Sanskritas: seniausia Indijos šventoji kalba, jos kilmė ir literatūra

Sanskritas – seniausia Indijos šventoji kalba: kilmė, raštas, turtinga literatūra, ritualinė vartosena ir sudėtinga gramatika. Atrask istoriją ir tekstus.

Sanskritas — viena seniausių ir gerai dokumentuotų Indijos kalbų, dažnai vadinama šventąja kalba.

Sanskritas yra senovės indų kalba ir tradiciškai laikomas šventąja hinduizmo, budizmo ir džainizmo kalba. Iš sanskrito kilo daugelis šiuolaikinių indų (indoarijų) kalbų. Šiandien Indijoje sanskritą kaip kasdienę kalbą vartoja nedidelė gyventojų dalis — pagal kai kuriuos duomenis apie 14 000 žmonių — tačiau jis išlieka svarbia kultūrine, religinė ir moksline kalba. Sanskritas yra įtrauktas tarp 22 oficialiųjų Indijos kalbų ir taip pat yra oficialioji Utarakhando valstijos kalba.

Kilmė ir istorija

Sanskritas vystėsi iš senųjų indoarijų kalbos dialektų ir priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai; jos tolimesni protėviai siekia protoindoeuropiečių kalbą. Pagal indoarijų migracijos teoriją, II tūkstantmetyje pr. m. e. iš Vidurinės Azijos stepių į Pietų Aziją atvykę indoarijai atnešė savo kalbas, kurios vėliau išsidėstė ir susilaukė rašytinių formų.

Rašytiniai sanskrito tekstai atsirado palaipsniui: ankstyviausi tautosakos ir religiniai tekstai (pvz., Vedos) yra perduoti ilgą laiką per žodinę tradiciją, o vėliau užrašyti. Svarbią vaidmenį kalbos standartizacijoje suvaidino Pāṇinius ir kiti gramatikai skyrę autoriai, kurie XII a.–V a. pr. m. e. (skirtingais vertinimais) sudarė taisykles, dėl kurių sanskrito klasikinė forma tapo labai tiksliai apibrėžta.

Raštas ir transkripcija

Pagrindinis sanskritui užrašyti naudojamas Devanāgarī raštas, tačiau sanskritas gali būti užrašomas ir kitais Indijos regionų rašmenimis. Tarptautiniuose moksliniuose ir populiariuose tekstuose dažnai naudojamas ir lotyniškasis raidynas (transliteracija), kad būtų patogiau skaityti neįvaldantiems indiškų rašmenų.

Kalbos pažinimas: Viljamo Džounso indėlis

XVIII a. teisėjas Viljamas Džounsas (William Jones) studijavo sanskritą ir pastebėjo aiškius panašumus tarp sanskrito ir senųjų Europos kalbų — lotynų bei graikų kalbų. Jo pastebėjimai tapo pagrindu idėjai apie bendrą indoeuropiečių kalbų šeimą ir paskatino platesnius kalbinės istorijos tyrimus. Svarbu pabrėžti, kad dravidų kalbos yra kita — atskira — kalbų šeima Pietų Azijoje ir nėra kilusios iš sanskrito.

Gramatika ir fonetika

Sanskritas pasižymi labai išvystytu ir formalizuotu gramatikos sistemos aprašymu. Išskiriamos klasikinės sanskrito savybės:

• Gramatiniai atvejai: aštuoni gramatiniai atvejai (nominatyvas, akuzatyvas ir kt.), kurie rodo daikto funkciją sakinyje.
• Gramatinė lytis: vyriškoji, moteriškoji ir neutra (trys lytis).
• Skaičius: trys skaičiai — vienaskaita, dviskaita (dual) ir daugiskaita.
• Veiksmažodžiai: išsamus veiksmažodžių laiko, aspekto ir nuosakos sistema, įskaitant sudėtingas sandhi (fonetines jungtis) taisykles.
• Morfologija: gausi linksniavimo ir priesagų sistema, leidžianti išvystyti tankią žodžių formų įvairovę.

Kalbos gramatiką klasifikuoti ypač padėjo Pāṇinius (Pāṇini) darbas "Aṣṭādhyāyī", kuris iki šiol laikomas vienu pagrindinių senovės kalbotyros paminklų.

Literatūra

Sanskrito literatūra yra itin plati: nuo religinės ir filosofinės tradicijos iki poezijos, dramos ir mokslinių raštų.

• Religiniai tekstai: Vedos (pvz., Rigveda), Upanišadai, Brahmanos ir Sutros, kurie formavo seniausią religinių praktikų ir filosofinių sampratų pagrindą.
• Epiniai ir tautosakos tekstai: tokie kaip Mahabharata (įskaitant Bhagavadgitą) ir Ramayana, kurie yra ne tik literatūros, bet ir kultūrinės tradicijos kertiniai kūriniai.
• Klasikinė literatūra: poezija ir drama — čia išsiskiria autoriai kaip Kālidāsa (pvz., "Šakuntala"), taip pat įvairūs poetai ir dramaturgai.
• Filosofija ir mokslai: sanskriftiniai tekstai apima filosofinius traktatus (Vedanta, Nyaya, Mimamsa), taip pat astronomijos, matematikos, medicinos ir kitų techninių sričių raštus.
• Religinės giesmės ir himnai: sanskritas naudojamas ceremonijose ir ritualuose per himnus ir giesmes.

Dabartinis vaidmuo ir vartojimas

Nors sanskritas nėra plačiai vartojama kasdienė kalba, jis išlieka gyvas per religinę praktiką, akademinius tyrimus, klasikinę kultūrą ir tam tikras švietimo programas. Yra veikiančių mokyklų, universitetų katedrų, kultūrinių ir revival judėjimų, kurie skatina sanskrito mokymą, vertimus ir šiuolaikinius pritaikymus.

Sanskritas taip pat labai paveikė daugelį Indijos regionų kalbų — tiek leksikos, tiek terminologijos lygiu — ir išlieka svarbus šaltinis tradicinei bei akademinei mintijai.

Išvados

Sanskritas — tai turtinga, struktūriškai išplėtota ir istoriškai reikšminga kalba, kurios palikimas apima religiją, filosofiją, literatūrą ir mokslą. Nors jo vartojimas kasdienėje komunikacijoje yra ribotas, sanskritas išlieka gyvas per ritualus, švietimą ir kultūrinį paveldą, o jo studijos toliau prisideda prie kalbotyros ir istorijos supratimo.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra sanskritas?

K: Kiek žmonių šiandien ją vartoja?

K: Ar sanskritas yra susijęs su dravidų kalbomis?

K: Ar hindi ir urdu kalbos yra kilusios iš sanskrito?

K: Kokiu raštu rašoma sanskrito kalba?

Klausimas: Kas įžvelgė Europos kalbų ir sanskrito panašumų?

Paieška pagal raidę