Bahajų tikėjimas: kilmė, doktrina ir Dievo apraiškos
Sužinokite apie bahajų tikėjimo kilmę, doktriną ir Dievo apraiškas — Bahá'u'llah mokymai, monoteizmas, pranašystės ir tarpreliginė vienybė.
Bahajų tikėjimas yra abraominė religija, kurią XIX a. pradžioje įkūrė Teherane (Iranas) gimęs Mirza Husayn‑`Ali, plačiau žinomas kaip Bahá'u'lláh. Vardas Bahá'u'lláh arabiškai reiškia "Dievo šlovė" — žodžiai, apibūdinantys svarbą, galią ir grožį. Bahá'u'llah savo raštuose ir mokymuose pristatomas kaip Dievo apraiška (Manifestation of God) — ypatingas Dievo atstovas, per kurį Dievas perduoda žmonijai savo dvasinę ir socialinę išmintį.
Kilmė ir istorija
Bahajų judėjimas prasidėjo Persijoje XIX a. viduryje. Jam priešinosi ir jam parengė kelią kitas svarbus asmuo — Bab, kurį bahajai laiko pranašo foreruneriu; Bab paskelbė naują epochą ir paruošė sąlygas Bahá'u'llah paskelbimui. Bahá'u'llah buvo persekiojamas Persijos ir Osmanų valdžios, jam teko tremtis iš Irano į Bagdadą, vėliau į Adrianopolį (Edirnę) ir galiausiai į Aką (Acre) Palestinoje (dabar Izraelio teritorija). Jo pagrindiniai raštai, tarp jų Kitáb‑i‑Aqdas ir Kitáb‑i‑Íqán, tapo bahajų doktrinos pagrindu. Bahá'u'llah mirė 1892 m. ir yra palaidotas prie Bahjí prie Akos; tai tapo šventa vieta bahajams. Po jo seka Baha'u'lláh įkūrė administracinę struktūrą, kuri vėliau išsivystė į šiuolaikinę pasaulinę organizaciją.
Pagrindinės doktrinos
Bahajai yra monoteistai — jie tiki vienu Dievu (Dievu), kurio esmės žmonės negali visiškai suvokti. Svarbiausi mokymai:
- Progresyvus apreiškimas: Dievas siunčia apreiškimus (Manifestations of God) visais laikais — pvz., Jėzus, Mozė, Abraomas, Mahometas, Buda ir kiti — ir šių mokymų esmė yra nuosekliai vystoma pagal žmonijos dvasinius ir socialinius poreikius. Šiuos asmenis bahajai vadina Dievo apraiškomis.
- Vienybės idealas: bahajų mokymas pabrėžia žmonijos vienybę, tautų brolybę ir būtinybę kurti pasaulinę taikos tvarką.
- Mokymo vienovė: visos tikros religinės tiesos kyla iš to paties Dievo šaltinio; skirtumai priklauso nuo laikmečio ir socialinio konteksto.
- Mokymosi principai: nepriklausomas tiesos tyrinėjimas (kiekvienas turi pats ieškoti tikrovės), mokslo ir religijos harmonija, lyčių lygybė, universalusis švietimas, ekonominė teisingumo linkme nukreipta bendruomeninė veikla ir priešų išnykimas (pvz., rasinė, religinė ar nacionalistinė diskriminacija).
- Laikotarpiai: pagal bahajų interpretaciją, po Bahá'u'llah mirties neturėtų būti kito Dievo apreiškimo mažiausiai 1 000 metų — tai laikoma praktiniu principu, suteikiančiu laiko įsisavinti naują apreiškimą.
