Zoroastrizmas – apibrėžimas, istorija ir tikėjimo pagrindai
Zoroastrizmas: senovės Persijos monoteistinė ir dualistinė religija — Ahura Mazda, Zend Avesta, istorija, tikėjimo pagrindai ir šūkis „geros mintys, geri darbai“.
Zoroastrizmas yra religija, kurios pagrindus priskiria vienam pranašui — Zoroastrui, gyvenusiam senovės Irano rytuose maždaug I tūkstantmetyje pr. m. e. Šiai tradicijai taip pat vartojami pavadinimai mazdaizmas ir parsizmas.
Trumpa istorija
Zoroastrizmas susiformavo senovės Irane ir tapo svarbia regiono religine sistema. Nuo VI a. pr. m. e. ir ypač per Sasanidų dinastiją šis tikėjimas dažnai buvo Persijos valstybės religija. VII a. mūsų eros amžiuje Persiją užkariavo islamo arabai, dėl to dauguma persų palaipsniui priėmė islamą; tačiau zoroastrizmo bendruomenės išliko ir vėliau — tiek Persijoje, tiek Persijos imperijos teritorijoje gyvenusiose tautose.
Pagrindinės doktrinos ir sampratos
Zoroastrizmas yra monoteistinė religija: jos dievas yra Ahura Mazda, visagalis ir kūrėjiškas principas. Tačiau tradicija taip pat yra dualistinė — ji aiškina pasaulį kaip kovą tarp dviejų priešingų dvasinių jėgų: kūrybiškos, gyvybingos jėgos (Spenta Mainyu) ir destruktyvios, blogį atnešančios jėgos (Angra Mainyu, dar vadinamos Ahriman). Angra Mainyu minimas kaip blogio pradmenys religiniame pasakojime.
Zoroastristai pabrėžia žmogaus laisvę rinktis tarp gėrio ir blogio — tikslus, žodžiai ir darbai turi lemiamą reikšmę. Pasirinkus gerąją pusę siekiama harmonijos ir išganymo; nedoras pasirinkimas veda prie dvasinės ir materialinės nelaimės. Šios etikos esmė glaustai perteikiama šūkiu: "Geros mintys, geri žodžiai, geri darbai".
Šventieji raštai
Pagrindinis zoroastrizmo raštas yra Zend Avesta. Avesta apima įvairius tekstus: liturgines giesmes (pvz., Gathas, priskiriamos paties Zoroastro autorystei), apeigų knygas (Yasna), teologines ir teisines gaires (Vendidad) bei kitus priedus. Avesta yra raštų rinkinys, kurio dalys išsaugotos ir aiškintos per laiką, o tradicija turi ilgą žodinės ir rašytinės perdavimo istoriją.
Apeigos, kultas ir papročiai
- Ugnis turi simbolinę reikšmę — ji reiškia šviesą, tiesą ir dievišką buvimą; zoroastrų šventyklose (ugnies šventyklose) palaikomas nuolatinis ugnies žibintas.
- Tradiciškai laidotuvės vykdytos taip, kad kūnas būtų atiduotas gamtai (pvz., vadinamosios "tornai tyrovių" arba "towers of silence"); daugelyje šiuolaikinių bendruomenių dėl sveikatos ar teisinių priežasčių praktikos keitėsi į kremaciją arba žemėj laidojimą.
- Kalendorinės šventės, tokios kaip Nowruz (persų Naujieji metai) ir įvairūs metų laikų šventimai (Gahambars), yra svarbūs bendruomeniniam gyvenimui.
Socialinė ir religinių praktikų įtaka
Zoroastrizmas turi aiškią eschatologiją: pasaulio galiausiai laukia apvalymas, teismas ir atgimimas, kai gėris nugalės blogį. Taip pat tradicija kalba apie angelus, dušius ir išganymo figūras (pvz., Saoshyant), o jos idėjos apie dvasinį dualizmą, monoteizmą ir moralinę atsakomybę turėjo įtakos vėlesnėms Vidurio Rytų religijoms.
Dabartis ir paplitimas
Šiuo metu pasaulyje yra skirtingai vertinamas zoroastristų skaičius; pagal vienus šaltinius minimas skaičius apie 2,6 mln., tačiau kitose ataskaitose nurodomas ženkliai mažesnis bendruomenės dydis. Dauguma zoroastriečių gyvena Irane, Pakistane ir Indijoje. Pakistane ir Indijoje juos dažniau vadina parsiais. Taip pat reikšmingos emigracijos dėka esama bendruomenių Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitur pasaulyje.
