Hurono apledėjimas
Hurono apledėjimas (arba Makganyeno apledėjimas) truko nuo prieš 2400 mln. metų iki 2100 mln. metų paleoproterozojaus eroje. Jis pavadintas pagal įrodymus, surinktus iš Hurono ežero regiono Šiaurės Amerikoje. Ten tris atskirus ledyninių nuosėdų horizontus skiria neledyninės nuosėdos.
Tai buvo vienas smarkiausių ir ilgiausių ledynmečių geologijos istorijoje, panašus į neoproterozojaus epochoje vykusius Žemės sniego gniūžtės ledynmečius.
Tikėtina, kad ledynmečius sukėlė Didysis deguonies susidarymo įvykis (angl. Great Oxygenation Event, GOE), kurio metu iš atmosferos buvo pašalintas metanas (šiltnamio efektą sukeliančios dujos), o galiausiai į atmosferą pateko laisvo deguonies. Šiltųjų ir ledynmečių periodų kaitą tikriausiai lėmė pasikartojantis ciklas. Šiltuoju laikotarpiu suklestėjo cianobakterijos, gaminančios didžiulius deguonies kiekius. Deguonis pašalino laisvą metaną ir sunaudojo anglies dioksidą. Dėl to nukrito temperatūra. Tai sulėtino bakterijų veiklą. Todėl temperatūra vėl pakilo.
Tačiau taip pat gali būti, kad 250 mln. metų vulkanų veikla buvo sustojusi ir dėl to sumažėjo anglies dioksido kiekis, taigi ir šiltnamio efektas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra hurono apledėjimas?
Atsakymas: Hurono apledėjimas - tai sunkių ir ilgai trukusių ledynmečių laikotarpis, vykęs prieš 2400-2100 mln. metų paleoproterozojaus eroje.
K: Kokie yra Hurono apledėjimo įrodymai?
A: Hurono apledėjimas pavadintas pagal įrodymus, rastus Hurono ežero regione, kur tris atskirus ledyninių nuosėdų horizontus skiria neledyninės nuosėdos.
K: Kas sukėlė Hurono apledėjimą?
A: Hurono apledėjimą tikriausiai sukėlė Didysis deguonies susidarymo įvykis (angl. Great Oxygenation Event, GOE), kuris pašalino iš atmosferos šiltnamio efektą sukeliančias dujas - metaną - ir galiausiai į atmosferą tiekė laisvą deguonį.
K: Koks ryšys tarp Hurono apledėjimo ir Sniego gniūžtės Žemės ledynmečio?
A: Hurono apledėjimas buvo panašus į vėliau, neoproterozojaus eroje, įvykusį Sniego gniūžtės Žemės ledynmetį.
K: Kas lėmė pasikartojančius šiltųjų ir ledynmečių ciklus per kuršių apledėjimą?
A: Pasikartojančius šiltųjų ir ledynmečio periodų ciklus tikriausiai lėmė šiltųjų periodų metu suklestėjusios cianobakterijos, kurios gamino didžiulius deguonies kiekius. Deguonis pašalino laisvą metaną ir sunaudojo anglies dioksidą, todėl temperatūra nukrito. Tai pristabdė bakterijų veiklą, ir temperatūra vėl pakilo.
Klausimas: Kokia dar viena galima Hurono apledėjimo priežastis?
A: Kita galima kuršių apledėjimo priežastis - 250 mln. metų trukęs vulkaninės veiklos sąstingis, dėl kurio sumažėjo anglies dioksido kiekis ir šiltnamio efektas.
K: Kokio stiprumo buvo kuršių apledėjimas?
A.: Hurono apledėjimas buvo vienas sunkiausių ir ilgiausių ledynmečių geologijos istorijoje.
