Ordovikas
Ordovikas yra antrasis paleozojaus periodas. Jis truko nuo maždaug prieš 485,4 mln. metų iki 443,4 mln. metų. Jis eina po kambro periodo, o po jo seka silūro periodas.
Ordovikas buvo pavadintas Velso Ordovikų genties vardu. Jį 1879 m. apibrėžė Čarlzas Lapvortas. Jis pripažino, kad ginčo sluoksniuose esančios fosilijos skiriasi nuo kambro ar silūro sluoksnių fosilijų. Todėl, jo nuomone, jas reikėtų priskirti atskiram laikotarpiui.
Didžiojoje Britanijoje ordoviko laikotarpis buvo pripažįstamas lėtai, tačiau kitur jis buvo greitai pripažintas. 1906 m. Tarptautinis geologų kongresas jį patvirtino kaip oficialų paleozojaus eros laikotarpį.
Ordovikas baigėsi išnykimu, kuris kartu buvo antras didžiausias fanerozojaus išnykimas. Tai buvo Ordoviko pabaigos išmirimas.
Geologija
Paleogeografija
Ordoviko laikotarpiu jūros lygis buvo aukštas. Didžiausią reikšmę turėjo seklios (<50 metrų) vidaus jūros, kurių įrodymų išliko uolienose.
Ordoviko laikotarpiu pietiniai žemynai susibūrė į vieną žemyną, vadinamą Gondvana. Gondvana šį laikotarpį pradėjo ekvatorinėse platumose, o jam įsibėgėjus slinko link Pietų ašigalio. Ordoviko pradžioje žemynai Laurencija (dabartinė Šiaurės Amerika), Sibiras ir Baltika (dabartinė Šiaurės Europa) tebebuvo savarankiški žemynai.
Geochemija
Ordovikas buvo kalcitinės jūros geochemijos laikotarpis, kai mažai magnio turintis kalcitas buvo pagrindinė kalcio karbonato jūrinė nuosėdos forma.
Fauna
Didžiąją ordoviko dalį gyvybė klestėjo, tačiau netoli šio laikotarpio pabaigos ordoviko pabaigos išnykimas smarkiai paveikė planktonines formas, tokias kaip konodontai, graptolitai ir kai kurios trilobitų grupės. Taip pat smarkiai nukentėjo brachiopodai, briozojos ir dygiaodžiai, o kūgio formos nautiloidai visiškai išnyko, išskyrus retas silūro formas.
Gali būti, kad išnykimus sukėlė ordoviko laikotarpio pabaigoje vykęs ledynmetis: ordoviko pabaiga buvo vienas šalčiausių laikotarpių per paskutinius 600 milijonų Žemės istorijos metų.
Fauna
Apskritai ordoviko laikotarpiu atsiradusi fauna sudarė sąlygas likusiai paleozojaus faunos daliai. Faunoje vyravo pakabinamieji maitintojai, daugiausia su trumpomis mitybos grandinėmis. Ekologinė sistema pasiekė naują sudėtingumo lygį, gerokai pranokstantį kambro fauną.
Nors ordoviko periodas buvo ne toks garsus kaip kambro sprogimas, jis pasižymėjo adaptyviuoju spinduliavimu, kuris buvo ne mažiau nuostabus. Jūrų genčių padaugėjo keturis kartus, todėl atsirado 12 % visos žinomos fanerozojaus jūrinės faunos. Dar vienas faunos pokytis - labai padaugėjo filtru besimaitinančių organizmų. Įsivyravo šarnyriniai brachiopodai, galvakojai ir krinoidai. Šelfo bendrijose trilobitus iš esmės pakeitė nariuotakojai brachiopodai. Tai rodo, kad ordovike, palyginti su kambro periodu, labai padidėjo karbonatinius kiautus išskiriančių organizmų biologinė įvairovė. Nors pavieniai koralai atsirado bent jau kambro amžiuje, rifus formuojantys koralai atsirado ankstyvajame ordovike.
Moliuskai, atsiradę kambro ar net ediakaro laikotarpiu, tapo paplitę ir įvairūs, ypač dvigeldžiai moliuskai, pilvakojai ir jūriniai galvakojai. Vandenynuose klestėjo dabar jau išnykę jūriniai gyvūnai, vadinami graptolitais. Atsirado kai kurie nauji cistoidai ir krinoidai.
Ilgą laiką buvo manoma, kad pirmieji tikrieji stuburiniai gyvūnai (žuvys - ostrakodermai) atsirado ordovike, tačiau naujausi atradimai Kinijoje rodo, kad jie greičiausiai atsirado apatiniame kambro periode. Patys pirmieji Gnathostomata (žuvys su žandikauliais) atsirado viršutiniame ordovike.
Viduriniame ordoviko periode labai padaugėjo bioeroduojančių (kriaukles ir uolienas graužiančių) organizmų. Tai vadinama ordoviko bioerozijos revoliucija. Jai būdinga staigi kietojo substrato fosilijų pėdsakų gausa.