Religinė praktika ir institucijos
Bahajų bendruomenė neturi dvasininkų; vietoj to veikia pasirinkti administraciniai organai. Svarbiausios institucijos:
- Vietinės Dvasinės Asamblėjos (Local Spiritual Assemblies) — renkamos kasmet bahajų bendruomenės narių, jos administruoja vietinį bendruomenės gyvenimą;
- Nacionalinės Dvasinės Asamblėjos — koordinuoja veiklą valstybės lygiu;
- Universalioji Teisingumo Namo institucija (Universal House of Justice) — pasaulinis institucinis organas, įsteigtas 1963 m. Haifoje (Ant kalno, netoli Bahaʼi pasaulinio centro), atsakingas už platesnę doktriną ir administraciją.
Svarbios religinės praktikos — kasdienės maldos, metinis 19‑dienių pasninko laikotarpis, šventės (pvz., Naw‑Rúz, Ridván šventė, įvairios comemoracijos) ir piligrimystė į šventąsias vietas prie Haifos ir Akos. Bahajų pamaldose būdinga universalinių vertybių pabrėžtis, jis teigia mandagų, visuotinių maldos tekstų ir asmeninės dvasinės praktikos derinį.
Raštai ir mokytojai
Bahá'u'llah paliko daug raštų ir maldų, kuriuos bahajai laiko šventais tekstais. Tarp svarbiausių — Kitáb‑i‑Aqdas (šventasis įstatymas), Kitáb‑i‑Íqán (Aiškinamoji knyga) ir gausybė trumpų tabletų ir laiškų. Taip pat Babo ir Abdu'l‑Bahá (Bahá'u'llah sūnaus ir teisėto interpretatoriaus) raštai yra reikšmingi.
Pasaulinė padėtis ir iššūkiai
Bahajų bendruomenė yra tarptautinė: ji veikia beveik visose pasaulio šalyse ir compte kelių milijonų tikinčiųjų (įvertinimai skiriasi). Dėl savo kilmės Irane bahajai nuo XIX a. iki šiol patyrė smurtinį persekiojimą ir diskriminaciją — ypač po 1979 m. Irano revoliucijos, kai bahajai prarado daugelį pilietinių teisių, buvo areštuojami, kankinami ir net egzekutuojami. Bahajų organizacijos ir tarptautinė bendruomenė nuolat siekia žmogaus teisių ir teisinio pripažinimo bahajams užtikrinimo.
Paprastesnis paaiškinimas apie Dievo apraiškas
Bahajų supratimu, Dievo apraiškos — tai išskirtiniai dvasiniai mokytojai, kurie atskleidžia Dievo valią žmonėms tam tikru istoriniu laikotarpiu. Jie nėra Dievas pats, bet veikia kaip Dievo atspindžiai, perteikiantys Dievo atributus ir dieviškąją išmintį. Be Dievo apraiškimų žmonija negalėtų pažinti Dievo taip kaip reikalinga jos vystymuisi. Todėl bahajai tiki, kad Dievas, kuriam meldžiasi skirtingų religijų pasekėjai, iš esmės yra tas pats Dievas — tas, apie kurį kalbėjo Abraomas, Jėzus ar net senose rytų tradicijose, pavyzdžiui, Bhagavad‑gitoje.
Pastebėtini faktai
- Baha'u'llah gimė musulmonų šeimoje, todėl bahajus kartais klaidingai priskiria prie islamo; iš tiesų bahajų tikėjimas yra atskira, nepriklausoma pasaulinė religija.
- Bahajai išskiria moralinius ir socialinius pokyčius kaip lygiaverčius dvasiniam augimui: religija turi keisti ne tik sielą, bet ir visuomenę.
- Po Bahá'u'llah mirties bahajai laiko, jog bent 1 000 metų neturėtų pasirodyti kito Dievo apreiškimo, suteikiant laiką jo mokymo įgyvendinimui visame pasaulyje.
Šis aprašas apima pagrindines bahajų kilmės, doktrinos ir Dievo apraiškų idėjas. Jei norite, galiu išplėsti temą apie konkrečius Bahá'u'llah raštus, bahajų liturgiją, arba aptarti dabartinę bahajų bendruomenės padėtį konkrečioje šalyje.
