Konodontai — išnykusi Chordata klasė: kas tai ir kaip randami fosilai
Konodontai: sužinokite apie išnykusią Chordata klasę, jų fosilijas, radimo istoriją ir unikalias maitinimosi aparato liekanas.
Konodontai - išnykusi Chordata filumo klasė. Dabar jie laikomi stuburiniais, nors šis klausimas vis dar aktualus.
Daugelį metų konodontai buvo žinomi tik iš jų maitinimosi aparatų, kurie gerai fosilizuojasi. Taip yra todėl, kad didžioji dalis konodontų buvo minkštakūniai, todėl įprastomis aplinkybėmis viskas, išskyrus dantis, nesuakmenėdavo.
Tik XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje buvo rasta konodontų dantų su organizmo šeimininko fosilijų pėdsakais. Jie buvo paimti iš apatinio karbono lagerio netoli Edinburgo (Škotija).
Morfologija ir maitinimosi aparatas
Konodontų „dantukai“ — tai smulkūs, dažniausiai milimetrinės arba centimetrinės skalės elementai, sudaryti iš kalcio fosfato (apatito). Jie nėra tik paprasti dantys — dažnai sudaro kompleksinį maitinimosi aparatą iš kelių tipų elementų, kurie žymimi kaip S, P ir M (arba kitomis schemomis). Šių elementų forma ir išsidėstymas leido rekonstruoti, kad konodontai galėjo griebti, smulkiškai traiškyti ar filtruoti maistą.
Retesnės minkštųjų audinių fosilijos atskleidė kūno bruožus: ilgą, ploną kūną su segmentuotais raumenų blokais (miomeros), nugarinę ploną žievę ar stuburo pakaitalą (notochordą), porinius didesnius akis ir uodeginį plaukiojimo plėvę su atvirkštiniu skerspjūviu. Pagal šiuos požymius konodontai artimiausiai siesi su ankstyvaisiais stuburiniais (agnathais).
Fosilijos, atradimų istorija ir išsaugojimas
Konodontiniai elementai buvo žinomi jau XIX a. kaip „maži dantukai“ ir tapo svarbia paleontologine medžiaga dėl jų gausos ir gero išsaugojimo. Tačiau minkštųjų audinių radiniai — tik keletas labai išsaugojusių specimenų iš lagerštatių — leido patvirtinti, kad šių elementų šeimininkas turėjo chordatines (stuburu primenančias) struktūras.
Tokie radiniai atsiranda labai retomis sąlygomis (mažo deguonies, greito užkasimo, smulkių nuosėdų — t. y. lagerštatėse). Dėl to dauguma žinomų konodontų liekanų yra vien tik jų elementai, kuriuos geologai ir paleontologai surenka iš nuosėdų uolienų.
Laikotarpis ir geografinis paplitimas
Konodontai gyveno ilgą geologinį laikotarpį — nuo ankstyvojo kambro (maždaug prieš 520 mln. metų) iki triaso pabaigos (apie prieš 201 mln. metų). Jų fosilijos aptiktos visame pasaulyje, daugiausia nuosėdinėse jūrinėse uolienose, todėl jie buvo plačiai paplitę įvairiuose paleoeokosistemose.
Praktinė reikšmė geologijoje
- Biostratigrafija: konodontų elementai naudojami kaip svarbūs indeksiniai fosilijos — jų greitos morfologinės kaitos dėka geologai gali smulkiai datuoti nuosėdas, ypač paleozojaus ir ankstyvojo mezozojaus laikotarpiuose.
- Terminis įvertinimas: konodontų elemento spalvos pokyčiai (Conodont Alteration Index, CAI) leidžia nustatyti nuosėdų termišką poveikį ir vertinti uolienų šiluminį brandumą, kas yra svarbu naftos geologijoje.
- Paleoklimato tyrimai: apatito izotopinė analizė konodontų elementuose naudojama rekonstruojant senovės vandenų temperatūras.
