Koralų išblukimas (balinimas): kas tai yra, priežastys ir pasekmės

Sužinokite, kas sukelia koralų balinimą, jo pasekmes ir poveikį rifams — priežastys, 2014–2016 krizė, klimato kaitos vaidmuo ir galimos atkūrimo priemonės.

Koralų balinimas pasireiškia, kai akmeniniai koralai tampa balti.

Kas tai yra ir kaip tai vyksta

Akmeniniai koralai yra paprasti gyvūnai, sudarantys didelius rifus. Šie gyvūnai gyvena endosimbiotiniame ryšyje su vienaląsčiais dumbliais, vadinamais zooksantėlėmis. Dumbliai fotosintezės būdu gamina maisto produktus koralų polipams ir suteikia jiems spalvą. Koralai gauna iš dumblių iki 90 % savo energijos.

Koralų polipai jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius — ypač į vandens temperatūrą, šviesos intensyvumą ir vandens cheminę sudėtį. Patirdami stresą, koralų polipai gali išmesti audiniuose gyvenančius dumblius. Kai taip nutinka, koralai praranda spalvą ir atrodo balti — tai vadinama balinimu. Išblukę koralai toliau gyvena, tačiau netekę pagrindinio energijos šaltinio pradeda badauti, ir jei reikšmingai nesumažėja stresinis faktorius, jie gali žūti. Kai kurie koralai atsigauna, jeigu dumbliai sugrįžta arba jeigu koralai prisitaiko prie naujų sąlygų.

Pagrindinės priežastys

Dėl visuotinio atšilimo šiltėjanti jūros vandens temperatūra yra pagrindinė koralų išblukimo priežastis. Ilgos arba kartojančios karštos vandens bangos (šilumos bangos) sukelia temperatūros stresą, dėl kurio vyksta masiniai balinimo įvykiai.

Be temperatūros, į reikšmingus rizikos veiksnius įeina:

• Vandenyno rūgštėjimas — didėjantis atmosferos CO2 tirpimas vandenyje mažina karalaių gebą kaupti kalcio karbonatą ir stiprinti savo skeletus.
• Maistinių medžiagų perteklius (nuo žemės ūkio ar kanalizacijos) skatina dumblių augimą ir sukelia ligas arba sumažina vandens kokybę.
• Nuosėdų nutekėjimas (sedimentacija) uždengia koralus ir mažina šviesos kiekį, reikalingą dumblių fotosintezei.
• Pergaudymas ir ekosistemos disbalansas mažina natūralius koralų „svaigintojus“ ir prisideda prie algų peraugimo.
• Ligų protrūkiai ir tarša, įskaitant naftos išsiliejimus bei tam tikras chemines medžiagas, taip pat gali sustiprinti balinimą.

Pasekmės ir reikšmė ekosistemai

Masinis balinimas turi plačias pasekmes:

• Biodiversiteto praradimas: rifai yra vieni biologinės įvairovės židinimų. Koralų žūtis mažina prieglobstį ir maisto šaltinius daugeliui žuvų ir bestuburių.
• Žuvininkystės ir maisto saugumo problemos: vietinės bendruomenės, priklausančios nuo rifų teikiamų išteklių, praranda pajamų ir maisto šaltinius.
• Turizmo ir ekonominis nuostolis: koralų rifai pritraukia nardytojus ir turistus — jų praradimas mažina turizmo pajamas.
• Pajūrio apsauga: sveiki rifai sumažina bangų energiją ir saugo pakrantes nuo erozijos; pažeisti rifai mažiau efektyviai saugo krantą.

Istoriniai ir naujausi įvykiai

Jungtinių Tautų aplinkos programa teigia, kad ilgiausiai pasaulyje užfiksuoti balinimo reiškiniai vyko 2014–2016 m. Koralai žuvo precedento neturinčiu mastu. 2016 m. balinant koralus Didžiajame barjeriniame rife žuvo nuo 29 iki 50 proc. rifo koralų. 2017 m. balinimas pateko į centrinį rifo regioną. Nuo 1980 iki 2016 m. intervalas tarp balinimo įvykių sumažėjo perpus — reiškiniai vyksta dažniau, o rifams atsistatyti lieka mažiau laiko.