Visuotinių teisingumo rūmų namai Haifoje, Izraelyje, bahajams vadovaujančios tarybos namai
Bahajų tikėjimas
Istorija
Ankstyvosios dienos
Bahajų tikėjimas prasidėjo 1844 m., kai žmogus, vadinamas Babu, pasakė turįs žinią iš Dievo. Jis pasakė, kad jo darbas yra užtikrinti, jog žmonės būtų pasirengę svarbiausiai Dievo žiniai, kuri netrukus bus atsiųsta. Taip prasidėjo religija, kurios pasekėjai buvo vadinami bábiais. Irano šalyje, kuri tuo metu vadinosi Persija, daug žmonių tapo Bábiais, ir tai sukėlė Persijos vyriausybės ir musulmonų kunigų pyktį. Jie suėmė ir nužudė Babą ir jo pasekėjus. Nors tai ir įvyko, žmonės vis tiek išpažino šią religiją.
Prieš tai, kai Bahá'u'llah pasakė, kad turi žinią iš Dievo, jis buvo Babo pradėtos religijos narys. Jis labai išgarsėjo tarp bábių. Kai Babas buvo nužudytas, kai kurie bábiai labai supyko ir bandė nužudyti Persijos karalių, nors Bahá'u'llah jiems liepė jo nežudyti. Kai babiai buvo sugauti, vyriausybė daugelį bábių, tarp jų ir Bahá'u'llahą, pasodino į kalėjimą. Būdamas kalėjime Teherane Bahá'u'llah sakė matęs angelą, kurį pavadino "dangaus tarnaite". Angelas jam pasakė, kad jis turi išmokyti pasaulio žmones Dievo žinios. Angelas pasakė, kad Dievas jį išgelbės ir apsaugos, kad jis galėtų mokyti šios žinios. Galiausiai jis buvo paleistas iš kalėjimo ir Persijos vyriausybė privertė jį persikelti į Bagdadą, kurį tuo metu kontroliavo Osmanų imperijos karalius.
Bahá'u'llah pranešimas
Baha'u'llah, būdamas Bagdade, turėjo daug problemų, bet taip pat susirado daug draugų. Persijos vyriausybė buvo nepatenkinta, kad Bagdade jam, atrodo, sekasi gerai, todėl paprašė Osmanų imperijos perkelti jį toliau nuo Persijos. Kai 1863 m. jis jau ruošėsi išvykti, nedidelėje Tigro upės saloje, kurią pavadino Ridvanu, o tai reiškia rojų, jis 12 dienų rengė festivalį. Ten kai kuriems artimiausiems draugams ir šeimos nariams jis pasakė, kad yra visų pagrindinių religijų pažadėtasis ir kad galiausiai visas pasaulis sužinos jo žinią.
Galiausiai Osmanų imperija išsiuntė jį į daugybę įvairių miestų, įskaitant Konstantinopolį, Adrianopolį, Aleksandriją ir galiausiai Akką. Visą tą laiką jis buvo įvairiuose kalėjimuose, o Akkos miestą juosė didelė siena, ir tai buvo vienas didelis kalėjimas. Būdamas Bagdade ir po to, jis parašė daug knygų ir laiškų, kuriuose atsakinėjo į klausimus, kuriuos jam užduodavo draugai ir pasekėjai. Vienu metu jis buvo apsinuodijęs, todėl nebegalėjo rašyti, nes jam labai drebėjo rankos. Po to jis liepė kam nors užrašyti tai, ką jis sakė. Kai jis buvo dar vyresnis, jo vyriausias sūnus `Abdu'l-Bahá pasirūpino, kad jis persikeltų į namą netoli Karmelio kalno, ir jis ten gyveno, kol galiausiai 1892 m. mirė.
