Sikhizmas yra tikėjimas, kurio pasekėjai vadinami sikhais. Žodis sikhas reiškia „mokinys“ arba „sekėjas“. Sikų šventoji knyga vadinama Šri Guru Granth Sahib — ji yra ne tik liturginis tekstas, bet ir laikoma amžinuoju Guru.

Trumpa apibrėžtis ir tikėjimo bruožai

Daugelyje šaltinių sikhizmas apibūdinamas kaip monoteistinė religija: sikhai tiki vienu, nekūnišku Dievu, kuris yra visur ir kuriam galima artėti per nuolankumą, maldą ir veiksmingą gyvenimą. Tačiau sikhizmo pradininkų raštuose akcentuojamas ne tiek abstraktus teologinis monoteizmas, kiek mistinis vienio (su Dievu) ir Dievo buvimo reiškimasis per daugybę vardų ir formų. Sikhizmo centre yra tikėjimas Dievo vienybe, bet taip pat pabrėžiama tiesos, teisingumo, atjautos ir lygybės praktika.

Istorija

Sikhizmas pasauliui buvo pristatytas apie 1469 m. Guru Nanako Devo, pirmojo iš dešimties sikų guru, kuris pradėjo formuoti sikhų tikėjimą ir bendruomenę. Guru Nanakas rašė giesmes ir maldas (šabadus), ragindamas žmones gyventi sąžiningai, atleisti ir siekti Dievo per atsiminimą (simran) bei tarnystę (seva). Jo tekstai tapo sikhų liturgijos pagrindu.

Per tolesnius šimtmečius sikhų tradiciją formavo devyni vėlesni guru. Penktasis guru, Guru Arjanas, sudarė ir 1604 m. įrašė pirmąjį Adi Granth — ankstesnių guru ir kitų šventųjų raštus. Guru Granth Sahib kaip raštų rinkinys ypatingas tuo, kad jame įtraukti ne tik sikų guru tekstai, bet ir giesmės bei eilėraščiai kitų šventųjų — tiek iš hinduizmo, tiek iš islamo tradicijų, įskaitant ir tuos, kurie atstovavo žemesnes kastas — visi, kurie pabrėžė Dievo vienybę ir kritikavo prietarus bei kastų sistemą.

1699 m. dešimtasis guru, Guru Gobindas Singhas, įkūrė Khalsa — įšventintą sikų bendruomenės karštąją dalį, kurios nariai prisiima griežtus dvasinius ir moralinius įsipareigojimus bei įtvirtina bendruomenės tapatybę. Ši ceremonija pirmą kartą vyko Vaišachi dieną ir švenčiama kasmet. Viena iš svarbiausių ceremonijų, įvestų toje dienoje, yra Khande di Pahul (taip pat žinoma kaip Amrit Sanchar) — apeiga, kurioje įšventinami Khalsa nariai ir kuriems suteikiamas įsipareigojimas laikytis Panj Kakkar, dar vadinamų „penkiais K“.

1708 m. Guru Gobindas Singhas paskelbė, kad po jo nebus daugiau žmonių guru — vietoje to sikhai turi laikyti Granthą kaip savo amžinąjį Guru. Jis tarė: „Sab Sikhan ko hukam hai Guru Manyo Granth“ — „Visiems sikhams įsakyta laikyti Granthą (Guru)“. Todėl šiandien sikhų tradicija skaičiuoja 11 Guru: 10 žmonių guru ir vieną amžinąjį - Siri Guru Granth Sahib.

Šventoji knyga: Guru Granth Sahib

Guru Granth Sahib (taip pat vadinamas Siri Guru Granth Sahib) yra centralizuotas sikhizmo tekstas. Jame yra ritualinės giesmės (shabadai), teologinės ir etinės pamokos, parašytos punjabi (gurmukhi raštu) ir kitomis kalbomis. Unikalus bruožas — jo sudaryme dalyvavo patys guru, o tekste įtraukti įvairių tikėjimų šventųjų raštai, kurie ragino pripažinti Dievo vienybę ir žmonių lygybę. Guru Granth Sahib yra skaitomas ir garbinamas gurdvarose (sikhų šventyklose) ir laikomas autoritetu dvasiniams sprendimams.

