knygų ir laiškų, kuriuos bahajams atrodo ypatingi. Galiausiai Bahá'u'llah'o anūkas Shoghi Effendi parašė daug knygų ir laiškų, kuriuos bahajams padeda geriau suprasti Bahá'u'llah'o ir `Abdu'l-Bahá raštus. Svarbiausia iš šių knygų yra Aqdas.

Bahajų nuomone, Biblija, Koranas, Gita ir kitos kitų religijų knygos taip pat yra ypatingos.

Tikėjimai

Keletas svarbių bahajų tikėjimų:

• Bahá'u'llahas atėjo, kad visi žmonės taptų viena šeima
• Yra tik vienas Dievas, bet jis turi daug vardų.
• Visos didžiosios religijos turi tą patį šaltinį (Dievą)
• Dievas visus žmones laiko lygiais
• Dievas traktuoja vyrus ir moteris kaip lygius
• Reikėtų ištaisyti išankstinius nusistatymus (nepagarbius įsitikinimus apie žmones, prieš tai jų nepažinus).
• Tautos turėtų išmokti sugyventi ir bendradarbiauti tarpusavyje.
• Mokslas ir religija neturi nesutarti, nes jie žvelgia į tą patį pasaulį iš dviejų skirtingų pusių.
• Žmonės turėtų patys bandyti sužinoti tiesą
• Kiekvienas turėtų įgyti išsilavinimą (eiti į mokyklą arba mokytis kitu būdu)
• Pasaulyje turėtų būti viena papildoma visiems suprantama kalba

Bendruomenė

Žmonės

Pasaulyje yra aštuoni ar devyni milijonai bahajų iš įvairių tautų ir kalbų. Įvairiose šalyse bahajų tikėjimas atrodo skirtingai, nes yra nedaug ritualų, todėl bahajų švenčių šventimas, maldos ir pan. gali apimti savo kultūrą.

Kas devyniolika (19) dienų bahajų susirenka į susirinkimą, vadinamą "švente". Jame nebūtinai turi būti maisto, bet paprastai būna. Šie susirinkimai prasideda maldomis ir paprastai kas nors garsiai perskaito kokius nors šventuosius raštus. Kartais skamba muzika ir giesmės, kartais vaidinimai, kartais tiesiog tylus laikas arba meditacija. Po šio laiko, kurį bahajų šventėje vadina "pamaldumo" laiku, vyksta bendruomenės diskusija. Čia gali būti aptariamos įvairios nariams svarbios temos. Bahajų teigimu, tai yra "konsultacinis" laikas, kurio metu bahajų bendruomenės nariai gali pasitarti vieni su kitais. Po to yra socialinis laikas, kai žmonės gali dalytis maistu, gėrimais (ne alkoholiu), o kartais čia taip pat skamba muzika, vyksta vaidinimai, pristatymai ar kitos pramogos. Šis laikas skirtas tik tam, kad to miesto bahajų bendruomenė galėtų geriau pažinti vieni kitus ir tapti geresniais draugais.

Šventyklos ir bahajų centrai

Bahajų bendruomenė dažnai neturi vienos vietos, kur jie susirenka, išskyrus didžiuosius miestus. Mažesnėse vietovėse jie paprastai renkasi vieni kitų namuose. Kai kuriuose didesniuose miestuose yra "bahajų centrai", kuriuose galima rengti bendruomenės susirinkimus, užsiėmimus arba komitetų ir kitų tarybų posėdžius. (žr. žemiau esančias institucijas).

Labai nedaugelyje pasaulio miestų yra bahajų šventyklų. Šių šventyklų yra kiekviename žemyne.

Institucijos

Bahajų bendruomenė yra susibūrusi į pasaulinę bendruomenę. Jie neturi kunigų. Kiekvienas yra atsakingas už savo maldas. Bahajų bendruomenė taip pat yra atsakinga už tai, kad patys skaitytų savo šventąsias knygas ir mokytųsi apie savo religiją. Bahajų bendruomenės nariai renkasi vadovus, kurie padeda organizuoti jų veiklą, spręsti narių tarpusavio problemas ir spręsti dalykus, kurie nėra akivaizdūs iš šventraščių. Jie vadinami dvasinėmis asamblėjomis, bet vieną dieną bus vadinami teisingumo namais.

Yra vieni Teisingumo rūmai, kuriuos bahajų bendruomenė vadina Visuotiniais teisingumo rūmais ir kurie vadovauja visai pasaulinei bahajų bendruomenei. Bahajiečiai šiuos Teisingumo rūmus renka kas penkerius metus, bet tik kartą per metus į nacionalines ir vietines dvasines asamblėjas.