Gyvybė

Gyvybė yra biologinė sąvoka, susijusi su savybėmis, būkle ar būdu, skiriančiu gyvą daiktą nuo negyvosios medžiagos. Pats žodis gali reikšti gyvą būtybę arba vykstančius procesus, kurių dalis yra gyvos būtybės. Jis taip pat gali reikšti laikotarpį, per kurį kas nors funkcionuoja (kaip tarp gimimo ir mirties), būseną subjekto, kuris gimė, bet dar turi mirti, arba tai, kas daro gyvą daiktą gyvą.

Gyvybės mokslas vadinamas biologija, o žmonės, tyrinėjantys gyvybę, - biologais. Gyvenimo trukmė - tai vidutinė tam tikros rūšies žmonių gyvenimo trukmė. Dauguma gyvybės rūšių Žemėje yra maitinamos saulės energija, vienintelės žinomos išimtys yra chemosintetinančios bakterijos, gyvenančios aplink hidrotermines angas vandenyno dugne. Visa gyvybė Žemėje yra pagrįsta anglies junginių chemija, konkrečiai įtraukiant ilgas grandines turinčias molekules, tokias kaip baltymai ir nukleino rūgštis. Su vandeniu, kuris yra būtinas, ilgos molekulės apgaubiamos membranomis ir sudaro ląsteles. Tai gali būti teisinga arba ne visoms galimoms gyvybės formoms Visatoje, tačiau šiandien tai yra teisinga visai gyvybei Žemėje.

Žemė yra vienintelė Visatoje planeta, kurioje egzistuoja gyvybė, žmonijos ir visų žinomų gyvybės formų lopšys ir namai.

Augalai Ruwenzori parke, Ugandoje.

Gyvenimo apibrėžimai

Vienas iš gyvybės paaiškinimų vadinamas ląstelės teorija. Ląstelių teorija turi tris pagrindinius aspektus: visos gyvos būtybės yra sudarytos iš ląstelių. Ląstelė yra mažiausia gyva būtybė, galinti atlikti visus gyvybei reikalingus veiksmus. Visos ląstelės turi kilti iš anksčiau egzistavusių ląstelių.

Dažnai sakoma, kad daiktas yra gyvas, jei jis:

auga,
Priima maistą, naudoja jį energijai gauti ir šalina atliekas (žr. medžiagų apykaitą),
juda: jis turi judėti pats arba judėti savo viduje,
dauginasi lytiškai (su kita gyva būtybe) arba lytiškai, kurdamas savo kopijas,
reaguoja į aplinką,
funkcijos

Tačiau ne visos gyvosios būtybės atitinka visus šio sąrašo punktus.

Muliai negali daugintis, kaip ir skruzdės darbininkės.
Virusai ir sporos aktyviai negyvena (nevyksta medžiagų apykaita), kol nėra tinkamų sąlygų.

Vis dėlto jie atitinka biocheminius apibrėžimus: jie sudaryti iš tos pačios rūšies cheminių medžiagų.

Termodinaminis gyvybės apibrėžimas - tai bet kokia sistema, kuri gali išlaikyti mažesnį nei maksimalus entropijos lygį (paprastai dėl prisitaikymo ir mutacijų).

Šiuolaikinis požiūris

Šiuolaikinį apibrėžimą 1980 m. pateikė Humberto Maturana ir Francisco Varela, kurie jį pavadino autopoiesis:

Savo komponentų gamyba
Teisingas šių komponentų surinkimas
Nuolatinis savo egzistencijos remontas ir priežiūra.

Rothas teigė, kad "trumpai tariant, organizmai yra savaime atsinaujinančios ir save palaikančios, arba autopoetinės, sistemos". Šiame požiūryje naudojamos molekulinės biologijos ir sistemų mokslo idėjos.

Gyvenimo vaizdų galerija

Medis yra augalo pavyzdys

Žuvys yra jūrų gyvybės pavyzdžiai

Suaugęs citrusinių vaisių šakniagraužis yra vabzdžio pavyzdys.

Salmonella typhimurium yra bakterijų pavyzdys

Chromalveolatai yra protistų grupė

Amanita muscaria (Fly agaric) yra grybų pavyzdys

Fungoldo varlė yra varliagyvių pavyzdys

Mėlynoji zylė yra paukščio pavyzdys

Žmonės yra žmonių pavyzdys

Paspaudžiamas

Gyvenimas Žemėje

(peržiūrėti - aptarti)

0,2 mln. m. Žmonės

180 MyaFlowers

200 mielų žinduolių

240 m. m. dinozaurai

3500 mljDeguonis

4000 MyaMicrobes

4410 MyaWater

4540 MyaEarth

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra gyvenimas?

Atsakymas: Gyvybė - tai biologijos sąvoka, reiškianti savybes, būseną arba būdą, skiriantį gyvą daiktą nuo negyvosios materijos.

K: Kaip vadinami žmonės, tyrinėjantys gyvybę?

A: Žmonės, kurie tyrinėja gyvybę, vadinami biologais.

K: Kas yra gyvenimo trukmė?

Atsakymas: Gyvenimo trukmė - tai vidutinė tam tikros rūšies žmonių gyvenimo trukmė.

K: Kaip dauguma gyvybės rūšių Žemėje gauna energijos?

A: Dauguma gyvybės rūšių Žemėje gauna energiją iš saulės energijos, vienintelė žinoma išimtis - chemosintetinančios bakterijos, gyvenančios aplink hidrotermines angas vandenyno dugne.

K: Kokios molekulės yra būtinos visai gyvybei Žemėje?

A: Visa gyvybė Žemėje yra pagrįsta anglies junginių chemija, ypač ilgų grandinių molekulėmis, tokiomis kaip baltymai ir nukleino rūgštis.

Klausimas: Kaip šios molekulės suvyniojamos į ląsteles?

A: Šios ilgos molekulės, susijungusios su vandeniu, kurio reikia visai gyvybei, yra suvyniojamos į ląstelių membranas.

Klausimas: Ar tai galioja visoms galimoms gyvybės formoms Visatoje?

Atsakymas: Tai gali būti teisinga arba ne visoms galimoms gyvybės formoms Visatoje; tai teisinga visoms žinomoms dabartinėms gyvybės formoms Žemėje.