Bahajų tikėjimas yra abraominė religija, kurią XIX a. pradžioje įkūrė Teherane (Iranas) gimęs Mirza Husayn‑`Ali, plačiau žinomas kaip Bahá'u'lláh. Vardas Bahá'u'lláh arabiškai reiškia "Dievo šlovė" — žodžiai, apibūdinantys svarbą, galią ir grožį. Bahá'u'llah savo raštuose ir mokymuose pristatomas kaip Dievo apraiška (Manifestation of God) — ypatingas Dievo atstovas, per kurį Dievas perduoda žmonijai savo dvasinę ir socialinę išmintį.

Kilmė ir istorija

Bahajų judėjimas prasidėjo Persijoje XIX a. viduryje. Jam priešinosi ir jam parengė kelią kitas svarbus asmuo — Bab, kurį bahajai laiko pranašo foreruneriu; Bab paskelbė naują epochą ir paruošė sąlygas Bahá'u'llah paskelbimui. Bahá'u'llah buvo persekiojamas Persijos ir Osmanų valdžios, jam teko tremtis iš Irano į Bagdadą, vėliau į Adrianopolį (Edirnę) ir galiausiai į Aką (Acre) Palestinoje (dabar Izraelio teritorija). Jo pagrindiniai raštai, tarp jų Kitáb‑i‑Aqdas ir Kitáb‑i‑Íqán, tapo bahajų doktrinos pagrindu. Bahá'u'llah mirė 1892 m. ir yra palaidotas prie Bahjí prie Akos; tai tapo šventa vieta bahajams. Po jo seka Baha'u'lláh įkūrė administracinę struktūrą, kuri vėliau išsivystė į šiuolaikinę pasaulinę organizaciją.

Pagrindinės doktrinos

Bahajai yra monoteistai — jie tiki vienu Dievu (Dievu), kurio esmės žmonės negali visiškai suvokti. Svarbiausi mokymai:

  • Progresyvus apreiškimas: Dievas siunčia apreiškimus (Manifestations of God) visais laikais — pvz., Jėzus, Mozė, Abraomas, Mahometas, Buda ir kiti — ir šių mokymų esmė yra nuosekliai vystoma pagal žmonijos dvasinius ir socialinius poreikius. Šiuos asmenis bahajai vadina Dievo apraiškomis.
  • Vienybės idealas: bahajų mokymas pabrėžia žmonijos vienybę, tautų brolybę ir būtinybę kurti pasaulinę taikos tvarką.
  • Mokymo vienovė: visos tikros religinės tiesos kyla iš to paties Dievo šaltinio; skirtumai priklauso nuo laikmečio ir socialinio konteksto.
  • Mokymosi principai: nepriklausomas tiesos tyrinėjimas (kiekvienas turi pats ieškoti tikrovės), mokslo ir religijos harmonija, lyčių lygybė, universalusis švietimas, ekonominė teisingumo linkme nukreipta bendruomeninė veikla ir priešų išnykimas (pvz., rasinė, religinė ar nacionalistinė diskriminacija).
  • Laikotarpiai: pagal bahajų interpretaciją, po Bahá'u'llah mirties neturėtų būti kito Dievo apreiškimo mažiausiai 1 000 metų — tai laikoma praktiniu principu, suteikiančiu laiko įsisavinti naują apreiškimą.

Religinė praktika ir institucijos

Bahajų bendruomenė neturi dvasininkų; vietoj to veikia pasirinkti administraciniai organai. Svarbiausios institucijos:

  • Vietinės Dvasinės Asamblėjos (Local Spiritual Assemblies) — renkamos kasmet bahajų bendruomenės narių, jos administruoja vietinį bendruomenės gyvenimą;
  • Nacionalinės Dvasinės Asamblėjos — koordinuoja veiklą valstybės lygiu;
  • Universalioji Teisingumo Namo institucija (Universal House of Justice) — pasaulinis institucinis organas, įsteigtas 1963 m. Haifoje (Ant kalno, netoli Bahaʼi pasaulinio centro), atsakingas už platesnę doktriną ir administraciją.

Svarbios religinės praktikos — kasdienės maldos, metinis 19‑dienių pasninko laikotarpis, šventės (pvz., Naw‑Rúz, Ridván šventė, įvairios comemoracijos) ir piligrimystė į šventąsias vietas prie Haifos ir Akos. Bahajų pamaldose būdinga universalinių vertybių pabrėžtis, jis teigia mandagų, visuotinių maldos tekstų ir asmeninės dvasinės praktikos derinį.

Raštai ir mokytojai

Bahá'u'llah paliko daug raštų ir maldų, kuriuos bahajai laiko šventais tekstais. Tarp svarbiausių — Kitáb‑i‑Aqdas (šventasis įstatymas), Kitáb‑i‑Íqán (Aiškinamoji knyga) ir gausybė trumpų tabletų ir laiškų. Taip pat Babo ir Abdu'l‑Bahá (Bahá'u'llah sūnaus ir teisėto interpretatoriaus) raštai yra reikšmingi.

Pasaulinė padėtis ir iššūkiai

Bahajų bendruomenė yra tarptautinė: ji veikia beveik visose pasaulio šalyse ir compte kelių milijonų tikinčiųjų (įvertinimai skiriasi). Dėl savo kilmės Irane bahajai nuo XIX a. iki šiol patyrė smurtinį persekiojimą ir diskriminaciją — ypač po 1979 m. Irano revoliucijos, kai bahajai prarado daugelį pilietinių teisių, buvo areštuojami, kankinami ir net egzekutuojami. Bahajų organizacijos ir tarptautinė bendruomenė nuolat siekia žmogaus teisių ir teisinio pripažinimo bahajams užtikrinimo.

Paprastesnis paaiškinimas apie Dievo apraiškas

Bahajų supratimu, Dievo apraiškos — tai išskirtiniai dvasiniai mokytojai, kurie atskleidžia Dievo valią žmonėms tam tikru istoriniu laikotarpiu. Jie nėra Dievas pats, bet veikia kaip Dievo atspindžiai, perteikiantys Dievo atributus ir dieviškąją išmintį. Be Dievo apraiškimų žmonija negalėtų pažinti Dievo taip kaip reikalinga jos vystymuisi. Todėl bahajai tiki, kad Dievas, kuriam meldžiasi skirtingų religijų pasekėjai, iš esmės yra tas pats Dievas — tas, apie kurį kalbėjo Abraomas, Jėzus ar net senose rytų tradicijose, pavyzdžiui, Bhagavad‑gitoje.

Pastebėtini faktai

  • Baha'u'llah gimė musulmonų šeimoje, todėl bahajus kartais klaidingai priskiria prie islamo; iš tiesų bahajų tikėjimas yra atskira, nepriklausoma pasaulinė religija.
  • Bahajai išskiria moralinius ir socialinius pokyčius kaip lygiaverčius dvasiniam augimui: religija turi keisti ne tik sielą, bet ir visuomenę.
  • Po Bahá'u'llah mirties bahajai laiko, jog bent 1 000 metų neturėtų pasirodyti kito Dievo apreiškimo, suteikiant laiką jo mokymo įgyvendinimui visame pasaulyje.

Šis aprašas apima pagrindines bahajų kilmės, doktrinos ir Dievo apraiškų idėjas. Jei norite, galiu išplėsti temą apie konkrečius Bahá'u'llah raštus, bahajų liturgiją, arba aptarti dabartinę bahajų bendruomenės padėtį konkrečioje šalyje.