Po Bahá'u'llah
Po jo mirties žmonės sekė paskui `Abdu'l-Bahą. Bahá'u'l'a rašė, kad `Abdu'l-Bahá turi ypatingų galių ir kad Dievas pasirūpins, jog jei `Abdu'l-Bahá paaiškintų ką nors, ką Bahá'u'l'a pasakė, tai bahajams reikėtų tikėti tuo paaiškinimu. `Abdu'l-Bahá taip pat parašė daug laiškų ir skaitė paskaitas, o galiausiai aplankė Paryžių, Londoną, Monrealį, Niujorką, San Franciską ir kitus Vakarų miestus. Tai padėjo Bahajų tikėjimui plisti Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Jis mirė 1921 m. Jis paliko testamentą, kuriame nurodė bahajams sekti jo anūku Shoghi Effendi.
Shoghi Effendi gimė 1900 m. ir buvo dar tik jaunuolis, kai mirė jo senelis ir jis tapo bahajų lyderiu. Jis padėjo įkurti įvairias agentūras ir tarybas, kurios šiandien vadovauja bahajų tikėjimui, ir įvairiais būdais organizavo religiją. Jis taip pat parašė daug knygų ir laiškų, kuriuose aiškino savo senelio ir prosenelio mokymus. Jis gyveno iki 1957 m. ir mirė Anglijoje.
Po Shoghi Effendi mirties bahajams šešerius metus nebuvo vadovų, nes Shoghi Effendi nepaliko testamento. Shoghi Effendi turėjo pagalbininkų, kurie nemanė, kad jiems leidžiama vadovauti bahajams, todėl jie padėjo Bahajų bendruomenei vykdyti paskutinį planą, kurį jiems paliko Shoghi Effendi, ir šio plano pabaigoje, 1963 m., jie surengė rinkimus, kad būtų įkurti Visuotiniai teisingumo rūmai, apie kuriuos rašė Bahá'u'llah. Nuo to laiko Visuotiniai teisingumo rūmai vadovauja bahajams.
Šventosios knygos
Bahá'u'llah parašė daug knygų ir laiškų, o `Abdu'l-Bahá (kurio vardas reiškia "Šlovės tarnas") taip pat parašė daug knygų ir laiškų, kuriuos bahajams atrodo ypatingi. Galiausiai Bahá'u'llah'o anūkas Shoghi Effendi parašė daug knygų ir laiškų, kuriuos bahajams padeda geriau suprasti Bahá'u'llah'o ir `Abdu'l-Bahá raštus. Svarbiausia iš šių knygų yra Aqdas.
Bahajų nuomone, Biblija, Koranas, Gita ir kitos kitų religijų knygos taip pat yra ypatingos.
Tikėjimai
Keletas svarbių bahajų tikėjimų:
- Bahá'u'llahas atėjo, kad visi žmonės taptų viena šeima
- Yra tik vienas Dievas, bet jis turi daug vardų.
- Visos didžiosios religijos turi tą patį šaltinį (Dievą)
- Dievas visus žmones laiko lygiais
- Dievas traktuoja vyrus ir moteris kaip lygius
- Reikėtų ištaisyti išankstinius nusistatymus (nepagarbius įsitikinimus apie žmones, prieš tai jų nepažinus).
- Tautos turėtų išmokti sugyventi ir bendradarbiauti tarpusavyje.
- Mokslas ir religija neturi nesutarti, nes jie žvelgia į tą patį pasaulį iš dviejų skirtingų pusių.
- Žmonės turėtų patys bandyti sužinoti tiesą
- Kiekvienas turėtų įgyti išsilavinimą (eiti į mokyklą arba mokytis kitu būdu)
- Pasaulyje turėtų būti viena papildoma visiems suprantama kalba
Bendruomenė
Žmonės
Pasaulyje yra aštuoni ar devyni milijonai bahajų iš įvairių tautų ir kalbų. Įvairiose šalyse bahajų tikėjimas atrodo skirtingai, nes yra nedaug ritualų, todėl bahajų švenčių šventimas, maldos ir pan. gali apimti savo kultūrą.