Naujausi tyrimai parodė, kad koralų ir dumblių ryšys yra daug senesnis, nei manyta. Tai rodo, kad jis išgyveno daug klimato pokyčių, tačiau greitas ir žmogaus sukeltas atšilimas kelia neįprastą spaudimą dabartinėms populiacijoms.

Spalvų pokyčiai ir adaptacijos

Kai kurie koralai, užuot tapę visiškai balti, keičia spalvą, kai yra balinami. Spalvos gali būti labai ryškios. 2020 m. gegužę Sautamptono universiteto mokslininkai teigė, kad spalvos veikia kaip apsauga nuo saulės ir apsaugo koralų ląsteles nuo šviesos. Mokslininkai teigė, kad tai reiškia, jog kai kurie koralai kuriam laikui gali netekti dumblių ir galėjo išvystyti ryškias spalvas kaip būdą palengvinti dumblių sugrįžimą ir iki tol išlikti gyvi.

Atsigaivinimas, atsparumas ir mokslinės priemonės

Reabilitacija ir atsparumo didinimas vyksta keliais būdais:

• Natūralus atsistatymas — kai stresorius praeina, kai kurios koralų kolonijos atgauna zooksantėles ir vėl tampa gyvybingos.
• Genetiniai ir ekologiniai tyrimai — mokslininkai tiria šilumai atsparias koralų ir dumblių atmainas bei galimybes „persodinti“ atsparias linijas.
• Atstatymo projektai — „koralų sodinimas“, fragmentų auginimas ūkiuose ir persodinimas į rifus.
• „Assisted evolution“ ir laboratoriniai metodai — tyrimai, kaip pagerinti koralų atsparumą stresui, tačiau tai dar yra eksperimentinė sritis ir kelia etinius bei ekologinius klausimus.

Ką galima daryti — politika ir asmeninės priemonės

Pagrindinė ilgalaikė priemonė yra planetos atšilimo stabdymas mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Taip pat svarbios vietinės priemonės, kurios gerina rifų sveikatą ir atsparumą:

• Įdiegti ir palaikyti jūrų saugomasias teritorijas, riboti žvejybą ir užkirsti kelią destruktyviems žvejybos metodams.
• Sumažinti nutekėjimą ir taršą — geresnė žemės ūkio praktika, nuotekų valymas ir kranto apsauga.
• Skatinti tvarų turizmą, nardymo taisyklių laikymąsi ir vengti tiesioginio koralų liestumo.
• Palaikyti mokslinius tyrimus ir vietines iniciatyvas, dalyvauti arba remti rifų atkūrimo projektus.

Ką galite padaryti patys

• Sumažinkite savo anglies dvideginio pėdsaką — mažesnis vartojimas, pereikite prie atsinaujinančių energijos šaltinių, naudokite viešąjį transportą.
• Pirkite tvarius jūros produktus ir palaikykite žvejybos politiką, kuri apsaugo rifus.
• Sumažinkite cheminių medžiagų, paliekančių drabužius ar kosmetiką, naudojimą nardymo ar paplūdimio metu; rinkitės koralams saugius apsaugos nuo saulės kremus.
• Informuokite ir švieskite — dalinkitės žiniomis apie koralų svarbą ir klimato kaitos poveikį.

Koralų balinimas nėra vienos šalies ar bendruomenės problema — tai pasaulinė aplinkos krizė, reikalaujanti tiek vietinių, tiek tarptautinių veiksmų. Veikdami dabar galime sumažinti žūčių mastą ir padėti rifams turėti didesnes galimybes atsigauti.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra koralų išblukimas?

K: Kokia yra pagrindinė koralų išblukimo priežastis?

K: Kiek energijos koralams suteikia dumbliai?

K: Kiek žalos 2016 m. buvo padaryta Didžiajam barjeriniam rifui?

K: Kaip dažnai vyksta pasauliniai koralų balinimo reiškiniai?

K: Kokiomis spalvomis gali pasikeisti kai kurie koralai, kai jie balinami?

Paieška pagal raidę