Žemutiniame ordovike prie trilobitų prisidėjo daug naujų brachiopodų, briozojų, planktoninių graptolitų ir konodontų, daug moliuskų ir dygiaodžių rūšių, įskaitant ofiroidus ("trapiąsias žvaigždes") ir pirmąsias jūrų žvaigždes. Nepaisant to, trilobitų išliko gausu, o visos vėlyvojo kambro eilės išliko ir prie jų prisijungė nauja grupė Phacopida. Taip pat pasirodė pirmieji sausumos augalų požymiai.
Ordoviko trilobitai labai skyrėsi nuo savo pirmtakų kambro amžiuje. Daugeliui trilobitų išsivystė keistų dyglių ir gumbų, kad apsigintų nuo plėšrūnų, tokių kaip primityvieji rykliai ir nautiloidai. Kiti trilobitai išsivystė į plaukiojančias formas. Kai kuriems trilobitams net išsivystė į kastuvus panašūs snukiai, skirti purvinam jūros dugnui ardyti. Kai kuriems trilobitams, pavyzdžiui, Asaphus kowalewski, išsivystė ilgos akių skylutės, padedančios aptikti plėšrūnus, o kitų trilobitų akys, priešingai, visiškai išnyko.
· 
Trypanitų gręžiniai ordoviko kietajame grunte, pietryčių Indianoje.
· 
Petroxestes gręžiniai ordoviko kietajame grunte, pietų Ohajas.
· 
Ordoviko skalūnų atodanga, šiaurės Estija.
· 
Brachiopods and bryozoans in a Ordovician limestone, southern Minnesota.
· 
Platystrophia ponderosa, Meisvilio (aukštutinis ordovikas) netoli Madisono, Indianoje. Mastelio juosta - 5,0 mm.
· 
Ordoviko strofomenidinis brachiopodas su inkrustuojančiais inartikuliuotais brachiopodais ir briozojais.
· 
Zygospira modesta, spiriferidiniai brachiopodai, išlikę originaliose padėtyse ant trepostominio bryozoano; Indiana.
· 
Graptolitai (Amplexograptus) iš ordoviko netoli Caney Springs, Tenesio valstijoje.
Neseniai atrasti Burgeso skalūnų tipai
Viduriniame kambro periode išnyksta garsioji Burgeso skalūnų fauna. Dabar žinoma, kad ji neišnyko, o išliko ir suklestėjo ten, kur susiklostė tinkamos aplinkybės. Neseniai Fezouatos formacijoje, Maroke, rasta lagerstätte (išskirtinai išlikusių fosilijų telkinys). Joje aptikta nuostabių minkštakūnių gyvūnų fosilijų iš dumblėto vandenyno dugno. Fauną taip pat sudaro kai kurie kieto kūno gyvūnai, pavyzdžiui, pasaginiai krabai. Tikriausiai dėl mažo deguonies kiekio plėšrūnų ir šiukšlintojų buvo kuo mažiau.
Nautiloidai, tokie kaip Orthoceras, buvo vieni didžiausių ordoviko plėšrūnų.
Ordoviko gyvybės modelis.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra ordino laikotarpis?
Atsakymas: Ordoviko periodas - tai antrasis paleozojaus eros ir fanerozojaus eono periodas, trukęs nuo maždaug prieš 485,4 mln. metų (m. m.) iki 443,4 m. m.
Klausimas: Koks laikotarpis seka po ordoviko periodo?
Atsakymas: Po ordoviko periodo seka silūro periodas.
K: Kas pavadino ordoviko periodą?
A: Ordoviko periodą 1879 m. Čarlzas Lapvortas (Charles Lapworth) pavadino Velso Ordovikų genties vardu.
K: Kodėl ordoviko periodas Didžiojoje Britanijoje buvo pripažįstamas lėtai?
A: Ordoviko periodas Didžiojoje Britanijoje buvo pripažįstamas lėtai, nes ginčytinuose sluoksniuose esančios fosilijos nebuvo pripažintos kaip būdingos tik ordovikui.
K: Kada ordoviko periodas buvo pripažintas oficialiu paleozojaus eros laikotarpiu?
A: Ordoviko periodas kaip oficialus paleozojaus eros laikotarpis buvo patvirtintas 1906 m. Tarptautiniame geologų kongrese.
K: Kas buvo ordoviko pabaigos išnykimas?
A.: Ordoviko pabaigos išnykimas buvo išnykimo įvykių serija, kuri žymėjo ordoviko periodo pabaigą ir yra antras pagal dydį fanerozojaus išnykimo įvykis.
K: Kiek laiko truko ordoviko periodas?
A: Ordoviko periodas truko nuo maždaug prieš 485,4 mln. metų iki 443,4 mln. metų.
