Ankstyviausios žinomos gyvybės formos, rastos Žemėje, yra mikroorganizmų fosilijos 3,46 mlrd. metų senumo uolienose Vakarų Australijoje. Gyvybės formos, kaip ir mikroorganizmai, galėjo gyventi daug anksčiau. Anksčiausiai Žemėje atsiradusių gyvybės formų laikas nežinomas. Tokios gyvybės formos galėjo gyventi jau prieš 4,28 mlrd. metų, netrukus po to, kai prieš 4,41 mlrd. metų susiformavo vandenynai, ir netrukus po to, kai prieš 4,54 mlrd. metų susiformavo Žemė.

Gyvybės forma - tai gyvas organizmas. Apytikriais skaičiavimais, Žemėje esančių gyvybės formų rūšių skaičius svyruoja nuo 14 milijonų iki 1 trilijono rūšių. Manoma, kad daugiau kaip 99 % visų Žemėje kada nors gyvenusių gyvybės formų rūšių yra išnykusios. Gyvybės formų galima rasti visur Žemėje. Tai apima ir požemį, galbūt bent 12 mylių gylyje po žeme, ir giliausias vandenynų vietas. Gyvybės formų galima rasti bent 47 mylių aukštyje atmosferoje, o bandymų sąlygomis ji išgyvena ir kosmoso vakuume.

Pasak vieno tyrėjo, "mikrobų galima rasti visur - jie labai lengvai prisitaiko prie sąlygų ir išgyvena visur, kur tik yra".

Ankstyviausios gyvybės formos

Dauguma tyrimų apie gyvybės kilmę grindžiami iškastiniais įrodymais. Žemės amžius yra apie 4,54 mlrd. metų; geriausi ankstyvosios gyvybės Žemėje įrodymai yra mažiausiai prieš 3,46 mlrd. metų.

2017 m. pranešta, kad Kvebeke, Kanadoje, netoli hidroterminių versmių aptikta suakmenėjusių mikroorganizmų fosilijų. Manoma, kad šioms fosilijoms yra ne mažiau kaip 3,779 mln. metų.

2017 m. Vakarų Australijoje aptiktose 3,48 mlrd. metų senumo uolienose, kurios paprastai randamos aplink karštąsias versmes ir geizerius, taip pat galėjo būti aptikta įrodymų apie gyvybę sausumoje.

2017 m. lapkritį Edinburgo universiteto atliktame tyrime teigiama, kad gyvybė Žemėje galėjo atsirasti iš biologinių dalelių, kurias pernešė kosmoso dulkių srautai.

Vis dėlto, pasak biologo Stepheno Blairo Hedgeso, "jei gyvybė Žemėje atsirado palyginti greitai, ji gali būti paplitusi visatoje".

Šalia hidroterminių versmių aptiktos seniausios gyvybės formos

Archaea mikrobai pirmą kartą buvo aptikti šalia hidroterminių versmių.

Galerija

Stromatolitus galėjo sukurti mikrobai.

Mikrobų palikti stromatolitai yra viena seniausių gyvybės fosilijų.

Mikrobų ir dumblių kilimėlis, sūrus ežeras Baltosios jūros pakrantėje.

Nuosėdų struktūros, kurias suformavo mikrobai netoli vandenyno paplūdimio.

Mikrobų suformuotos struktūros netoli Niagaros tarpeklio, Niujorko valstija.

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kokios yra ankstyviausios žinomos gyvybės formos, rastos Žemėje?

Atsakymas: Ankstyviausios žinomos Žemėje rastos gyvybės formos yra mikroorganizmų fosilijos 3,46 mlrd. metų senumo uolienose Vakarų Australijoje.

K: Kada Žemėje susiformavo vandenynai?

A: Vandenynai Žemėje susiformavo prieš 4,41 mlrd. metų.

K: Kiek laiko po Žemės susiformavimo atsirado pirmosios gyvybės formos?

Atsakymas: Gyvybės formos pirmą kartą galėjo atsirasti jau praėjus 4,28 mlrd. metų po Žemės susiformavimo, kuris įvyko prieš 4,54 mlrd. metų.

K: Kas yra gyvybės forma?

A: Gyvybės forma arba gyvybės forma - tai gyvas organizmas.

K: Kiek gyvybės formų rūšių, manoma, egzistuoja Žemėje?

Atsakymas: Apytikriais skaičiavimais, Žemėje egzistuoja nuo 14 milijonų iki 1 trilijono gyvybės formų rūšių.

K: Kiek gyvybės formų rūšių, kada nors gyvenusių Žemėje, manoma, kad yra išnykusios?

A: Manoma, kad daugiau kaip 99 % visų Žemėje kada nors gyvenusių gyvybės formų rūšių yra išnykusios.

K: Kur galime rasti įrodymų apie egzistuojančius ir praeityje egzistavusius organizmus?

A: Gyvybės formų galima rasti visur Žemėje, įskaitant požemius, galbūt bent 12 mylių gylyje po žeme; giliausiose vandenynų vietose; bent 47 mylių aukštyje atmosferoje; o bandymų sąlygomis ji išlieka net kosminio vakuumo sąlygomis.