Khalsa ir penki „K“ (Panj Kakkar)

Khalsa — tai įšventintų sikų bendruomenė, kuri vykdo specifinį gyvenimo būdą ir užduotis bendruomenei bei visuomenei. Khalsa nariai priima penkias išorinės tapatybės ir dvasinio pažadėjimo išraiškas, dažnai vadinamas „5 K“:

  • Kesh – nepjauti plaukai (išlaikomas natūralus kūno plaukas kaip Dievo dovanos pripažinimas);
  • Kanga – šukė (laikoma plaukų švaros ir tvarkos simboliu);
  • Kara – metalinė apyrankė (amnestyvumo ir Dievo akivaizdoje buvimo priminimas);
  • Kachera – specialūs dalykiniai/trumpikės tipo apatinius drabužiai (savarankiškumo bei moralinio santūrumo simbolis);
  • Kirpan – nedidelis kardas (simbolizuoja pareigą ginti teisingumą ir silpnuosius, taip pat dvasinį budrumą).

Pagrindiniai principai ir praktikos

Svarbiausi sikhizmo principai apima:

  • tikėjimą vienu, tobulame ir begaliniame Dievu;
  • lygias teises ir žmogaus orumą — sikhizmas iš esmės priešinasi kastų sistemai ir diskriminacijai;
  • seva (savęs atidavimas kitiems) ir langar (bendroji nemokama virtuvė), kaip būdus praktikuoti neturtinę pagalbą ir bendruomeniškumą;
  • simran arba Naam Japna — nuolatinis Dievo vardo minėjimas ir meditacija kaip dvasinio gyvenimo dalis;
  • gyvenimo dalyvavimas pasaulietinėje veikloje bei teisingumo gynimas — sikhai skatinami būti aktyviais visuomenės nariais ir kovoti už teisingumą.

Institucijos, simboliai ir ritualai

Svarbios institucijos ir vietos: gurdwara (sikhų maldos namai), kur skaitomas Guru Granth Sahib, rengiamos bendros valgymo ceremonijos (langar) ir vyksta dvasiniai susirinkimai. Gurdvaros dažnai pažymimos geltona ar oranžine vėliava – Nishan Sahib. Sikhų liturgijoje svarbūs daily ritualai, giesmės (kirtan) ir iškilmingas Granth Sahib apdovanojimas bei procesijos.

Geografinė pasklaida ir reikšmė

Manoma, kad sikhizmą išpažįsta apie 28 milijonai žmonių, todėl ši religija yra penkta pagal dydį pasaulyje. Tradiciškai ji kilusi iš penktadienio regiono (Punjab), dabartinio Indijos ir Pakistano pasienio, ir yra ypač paplitusi Azijoje. Sikhų diasporos bendruomenės svarbios JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose Amerikoje. Sikhai dažnai atpažįstami pagal turbanus (dastaar arba pagri) — išskirtinius galvos apdangalus, kuriuos vilki tiek vyrai, tiek moterys.

Į Šiaurės Ameriką sikhai pradėjo reikšmingiau atvykti dar XIX a. pabaigoje; jie prisidėjo prie Vakarų atvėrimo ir paslaugų, taip pat dalyvavo didžiuosiuose inžinerijos projektuose, pavyzdžiui, Panamos kanalo statyboje.

Šventės ir atminimo dienos

Vaisakhi (Vaišachi) — viena didžiausių sikhų švenčių — pažymi Khalsa įkūrimą ir paprastai minima balandžio pradžioje. Be to, minimos Guru gimimo bei mirties dienos ir kitos svarbios datos, susijusios su guru gyvenimu ir svarbiais istorijos įvykiais.

Baigiamoji pastaba

Sikhizmas yra dvasinė tradicija, kuri derina mistiką, etiką ir aktyvią visuomeninę veiklą. Jo centrinės idėjos — Dievo vienybė, žmogaus lygybė ir veiksminga tarnystė kitiems — padarė jį reikšmingu ne tik savo sekėjams, bet ir platesnei visuomenei, kur sikhų institucijos, pavyzdžiui, langar, dažnai tarnauja kaip solidarumo ir pagalbos pavyzdys.