Bendrasis kilmė

Istorija

XVII a. ketvirtajame dešimtmetyje Pjeras Luji Maupertua (Pierre-Louis Maupertuis) pirmą kartą išsakė mintį, kad visi organizmai galėjo turėti bendrą protėvį ir kad jie išsiskyrė dėl atsitiktinių svyravimų ir kovos už būvį. Knygoje "Kosmologijos esė" (Essai de Cosmologie) Maupertuis pažymėjo:

Argi negalima sakyti, kad atsitiktiniuose gamtos kūrinių deriniuose turi būti tokių, kuriems būdingas tam tikras tinkamumo santykis ir kurie gali išlikti, todėl nereikia stebėtis, kad šis tinkamumas būdingas visoms šiuo metu egzistuojančioms rūšims? Atsitiktinumas, sakytume, sukūrė nesuskaičiuojamą daugybę individų; nedidelė jų dalis buvo sukonstruota taip, kad gyvūno dalys galėjo tenkinti jo poreikius; kitoje, be galo didelėje dalyje nebuvo nei tinkamumo, nei tvarkos: visi pastarieji išnyko... Rūšys, kurias matome šiandien, yra tik mažiausia dalis to, ką sukūrė aklas likimas...

Visuotinio bendrojo nuopuolio įrodymai

Bendra biochemija ir genetinis kodas

Visų žinomų gyvybės formų pagrindą sudaro ta pati pagrindinė biocheminė organizacija.

Genetinė informacija užkoduojama DNR ir transkribuojama į RNR, tada ribosomos (labai panašios) ją verčia į baltymus, o energijos šaltiniai yra ATP, NADH ir kt.

Panašūs yra energijos nešiklis adenozintrifosfatas (ATP) ir tai, kad visos baltymuose esančios aminorūgštys yra kairiosios (chiralumas).

Be to, genetinis kodas ("vertimo lentelė", pagal kurią DNR informacija verčiama į baltymus) yra beveik identiškas visoms žinomoms gyvybės formoms - nuo bakterijų iki žmonių.

Biologai šio kodo universalumą paprastai laiko galutiniu įrodymu, pagrindžiančiu visuotinio bendrumo teoriją. Nedidelių genetinio kodo skirtumų analizė taip pat patvirtino visuotinį bendrąjį kilmę. Statistinis įvairių alternatyvių hipotezių palyginimas parodė, kad visuotinė bendroji kilmė yra daug labiau tikėtina nei modeliai, apimantys daugialypę kilmę.

Filogenetiniai medžiai

Kitas svarbus įrodymas yra tas, kad galima sudaryti išsamius filogenetinius medžius (t. y. rūšių "genealoginius medžius"), kuriuose nurodomi siūlomi visų gyvų rūšių padalijimai ir bendri protėviai. 2010 m. atlikta turimų genetinių duomenų analizė, atvaizduojant juos į filogenetinius medžius, suteikė "tvirtą kiekybinį gyvybės vienybės pagrindimą. ...dabar gyvybės vienybę tvirtai kiekybiškai patvirtina oficialus testas.

Tradiciškai šie medžiai buvo kuriami naudojant morfologinius metodus, tokius kaip lyginamoji anatomija, embriologija ir kt. Pastaruoju metu šiuos medžius galima konstruoti naudojant molekulinius duomenis, pagrįstus genetinių ir baltymų sekų panašumais ir skirtumais. Visi šie metodai duoda iš esmės panašius rezultatus. Tai, kad filogenetiniai medžiai, pagrįsti skirtingų tipų informacija, sutampa tarpusavyje, yra tvirtas įrodymas, kad jų pagrindas yra bendras kilmė.

Paskutinis visuotinis protėvis

Kai kurie dalykai apie LUA yra išvesti. Tai nebuvo pati pirmoji ląstelė, bet viena iš tų, kurios palikuonys išgyveno po ankstyvųjų mikrobų evoliucijos etapų. Remiantis jų buvimu eubakterijose, archėjose ir eukariotuose, LUA buvo apie 325 baltymai.

Šios aminorūgštys bene pirmosios buvo įtrauktos į baltymus: alaninas, asparaginas, asparagino rūgštis, glicinas, histidinas, izoleucinas, serinas, treoninas ir valinas. Šios aminorūgštys taip pat buvo rastos modeliuojant kibirkštinius vamzdelius ir analizuojant Murchisono meteoritą. Kitos aminorūgštys, vėliau įtrauktos į genetinį kodą, apima kelias sudėtingiausias aminorūgštis.