Klasifikacija ir išnykimas
Nors konodontai ilgą laiką buvo traktuojami kaip „neaiškūs“ bestuburiai, minkštųjų audinių radiniai ir elementų struktūra stipriai palaiko jų priskyrimą prie chordatų ir artimumą ankstyviesiems stuburiniams be žarnyno (agnathams). Jie išnyko triaso pabaigoje — priežastys vis dar tiriamos, bet gali būti susijusios su platesniais rinkos ir ekologiniais pokyčiais tuo metu.
Ką reiškia „konodontai“ mokslui?
Konodontai yra pavyzdys, kaip net ir labai mažos, paprastos fosilijos gali turėti didelę reikšmę: jos padėjo atskleisti gyvūnų evoliuciją, suteikė itin naudingų įrankių geologinei koreliacijai ir terminiam įvertinimui bei išplėtė mūsų supratimą apie ankstyvųjų stuburinių biologiją.
Konodontų elementai iš Misisipės periodo, Pensilvanija.
Manticolepis subrecta , konodonto iš Lenkijos devono periodo, elementai.
Konodontų 'elementai'
Dantys, vadinami konodontų elementais, labai paplitę fosilijose ir naudojami biostratigrafijoje.
Jie taip pat naudojami kaip paleotermometrai. Taip yra todėl, kad aukštesnėje temperatūroje fosfatai keičia spalvą, kuri matuojama konodontų pakitimo indeksu. Dėl to jie tapo naudingi tiriant naftą uolienose, datuojamose nuo kambro iki viršutinio triaso.
Gyvūno aprašymas
Žinoma vienuolika iškastinių konodontinių gyvūnų atspaudų. Juose vaizduojamas ungurį primenantis padaras su 15 arba rečiau 19 elementų, sudarančių dvipusiškai simetrišką galvos sąrangą. Šis masyvas buvo maitinimosi aparatas, besiskiriantis nuo šiuolaikinių gyvūnų žandikaulių.
Dantys yra trijų formų: kūgiški kūgiai, šakoti strypeliai ir pektininės platformos, kurios galėjo atlikti skirtingus vaidmenis.
Jų ilgis svyruoja nuo maždaug centimetro iki milžiniško 40 cm ilgio Promissum. Dabar visuotinai sutariama, kad konodontai turėjo dideles akis, pelekus su pelekų spinduliais, ševrono formos raumenis ir notochordą.
Visa konodontų klasė, arba bent jau tai, kas iš jos tuo metu buvo likę, išnyko per triaso ir juros periodo išnykimą, įvykusį maždaug prieš 200 milijonų metų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra konodontai?
A: Konodontai yra išnykusi Chordata filumo klasė.
K: Ar konodontai laikomi stuburiniais?
A: Taip, dabar konodontai laikomi stuburiniais gyvūnais, nors šis klausimas vis dar aktualus.
K: Kaip daugelį metų buvo žinomi konodontai?
A.: Konodontai buvo žinomi tik iš jų maitinimosi aparato, kuris gerai fosilizuojasi.
K: Kodėl didžioji dalis konodontinių gyvūnų įprastomis aplinkybėmis nesuakmenėja?
A: Didžioji dalis konodontinių gyvūnų buvo minkštakūniai, todėl viskas, išskyrus dantis, nesuakmenėjo.
K: Kada buvo rasti konodontų dantys su organizmo šeimininko fosilijų pėdsakais?
A.: Konodontų dantys su šeimininko organizmo fosilijų pėdsakais buvo rasti XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje.
K: Iš kur atsirado konodontų dantys su fosilijų pėdsakais?
A.: Konodontų dantys su pėdsakų fosilijomis buvo paimti iš apatinio karbono lagerio netoli Edinburgo (Škotija).
K: Kokios fosilijos dažniausiai randamos iš konodontų?
A: Dažniausiai randamos konodontų fosilijos yra jų mitybos aparatai arba dantys.
Ieškoti