Ordoviko pabaigos išmirimo įvykis
Ordoviko pabaigos išmirimas yra trečias pagal dydį fanerozojaus eono išmirimas. Ordoviko periodas sekė po kambro, o po jo sekė silūras. Sausumoje nebuvo gyvų būtybių, išskyrus bakterijas ir galbūt kai kuriuos vienaląsčius dumblius. Biota buvo beveik vien jūrinė.
Išnykimas vyko dviem etapais - Hirnanto etapo, kuris buvo paskutinis ordoviko etapas, pradžioje ir pabaigoje.
1. Iki įvykio: šiltas klimatas, giluminis vandenynų anoksinis reiškinys. vandenynų dugnas buvo anoksinis (mažai deguonies arba jo visai nebuvo). Juodieji skalūnai nusėdo giluminiuose vandenyno sluoksniuose; karbonatai nusėdo deguonies prisotintuose kontinentiniuosešelfuose.
2. Pirmas žingsnis: klimatas tampa šaltas; vandens apykaita jūrose. Kylantis anoksiškas vanduo sunaikina didžiąją dalį planktono, o mažėjančios jūros panaikina buveines. Šaltasis etapas su aiškiais plačiai paplitusio apledėjimo požymiais.
4. Antrasis etapas: vėl atšyla vandenynas, tirpsta ledynai, anoksinės sąlygos pasiekia žemyninius šelfus ir vėl sunaikina fauną.
Pagrindinis mechanizmas: klimatas keičiasi iš labai šilto į labai šaltą ir vėl į labai šiltą. Klimato pokyčius lėmė vandenynų cirkuliacijos pokyčiai. Tiek bentosinė (vandenyno dugno), tiek pelaginė fauna susidūrė su sąlygomis, su kuriomis negalėjo susidoroti.
Per ordoviko pabaigos išnykimą išnyko daugiau kaip 100 bestuburių šeimų, o iš viso beveik pusė genčių. Išnyko brachiopodų ir briozojų, taip pat daugelis trilobitų, konodontų ir graptolitų šeimų.
Tikėtina, kad priežastis buvo Apalačų kalnų kilimas ir erozija. Kylant kalnams į atmosferą pateko daug CO2, o erozija jį pašalino.
Susiję puslapiai
- Išnykimo įvykių sąrašas
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra endoordoviko išnykimas?
Atsakymas: End-ordoviko išnykimas yra trečias pagal dydį fanerozojaus eono išnykimas. Jis įvyko ordoviko laikotarpiu, kuris sekė po kambro, o po jo sekė silūras.
Klausimas: Kokių rūšių organizmus paveikė šis išmirimo įvykis?
A: Šis išmirimas palietė beveik vien jūrų biotą, sausumoje gyvų organizmų nebuvo, išskyrus bakterijas ir galbūt kai kuriuos vienaląsčius dumblius. Per šį išnykimą išnyko daugiau kaip 100 bestuburių šeimų, įskaitant brachiopodus, briozojus, trilobitus, konodontus ir graptolitus.
K: Kaip įvyko šis išnykimas?
A: Šis išnykimas vyko dviem etapais: pirma, dėl klimato kaitos nuo labai šilto iki labai šalto vanduo jūrose apsivertė ir pakilęs anoksiškas vanduo sunaikino daugumą planktono; antra, vėl atšilus vandenynui ištirpo ledynai ir anoksiškos sąlygos pasiekė kontinentinius šelfus, todėl vėl žuvo gyvūnija.
Klausimas: Kas lėmė šiuos klimato pokyčius?
A: Šiuos klimato pokyčius greičiausiai lėmė Apalačų kalnų kilimas ir erozija, dėl kurių į atmosferą pateko daug CO2, o paskui jis vėl buvo pašalintas.
K: Kiek genčių buvo paveikta šio išnykimo įvykio?
A: Šis išnykimas paveikė beveik pusę visų genčių.
K: Ar šis masinis išmirimas paveikė kokius nors sausumos organizmus?
A: Nebuvo paveikta jokių sausumos organizmų, nes tuo metu sausumoje nebuvo jokių gyvų būtybių, išskyrus bakterijas ir galbūt kai kuriuos vienaląsčius dumblius.
K: Ar šiuo laikotarpiu buvo plačiai paplitusio apledėjimo požymių? A: Taip, buvo aiškių įrodymų, kad per šaltąjį etapą, kai temperatūra labai nukrito, buvo plačiai paplitęs apledėjimas.
