Sniego gniūžtės Žemė
Sniego gniūžtės Žemė arba Ledo rūmų Žemė - tai laikai, kai Žemės paviršius buvo beveik arba visiškai užšalęs. Sniego gniūžtės (arba Ledo gniūžtės) Žemės atsiradimas vis dar ginčytinas, tačiau dabar tikėtina, kad proterozojaus laikotarpiais vyko plačiai paplitęs apledėjimas. Vis dar ginčijamasi dėl to, kaip plačiai tie apledėjimai buvo paplitę. Teorijos šalininkai teigia, kad ši teorija paaiškina ledyninės kilmės nuosėdines nuosėdas tropinėse platumose ir kitus mįslingus geologinių įrašų bruožus. Oponentai iš geologinių duomenų nedaro tokių pačių išvadų ir abejoja, ar geofiziškai įmanoma sukurti ledo ar slenksčio padengtą vandenyną.
Mėlyna spalva pažymėta ledynmečių laiko juosta
Paleoproterozojus
- Hurono apledėjimas prieš 2400-2100 mln. metų (m. e.)
Sniego gniūžtės Žemės hipotezė paaiškina ledynines nuosėdas Kanados Hurono viršukalnių grupėje. Paleomagnetiniai įrodymai, leidžiantys manyti, kad žemose platumose susidarė ledo skydai, yra ginčytini. Pietų Afrikos Makganyeno darinio ledyninės nuosėdos yra šiek tiek jaunesnės už Hurono ledynines nuosėdas (~2,25 mlrd. metų) ir nusėdo tropinėse platumose. Galbūt laisvojo deguonies kiekio padidėjimas, įvykęs šioje paleoproterozojaus dalyje, pašalino metaną iš atmosferos oksidacijos būdu. Kadangi tuo metu Saulė buvo gerokai silpnesnė, Žemės klimatas galėjo būti priklausomas nuo metano - galingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų - kad paviršiaus temperatūra būtų palaikoma aukštesnė už nulinę. Nelikus šio metano šiltnamio efektą sukeliančių dujų, temperatūra nukrito ir galėjo susidaryti sniego gniūžtė.
Neoproterozojaus
- Kaigaso ledynmetis 825-730 m. pr. m. e.
- Šturtų ledynmetis 720 - 635 m. pr. m. e.
- Marino ledynmetis 650-635 m. pr. m. e.
Vėlyvajame neoproterozojuje buvo trys ar keturi dideli ledynmečiai. Iš jų svarbiausias buvo marininis, o šturtinis ledynmetis taip pat buvo tikrai plačiai paplitęs. Abu jie buvo kriogeno laikotarpiu, prieš ediakarą. Milijoną metų trukęs Gaskerio apledėjimas nesukėlė visuotinio apledėjimo, nors jis tikriausiai buvo toks pat intensyvus kaip ir vėlyvasis ordoviko apledėjimas. Kaigaso apledėjimo arba "atšalimo įvykio" statusas neaiškus. Vieni jo nepripažįsta ledynmečiu, o kiti mano, kad tai iš tiesų gali būti trečiasis ledynmetis. Jis neabejotinai buvo ne toks reikšmingas kaip Šturtų ar Marino ledynmetis ir tikriausiai nebuvo pasaulinio masto. Įrodymai rodo, kad neoproterozojaus laikotarpiu Žemė patyrė keletą apledėjimų.