Kas devyniolika (19) dienų bahajų susirenka į susirinkimą, vadinamą "švente". Jame nebūtinai turi būti maisto, bet paprastai būna. Šie susirinkimai prasideda maldomis ir paprastai kas nors garsiai perskaito kokius nors šventuosius raštus. Kartais skamba muzika ir giesmės, kartais vaidinimai, kartais tiesiog tylus laikas arba meditacija. Po šio laiko, kurį bahajų šventėje vadina "pamaldumo" laiku, vyksta bendruomenės diskusija. Čia gali būti aptariamos įvairios nariams svarbios temos. Bahajų teigimu, tai yra "konsultacinis" laikas, kurio metu bahajų bendruomenės nariai gali pasitarti vieni su kitais. Po to yra socialinis laikas, kai žmonės gali dalytis maistu, gėrimais (ne alkoholiu), o kartais čia taip pat skamba muzika, vyksta vaidinimai, pristatymai ar kitos pramogos. Šis laikas skirtas tik tam, kad to miesto bahajų bendruomenė galėtų geriau pažinti vieni kitus ir tapti geresniais draugais.
Šventyklos ir bahajų centrai
Bahajų bendruomenė dažnai neturi vienos vietos, kur jie susirenka, išskyrus didžiuosius miestus. Mažesnėse vietovėse jie paprastai renkasi vieni kitų namuose. Kai kuriuose didesniuose miestuose yra "bahajų centrai", kuriuose galima rengti bendruomenės susirinkimus, užsiėmimus arba komitetų ir kitų tarybų posėdžius. (žr. žemiau esančias institucijas).
Labai nedaugelyje pasaulio miestų yra bahajų šventyklų. Šių šventyklų yra kiekviename žemyne.
Institucijos
Bahajų bendruomenė yra susibūrusi į pasaulinę bendruomenę. Jie neturi kunigų. Kiekvienas yra atsakingas už savo maldas. Bahajų bendruomenė taip pat yra atsakinga už tai, kad patys skaitytų savo šventąsias knygas ir mokytųsi apie savo religiją. Bahajų bendruomenės nariai renkasi vadovus, kurie padeda organizuoti jų veiklą, spręsti narių tarpusavio problemas ir spręsti dalykus, kurie nėra akivaizdūs iš šventraščių. Jie vadinami dvasinėmis asamblėjomis, bet vieną dieną bus vadinami teisingumo namais.
Yra vieni Teisingumo rūmai, kuriuos bahajų bendruomenė vadina Visuotiniais teisingumo rūmais ir kurie vadovauja visai pasaulinei bahajų bendruomenei. Bahajiečiai šiuos Teisingumo rūmus renka kas penkerius metus, bet tik kartą per metus į nacionalines ir vietines dvasines asamblėjas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas pradėjo bahajų tikėjimą?
Atsakymas: Bahajų tikėjimą XIX a. pradėjo iranietis Bahá'u'llah.
K: Ką reiškia Bahá'u'llah vardas?
A: Bahá'u'lláh vardas arabiškai reiškia "Dievo šlovė".
K: Ką bahajų tikėjimas apie Dievą?
A: Bahajų tikėjimas yra monoteistinis, o tai reiškia, kad jie tiki į vieną Dievą. Jie tiki, kad Dievas siunčia ypatingus žmones, kad jie apsireikštų (parodytų) paprastiems žmonėms, ir kad be šių Dievo apsireiškimų mes negalėtume Jo pažinti.
Klausimas: Kaip šios religijos sekėjai vadina save?
A: Šios religijos sekėjai save vadina baharais.
K: Ar visi bahajų tikėjimo sekėjai yra musulmonai?
Atsakymas: Ne, nors, kadangi Bahajas gimė musulmonų šeimoje, kai kurie žmonės klaidingai mano, kad visi pasekėjai yra musulmonai.
Klausimas: Ar Baha'u'lla laikomas paskutiniu Dievo pranašu ir (arba) apsireiškimu?
Atsakymas: Ne, pasak bahajų, po Baha'u'llah mirties dar 1000 metų nebus kito pranašo.
Ieškoti