Zoroastrizmo įtaka ir paveldas
Zoroastrizmo idėjos — etikos akcentai, dangaus ir pragaro sampratos, teismo dienos laukimas ir monoteistinis akcentas — prisidėjo prie religinių diskusijų Artimuosiuose Rytuose ir Europa. Istorikai religijos dažnai nagrinėja kaip vieną iš ankstyvųjų abipusių kultūrinių įtakų šaltinių kitoms didžiosioms tradicijoms.
Apibendrinant: zoroastrizmas yra sena, sudėtinga ir įtakinga religija, kurios pagrindas — tikėjimas Ahura Mazda, moralinė laisvė rinktis tarp gėrio ir blogio, bei praktikos, kurios įvairiais istorijos laikotarpiais prisitaikė prie socialinių ir politinių pokyčių.
Pagrindiniai įsitikinimai
Tai pagrindiniai zoroastrizmo tikėjimai:
Yra vienas Dievas, vadinamas Ahura Mazda. Jis yra vienintelis Nesukurtasis Kūrėjas. Zoroastriečiai garbina tik Jį.
Ahura Mazda viską sukūrė. Egzistuoja konfliktas tarp tvarkos (kurią jis sukūrė) ir chaoso (arba netvarkos). Viskas visatoje yra šio konflikto dalis, įskaitant žmones.
Norėdami padėti kovoti su chaosu, žmonės turi:
- Gyvenkite aktyviai;
- darykite gerus darbus ir
- Turėkite gerų žodžių ir gerų minčių kitiems.
Kad žmonės būtų laimingi, jie taip pat turi daryti šiuos dalykus. Šis aktyvus gyvenimas yra pagrindas to, ką zoroastristai vadina laisva valia. Jie nemano, kad žmonės, norėdami rasti Dievą, turėtų gyventi vieni (pavyzdžiui, vienuolynuose).
Konfliktas netruks amžinai. Ahura Mazda galiausiai jį laimės. Kai tai įvyks, viskas, ką Ahura Mazda sukūrė, vėl bus kartu su juo - net mirusių ar ištremtų žmonių sielos.
Visi blogi dalykai pasaulyje vaizduojami kaip Angra Mainyu, "naikinamasis principas". Visus gerus dalykus reprezentuoja Spenta Mainyu, geroji dvasia, kurią sukūrė Ahura Mazda. Per Spenta Maniu Ahura Mazda yra visuose žmonėse. Taip Kūrėjas sąveikauja su pasauliu.
Kai Ahura Mazda viską sukūrė, jis sukūrė septynias "kibirkštis", vadinamas Amesha Spentas ("Dosnūs nemirtingieji"). Kiekviena iš jų simbolizuoja tam tikrą Ahura Mazdos kūrinijos dalį. Šioms septynioms kibirkštims padeda daugybė "mažesnių principų" - jazatų. Kiekviena Jazata yra "verta garbinimo" ir taip pat reiškia tam tikrą kūrinijos dalį.
Kai kurie istorikai mano, kad trys išminčiai (magai), kurie aplankė Jėzų jam gimus, buvo zoroastrų kunigai.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas įkūrė zoroastrizmą?
A: Zoroastrizmą įkūrė Zoroastras, gyvenęs senovės Irano rytuose apie 1000 m. pr.
K: Kokie yra kiti zoroastrizmo pavadinimai?
A: Kiti zoroastrizmo pavadinimai yra mazdaizmas ir parsizmas.
K: Kokia yra šventoji zoroastrizmo knyga?
A: Šventoji zoroastrizmo knyga yra Zend Avesta.
K: Ar tai monoteistinė religija?
A: Taip, tai monoteistinė religija, kurios dievas yra Ahura Mazda.
K: Koks šios religijos šūkis?
A: Šios religijos šūkis yra "Geros mintys, geri žodžiai, geri darbai".
K: Kada Persija priėmė zoroastrizmą kaip valstybinę religiją?
A: Persija priėmė zoroastrizmą kaip valstybinę religiją nuo VI a. pr. m. e., taip pat ir Sasanidų dinastijos laikais.
K: Kiek žmonių šiandien išpažįsta šį tikėjimą?
A: Šiandien šį tikėjimą išpažįsta apie 2,6 mln. žmonių, dauguma jų gyvena Irane, Pakistane ir Indijoje, kur jie vadinami parsiais.
Ieškoti