Azalų religija (Azalų babizmas): kilmė, mokymai ir istorija
Sužinokite apie Azalų religiją (babizmą): kilmę Irane, Subh‑i‑Azalo vaidmenį, monoteistinį mokymą ir ryšius su zoroastrizmu, budizmu, hinduizmu, sikhizmu bei bahajais.
Azalų religija Persų kalba: ازلي arba Azalų babizmas (sutrumpintai: Azalų religija) – Irano religinis judėjimas, susiformavęs XIX a. viduryje iš bábizmo tradicijos; jo dvasiniu lyderiu laikytas Subh‑i‑Azalas (Mírza Yahyá Núrí).
Azalų religija yra monoteistinė religija, tikinti į vieną Dievą. Ji pripažįsta ankstesnių religijų pranašus ir pabrėžia apreiškimų tęstinumą: vertinamos abraomiškosios tradicijos, senosios Irano religinės idėjos (pvz., zoroastrizmas) ir žinomos Indijos dvasinės tradicijos, tarp jų budizmas, hinduizmas ir sikhizmas. Vis dėlto jos mokymai daugiausia susiformavo šiitų islamo ir Babo apreiškimo (Bajano) kontekste.
Tiek azalų, tiek bahajų tikėjimas išaugo iš bajanų religijos (babizmo), tačiau, skirtingai nuo bahajų, azalai nepripažino Bahá’u’lláho kaip „To, kurį Dievas apreikš“, ir liko ištikimi Babo (Bajano) įstatymams bei laukimui.
Kilmė ir istorinis kontekstas
1844 m. Persijoje Babo paskelbta žinia įkvėpė religinį atsinaujinimą, kurio sekėjus imta vadinti bábais. Po Babo egzekucijos 1850 m. daug bábų nominaliu bendruomenės sergėtoju laikė Subh‑i‑Azalą, kurio užduotis buvo saugoti Bajano mokymą iki būsimojo Dievo apreikštojo pasirodymo. 1860–1870 m. laikotarpiu bendruomenę ištiko skilimas: dalis sekėjų priėmė Bahá’u’lláho pretenziją į pažadėtojo vaidmenį ir tapo bahajais, o kiti – azalai – atmetė šį teiginį ir liko prie Bajano nuostatų. Po to Osmanų valdžia Subh‑i‑Azalą ištrėmė į Famagustą (Kipras), kur jis nugyveno paskutinius metus.
Iranas XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje buvo azalių veiklos centras. Dėl persekiojimų azalai dažnai praktikavo slaptumą ir nesiėmė viešos misionieriškos veiklos. Nepaisant to, nemažai azalių intelektualų ir reformatorių dalyvavo Persijos konstitucinėje revoliucijoje (1905–1911), prisidėdami prie spaudos, švietimo ir politinių reformų.
Mokymai ir šaltiniai
- Dievo vienumas ir apreiškimas: Dievas laikomas transcendentiniu ir vieninteliu; istorijoje pasikartojantys apreiškimai veda žmoniją doros ir dvasinio tobulėjimo keliu.
- Bajanas: pagrindiniai tekstai – Babo Persų ir Arabų Bajanas (įstatymų ir dvasinių principų rinkiniai). Dalis įstatymų, pagal patį Babą, turėjo likti neįgyvendinti iki pažadėtojo pasirodymo, todėl azalių praktika neretai yra asketiška ir santūri.
- „Tas, kurį Dievas apreikš“: esminė doktrina apie būsimą didį apreiškimą. Azalai tiki, kad šis asmuo dar nepasirodė, todėl jie nepripažįsta vėlesnių pretenzijų.
- Etika ir dvasinė drausmė: akcentuojama tiesa, teisingumas, savitvarda, vidinis apsivalymas, pagarba bendruomenei ir tvarkingas gyvenimo būdas.
Praktikos ir papročiai
- Malda ir pasninkas: individuali malda, dvasinis pasirengimas ir pasninko laikotarpiai, kuriuos įkvėpė Bajano nurodymai. Praktikų konkretumas skirtingose bendruomenėse gali skirtis.
- Kalendorius: sekamas bábų religinio kalendoriaus modelis (19 mėnesių po 19 dienų), naujieji metai sutapatinami su pavasario lygiadieniu.
- Slaptumas (dissimulacija): istoriškai dėl persekiojimų kai kurie azalai slėpė savo tapatybę, todėl bendruomenė neišaugo į plačią, viešą organizaciją.
Skirtumai nuo bahajų tradicijos
- Azalai nepriima Bahá’u’lláho kaip pažadėtojo; bahajai jį laiko naujausiu Visuotiniu Dievo pasiuntiniu.
- Azalai laikosi Bajano, iki šiol laukdami būsimo apreiškimo; bahajai remiasi Bahá’u’lláho raštais ir suformuota administracine santvarka.
- Azalai neturi centralizuotos pasaulinės organizacijos ir nesiima aktyvaus misionieriavimo; bahajų bendruomenė yra plačiai paplitusi ir institucionalizuota.
Paplitimas ir dabartinė padėtis
Šiandien azalų yra nedaug ir daugiausia Irane bei dalyje diasporos. Dėl istoriškai giliai įsišaknijusio slaptumo ir negausių viešų institucijų tikslių statistinių duomenų nėra; bendruomenė laikoma labai maža, tačiau jos istorinė įtaka Irano intelektiniam ir politiniam gyvenimui – reikšminga.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Azali religija?
A: Azali yra monoteistinė religija, kurią 1860 m. įkūrė Subh-i-Azal, kilusi iš abraominių ir senųjų Irano religijų, tokių kaip zoroastrizmas, ir Indijos religijų, tokių kaip budizmas, induizmas ir sikhizmas.
Klausimas: Kas įkūrė Azalio religiją?
A: Azali religiją įkūrė Subh-i-Azal.
K: Kuo tiki Azali religija?
A: Azali religija tiki į vieną dievą ir yra monoteistinė religija.
K: Kuo grindžiamas Azali religijos mokymas?
A: Azali religijos mokymai grindžiami abraomiškomis ir senosiomis Irano religijomis, tokiomis kaip zoroastrizmas, ir Indijos religijomis, tokiomis kaip budizmas, induizmas ir sikhizmas.
K: Kaip Azali religija susijusi su babizmu?
A: Tiek Azali, tiek bahajų tikėjimas atsiskyrė nuo bajanų religijos (babizmo), tačiau kai kurie žmonės Azali religiją priskiria vienai iš babizmo atšakų.
K: Ar azali religija yra babilonizmo padalinys?
A: Kai kurie žmonės Azali religiją priskiria vienam iš babilonizmo padalinių, tačiau tai yra atskira religija.
K: Kada buvo įkurta Azali religija?
A.: Azali religija buvo įkurta 1860-aisiais.
Ieškoti